- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2-863-665/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00672-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Pareiškėjas
- B. J., J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Ingai Navickienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir J. J. skundą dėl notarės Ingos Navickienės veiksmų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos B. J. ir J. J. skundžia Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės veiksmus , nes notarė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. K. mirties ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos prašo panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės Ingos Navickienės 2013 07 31 nutarimą Nr. 10 ir įpareigoti šią notarę priimti pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties bei įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į A. K. palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K. . Po jos mirties liko paveldėti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone. A. K. mirties dieną I. J. buvo vienintelis penktos eilės įpėdinis, kuris nedelsiant kreipėsi į notarę Ingą Navickienę dėl šio palikimo paveldėjimo. Jo pareiškimas nebuvo priimtas, jam buvo paaiškinta, jog paveldima pagal testamentą. Be to I. J. nepateikė pakankamai įrodymų esąs penktos eilės įpėdiniu. 2008 rugpjūčio mėn. I. J. kreipėsi su ieškiniu į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl giminystės santykių su mirusiąja A. K. nustatymo ir testamento nuginčijimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 01 09 nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 04 19 sprendimą paliko nepakeistą. Šio sprendimo pagrindu ( jis įsiteisėjo 2013 01 09, kai priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis ) 2013 01 31 I. J. kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po savo tetos A. K. mirties. Notarė atsisakė priimti pareiškimą, nurodė, kad I. J. yra praleidęs įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti. Todėl I. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl minėto termino atnaujinimo. Nagrinėjant I. J. pareiškimą, jis 2013 02 22 mirė. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 06 07 nutartimi atnaujino palikimo priėmimo terminą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Tuo pagrindu pareiškėjos, kaip I. J. įstatyminės pirmos eilės įpėdinės ( B. J. yra mirusįjį I. J. pergyvenusi jo sutuoktinė, o J. J. yra mirusiojo dukra ) pateikė pareiškimą apie A. K. palikimo priėmimą notarei, nes I. J. mirė, nespėjęs palikimo priėmimo terminu priimti palikimo, ir pareiškėjoms perėjo jo teisė paveldėti A. K. palikimą. Pareiškėjos nesutinka su notarės pozicija, kad joms palikimo priėmimo teisė būtų perėjusi tik tuo atveju, jei I. J. būtų miręs nepraėjus trims mėnesiams po A. K. mirties. Pareiškėjos mano, kad trijų mėnesių terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo I. J. teisės paveldėti A. K. palikimą atsiradimo, o ši atsirado tik nuginčijus testamentą, tai yra 2013 01 09. Todėl jų teisę paveldėti apsprendžia LR CK5.11 str. 1 d. 5 p., 5.58 str., 5.59 str. nuostatos, kurias notarė vertina netinkamai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl A. K. palikimo paveldėjimo, nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. K. palikimą, todėl notarės nutarimas Nr. 10 naikintinas ir ji įpareigotina atlikti veiksmus.
Notarė Inga Navickienė prašo skundą atmesti, nes LR CK 5.58 str. nustato, jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą ( tai yra per 3 mėn., kaip nustatyta 5.50 str.), teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Notarė mano, kad ši nuostata taikoma esant šioms būtinoms sąlygoms : įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą būdamas gyvas ; antra , toks asmuo miršta nespėjęs šios teisės įgyvendinti. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, mirusiojo I. J. įpėdiniams teisė priimti palikimą būtų perėjusi tik tuo atveju, jeigu I. J. būtų miręs nepraėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ( t. y. A. K. mirties dienos -2008 07 10.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 06 29 mirė A. K., kurios palikimą sudaro gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone. Savo testamentu, patvirtintu 2008 06 16 Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. ( registro Nr. 1989), A. K. savo turtą paliko V. P., kuris 2008 07 10 priėmė palikimą pagal testamentą, todėl penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą I. J. ( CK 5.11 str. 1 d. 5 p. ) iki testamento nuginčijimo teisės paveldėti neturėjo, testamentu nepaskirtos turto dalies nėra ( LR CK 5.2str. – pagal įstatymą paveldima , kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu ) . Teismo sprendimas dėl testamento nuginčijimo ir giminystės santykių nustatymo įsigaliojo 2013 01 09, todėl įstatyminiams įpėdiniams, tame tarpe ir penktos eilės įpėdiniui I. J., teisė paveldėti atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo yra nuginčytas testamentas. 2013 01 09 I. J. buvo gyvas ir pagal jo ieškinį prieš tai buvo nuginčytas testamentas. LR CK 5.58 str. nustato, kad mirus įpėdiniui pagal įstatymą jau po palikimo atsiradimo ir nespėjus jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Taigi , I. J. siekė paveldėti A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, ginčijo jos testamentą, jį nuginčijo ir įgijo teisę paveldėti tik kaip penktos eilės įpėdinis. CK 5.50 str. 4 d. nustatė, kad asmenys, kuriems teisė paveldėti atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Taigi I. J. dėl to, kad jis yra tik penktos eilės įpėdinis įgytų teisę paveldėti tik tuo atveju, jeigu ankstesnės eilės įstatyminiai įpėdiniai ja nepasinaudotų , kaip tai numatyta LR CK 5.11 str. 2 dalyje. Todėl šiuo aspektu pareiškėjoms neabejotinai taikytinas LR CK 5.58 str. nuostatos, nes I. J. mirė (duomenys neskelbtini) jau po A. K. palikimo atsiradimo ir nespėjęs pilnai paveldėjimo teisės įgyvendinti, išviešinti jos registre. Tačiau jis nuginčijo teisę paveldėti pagal testamentą, kadangi ši V. P. teisė buvo kliūtis paveldėjimui pagal įstatymą. LR CK 5.9 str. nustato paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmes, o konkrečiai 2 dalis nustato , jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, kai ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Todėl I. J. laikytinas priėmusiu palikimą, o jo įpėdinės – pareiškėjos B. J. ir J. J., paveldėjimo teisę į A. K. palikimą , kurį laikomas priėmusiu I. J., gali toliau įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo joms atsiradimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės Ingos Navickienės 2013 07 31 nutarimą Nr. 10.
Įpareigoti notarę Ingą Navickienę pareiškėjoms B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.