Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-13 · Administracinė byla Nr. A-525-1619-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-115-554/2013Sprendimas · 2013-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
A-525-1619-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00503-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
O. M., R. A., K. R., N. B.
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1619/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00503-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. M., R. A., K. R., N. B. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. R. su skundu (b. l. 3?7) ir patikslintu skundu (b. l. 34?38) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (15.2)-2D-5858 Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Raštas);

2) panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 12 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120412-00063 (toliau – ir Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas);

3) panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1068 (toliau – ir Faktinių duomenų patikrinimo aktas).

Taip pat pateiktas prašymas priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijami aktai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi pareiškėjas įvykdė sąlygas Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinti, numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos statymas) 28 straipsnio 5 dalyje – 2012 m. kovo 19 d. Inspekcijai pateikė statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau Inspekcija, be jokio teisinio pagrindo, atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą. Nurodė, kad Faktinių duomenų patikrinimo aktas neteisėtas, kadangi Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje jokie patikrinimai neminimi, be to, minėtame akte klaidingai išmatuoti įėjimo į rūsį matmenys, prie patikrinimo medžiagos nepridėti matavimo įrangos sertifikavimo ir kalibravimo protokolai. Taip pat be jokio teisinio pagrindo buvo atliktas statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas ir surašytas Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas. Šio akto išvados neteisingos. Inspekcija pirmajame išvadų punkte teigia, kad nepateikti K. R. ir O. M. sutikimai dėl įėjimo į rūsį, stogo dalies virš pirmojo aukšto kolonų, tačiau šie sutikimai nereikalingi, nes nei vienas iš paminėtų pastato elementų Statybos įstatyme nėra apibrėžiamas kaip esminiai statinio sprendinias, o taip pat laiptai yra didesniu nei 3 metrų atstumu tiek nuo K. R., tiek ir nuo O. M. sklypų ribos. Be to, nors ir nebūtinas, tačiau N. B., ties kurios sklypu įrengti laiptai, sutikimas yra pateiktas. Pažymi, jog esamas statybos leidimas parengtas ankstesnio statybos leidimo, kuriame buvo tiek kolonos, tiek stogo dalis virš pirmojo aukšto, tiek laiptai ir kuriam parengti nereikėjo jokių kaimyninių sklypų savininkų sutikimų, pagrindu. Pareiškėjo nuomone, nėra suprantama, kodėl dabar, kai atnaujinamas anksčiau galiojęs statybos leidimas, nedarant jokių esminių keitimų, visi elementai anksčiau buvę teisėti, tapo neteisėtais. Be to, laiptų plotis yra mažesnis nei kolonų atstumas iki namo, taigi, atitinkamai, jei laiptai neišsikiša už kolonų, o kolonos ir stogo dalis pasirašytinai leista įrengti Inspekcijos dar 1999 metais, jokių papildomų sutikimų neturėtų būti reikalaujama. Išvadų 3 punkte nepagrįstai nurodyta, jog nepridėtas statinio bendraturčių sutikimas, prie prašymo statuso nenurodytas pirminio prašymo įregistravimo numeris ir data, nėra datų prie statytojo ir projekto vadovo parašų. Pažymi, jog pareiškėjas yra vienintelis (duomenys neskelbtini), Kaune savininkas, tačiau esant įregistruotai hipotekai šiuo atveju bankas laikytinas potencialiu ar galimu bendraturčiu, kurio sutikimas yra privalomas ir pridėtas. Kiti nurodyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai ir, laikantis protingumo bei proporcingumo principų, neturėtų sukelti jokių pasekmių statybos leidimo galiojimui. Pažymėjo ir tai, jog tiek savavališkos statybos aktas, tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurių pagrindu Inspekcija surašė šiame ginče skundžiamus administraciniu aktus, yra apskųsti teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 64?69), kuriuo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, jog Inspekcija privalo tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas), 391.2. punkte numatyta, kad Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas Reglamento 39.1.1 punkte, išduotas neteisėtai, informuoja Statytoją arba Statinio ar žemės sklypo naudotoją, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, nepanaikins jam įteikto Reikalavimo ir kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo; šiuo atveju Inspekcija nepriima administracinio sprendimo dėl Reikalavimo panaikinimo, bet per mėnesį nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto surašymo dienos kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl Rašto panaikinimo nurodė, kad

Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 20 d. gavo pareiškėjo 2012 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (duomenys neskelbtini), Kaune. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas patikrino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 6 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį(-ius)/rekonstruoti statinį(-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-120306-00135 (toliau – ir Statybos leidimas) ir surašė skundžiamus Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktą bei Faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriuose nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo bei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nuostatas. Teigė, kad ginčijami Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas ir Faktinių duomenų patikrinimo aktas pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai aktai: nėra teisės taikymo aktai, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio, nėra skirti konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Tai ? procedūriniai dokumentai, nesukeliantys pareiškėjui materialaus pobūdžio teisinių pasekmių, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektais. Pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės tesime iškelta civilinė byla Nr. 2-9261-584/2012 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams: pareiškėjui ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Statybos leidimo panaikinimo ir padarinių šalinimo, todėl teismui nusprendus nutraukti bylą arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tai neužkirstų kelio pareiškėjui ginti savo tariamai pažeistų teisių bendrosios kompetencijos teisme minėtoje byloje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 171?177) pareiškėjo V. R. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (15.2)-2D-5858 Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą LDIPA-20-120412-00063 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1068 nutraukė.

Pirmiausia teismas vertino, ar Inspekcija pagrįstai atliko Statybos leidimo bei statinio patikrinimą ir dėl to nepanaikino 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, Reglamento (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d.) 39.1, 39¹.2. punktais ir pažymėjo, jog ginčo situaciją reglamentuoja ne tik Statybos įstatymo, bet ir Reglamento normos. Ginčijamas Inspekcijos Raštas priimtas remiantis paminėtu Reglamentu. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai <...>, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas. Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 2 punkte. Sistemiškai aiškindamas bei vertindamas paminėtas Statybos įstatymo bei Reglamento, kurios inter alia detalizuoja Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, normas, teismas konstatavo, kad Inspekcija, pareiškėjui pateikus Statybos leidimą, neturėjo jokio juridinio pagrindo nesivadovauti Reglamento nuostatomis, todėl pagrįstai bei teisėtai atliko Statybos leidimo bei statinio patikrinimą, atitinkamai surašant atliktų patikrinimų aktus, pagrįstai nepriėmė sprendimo panaikinti reikalavimą ir ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nenaikinamas. Be to, nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-762-584/2013 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir pareiškėjui dėl Statybos leidimo panaikinimo (b. l. 115?116, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kurioje bus vertinamas Statybos leidimo išdavimo teisėtumas. Kadangi Statybos leidimo išdavimo teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas, esant pradėtai statybai yra bendrosios kompetencijos teismo kompetencija (Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p.), teismas šiuo atveju nepasisakė dėl ginčijamo rašto teisėtumo tuo aspektu, ar pagrįstai Inspekcija nustatė, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad naikinti ginčijamo Inspekcijos Rašto nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Pasisakydamas dėl kitų skundo reikalavimų teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Iš to seka, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka minėtose normose reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo nuoseklią praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 2 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi. Atsižvelgęs į paminėtas nuostatas, darė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – tai konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Dėl paminėto reglamentavimo ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Įvertinęs ginčijamų Faktinių duomenų patikrinimo akto ir Statybos leidimo patikrinimo akto turinį, teismas konstatavo, kad Faktinių duomenų patikrinimo akte yra užfiksuoti patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, o Statybos leidimo patikrinimo akte konstatuota, jog Statybos leidimas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų. Teismas pažymėjo, jog atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Taigi, akivaizdu, jog ginčijamais patikrinimo aktais nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjui, juose konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, jais nėra pritaikytos poveikio priemonės (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Šie aktai yra tik pagrindas įgaliotiems viešojo administravimo subjektams priimti atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Nagrinėjamu atveju – atlikti veiksmus, numatytus Reglamento 391.2 punkte. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Inspekcijos Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas ir Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo aktas nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjui, todėl administracinė byla dalyje dėl paminėtų aktų panaikinimo, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atmestas, todėl jis neturi teisės gauti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (ABTĮ 10 str., 57 str.).

III.

Pareiškėjas V. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 183?185), kuriuo prašo:

1) panaikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą;

2) Panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (15.2)-2D-5858 Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius;

3) Panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 12 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą LDIPA-20-120412-00063;

4) Panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1068;

5) Priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas nepagrįstai taikė Reglamento redakciją, galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., nes ginčo teisinio santykio atsiradimo momentu laikytina 2011 m. gruodžio 14 d., kai pareiškėjui buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-20-110914-00125, kuris nustatė ir tuo metu galiojusias sąlygas, kuriomis turėjo būti įvykdytas Reikalavimas. Tuo metu Kauno apygardos administracinio teismo nurodyta Reglamento redakcija dar negaliojo.

Žemesnės instancijos teismas

2) Teismas taip pat pažeidė įstatymų viršenybės prieš žemesnės galios teisės aktus principą. Šiuo atveju turėjo būti taikomos Statybos įstatymo, kaip viršesnio teisės akto nuostatos, jokie papildomi patikrinimai pareiškėjo atžvilgiu buvo negalimi. Pirmosios instancijos teismo nurodomas sisteminis aiškinimas taip pat patvirtina, kad Statybos įstatymas, būdamas viršesnis teisės aktu, aiškiai ir imperatyviai nurodo Reikalavimo panaikinimo tvarką ? jis turi būti panaikintas per tris dienas nuo statybą leidžiančio dokumento pateikimo atsakovui. Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nėra nuorodų į Reglamentą. Ši nuostata neginčijamai, suprantamai ir aiškiai nurodo Reikalavimo panaikinimo procedūrą, kurios pildyti Reglamento nuostatomis, kurios prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, nėra pagrindo.

3) Nagrinėjant bylą keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis ? viename teismo posėdyje bylą pradėjo nagrinėti teisėjai A. M., J. M. ir A. G., kitame posėdyje vietoje A. G. dalyvavo teisėjas R. G.. Skundžiamą sprendimą pasirašė A. G.. Apelianto nuomone, keičiantis teismo sudėčiai, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Mano, jog teisėjui A. G. nedalyvavus visuose šios bylos teismo posėdžiuose, jis negalėjo tinkamai ir objektyviai susipažinti su byla, jos eiga, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Be to, nurodyta teisėjų kolegija nagrinėjo kitą pareiškėjo skundą tam pačiam atsakovui, kuriame buvo remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (bylos numeris Ik-114- 554/2013). Mano, jog tai patvirtina sprendimo neobjektyvumą ir šališkumą.

4) Teismas nepagrįstai nurodė, kad Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas ir Faktinių duomenų patikrinimo aktas nenustato valinio pobūdžio patvarkymų, todėl yra nepriskirtini administracinių bylų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju su tokia pozicija negalima sutikti, nes vertinant, jog nurodyti aktai nepriskirtini administracinių bylų kompetencijai, akivaizdu, jog jie nepriskirtini ir kitų kompetencijų teismams, susidaro situacija, kad jų teisėtumo negalima teisiškai įvertinti. Taip pažeidžiama viena iš pagrindinių pareiškėjo teisių įtvirtintų Žmogaus teisių konvencijoje ? teisė kreiptis ir įvertinti šių dokumentų teisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 191?195), kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) atsakydamas į pirmąjį apeliacinio skundo argumentą, nurodo, kad surašant ginčijamus aktus vadovautasi jų surašymo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, nes Inspekcija, priimdama administracinius sprendimus, negali vadovautis negaliojančių teisės aktų nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Reglamento redakciją galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., kadangi būtent ji galiojo surašant ginčijamus aktus. Be to, tiek Reikalavimo surašymo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo redakcija numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (27 str. 1 d.); Inspekcija privalo tikrinti ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai (27 str. 3 d. 1 p.); nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (28¹ str. 1 d. 1 p.). Reikalavimo surašymo metu galiojusio Reglamento 41 punkte buvo numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba dar nėra pradėta, ? kreipiasi į administracinį teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu; jei statyba yra pradėta ir / ar pabaigta, ? kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje. Taigi, tiek vadovaujantis Reikalavimo surašymo metu galiojusių, tiek ginčijamų aktų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, Inspekcija privalėjo tikrinti apelianto pateiktą Statybos leidimą, o nustačiusi jo neteisėtumą kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

2) Pasisakydamas dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, remiasi Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalimi, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo situaciją reglamentuoja ne tik Statybos įstatymo, bet ir Reglamento normos. Be to, nei Statybos įstatymo, nei Reglamento nuostatos viena kitai neprieštarauja.

3) Atsakydami į trečiąjį apeliacinio skundo argumentą, remiasi ABTĮ 47 straipsnio 5, 6 dalimis pažymi, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimo teisėjų kolegijai nereiškė. Taigi, darytina išvada, kad teismu pasitikėjo.

4) Dėl ketvirtojo apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Savo poziciją apeliantas turi galimybę išsakyti Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-9261-584/2012 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Statybos leidimo panaikinimo ir padarinių šalinimo. Taigi apeliantui nėra užkertama galimybė ginti savo tariamai pažeistų teisių bendrosios kompetencijos teisme minėtoje byloje. Analogišką poziciją yra išsakiusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-25/2013. Pažymi, kad pareiškėjui reiškiant reikalavimus dėl Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akto ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo, ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises), o dėl fakto. Tik tada, jeigu tokiuose dokumentuose būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės, šie dokumentai būtų privalomi vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiami teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl procesinių pažeidimų.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nes nagrinėjant bylą keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis - viename teismo posėdyje bylą pradėjo nagrinėti teisėjai A. M., J. M. ir A. G., kitame posėdyje vietoje A. G. dalyvavo teisėjas R. G., o skundžiamą sprendimą pasirašė A. G.. Apeliantas teigia, jog keičiantis teismo sudėčiai, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, todėl jo manymu teisėjui A. G. nedalyvavus visuose šios bylos teismo posėdžiuose, jis negalėjo tinkamai ir objektyviai susipažinti su byla, jos eiga. Be to apeliantas teigia, jog bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija yra nagrinėjusi kitą apelianto bylą, kurioje buvo remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl mano, kad kolegija buvo neobjektyvi ir šališka.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog apelianto iškeltos abejonės dėl teismo kolegijos šališkumo bei padarytų procesinių pažeidimų, nėra pagrįstos, todėl atmestinos.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nedraudžia tos pačios sudėties teismo kolegijai nagrinėti vieno ir to paties pareiškėjo skirtingas bylas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų kitose bylose išreiškę savo išankstines nuostatas dėl byloje nagrinėtų klausimų, todėl kliūčių bylai nagrinėti pirmosios instancijos teismo kolegija neturėjo. Kita vertus Administracinių bylų teisenos įstatymo 53, 47 straipsniai suteikia teisę proceso dalyviams reikšti nušalinimus teismo sudėčiai. Pareiškėjas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių manęs, jog jo bylą nagrinėjantis teismas nėra nešališkas, turėjo teisę reikšti bylą nagrinėjantis teisėjams nušalinimus, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Todėl vertintina, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Vertinant apelianto argumentus dėl teismo kolegijos narių pasikeitimo, būtina pažymėti, jog apeliantas apeliaciniame skunde nurodė neteisingus faktinius duomenis. Patikrinus byloje esančius procesinius dokumentus kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamai bylai spręsti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2012m. spalio 12d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija A. M., A. G. ir R. G. (b.l. 63). Ši teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 11d. surengė vieną teismo posėdį, kuriame byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti (b.l. 136). Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013m. vasario 4d. nutartimi, atsižvelgiant į vieno kolegijos nario užimtumą nagrinėjant kitas bylas, vietoje teisėjo R. G. į kolegiją buvo paskirta teisėja J. M. (b.l. 145). Būtent šios sudėties teismo kolegija 2013m. vasario 5d. išnagrinėjo bylą iš esmės bei vasario 25 dieną priėmė ir paskelbė teismo sprendimą (b.l. 169-170, 171-177). Taigi, teisėjas A. G. buvo bylą nagrinėjusios kolegijos sudėtyje nuo jos sudarymo momento, todėl abejonių dėl galimybės teisėjui tinkamai ir objektyviai susipažinti su byla nėra. Teisėja J. M., į kolegijos sudėtį įtraukta 2013m. vasario 4d. nutartimi, dalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės, todėl taip pat nėra abejonių, jog ji tinkamai ir objektyviai susipažino su byla.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas procesinės teisės normų.

Dėl sprendimo dalies, kuria administracinė byla nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą LDIPA-20-120412-00063 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1068.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jokių valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes apeliantui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte LDIPA-20-120412-00063 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1068 nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Tačiau tikrinamoje administracinėje byloje (dalyje dėl Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto bei dėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto) ginčas kilęs ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą išvardintą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Tuo atveju, kai ginčijamas patikrinimo aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto LDIPA-20-120412-00063 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1068

Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (15.2)-2D-5858.

Apelianto byloje ginčijamu 2012m. balandžio 18d. raštu atsakovas atsisakė panaikinti apeliantui 2011m. rugsėjo 14d. surašytą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimybe taikyti senesnės redakcijos teisės akto nuostatas, pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir bet kuris kitas viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis ir vykdyti galiojančius teisės aktus, kas reiškia, jog priimdamas sprendimą atsisakyti naikinti Reikalavimą atsakovas privalėjo taikyti sprendimo dieną galiojusius teisės aktus. Todėl konstatuotina, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., nes būtent jį galiojo surašant ginčo dokumentą. Galimybė taikyti anksčiau galiojusius teisės aktus būtų įmanoma tik tada, jei tokia nuostata įstatymo leidėjo būtų įtvirtinta atitinkamame įstatyme, pvz.Statybos įstatyme. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl apelianto argumentai dėl ankstesnės redakcijos Reglamento nuostatų taikymo ginčo santykiams atmestini kaip nepagrįsti.

Kita vertus, tiek 2011m. rugsėjo 14d. Reikalavimo surašymo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo redakcija numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (27 str. 1 d.); Inspekcija privalo tikrinti ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai (27 str. 3 d. 1 p.); nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (28¹ str. 1 d. 1 p.). Reikalavimo surašymo metu galiojusio Reglamento 41 punkte buvo numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba dar nėra pradėta, ? kreipiasi į administracinį teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu; jei statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, ? kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje.

Išdėstytos aplinkybės leidžia kolegijai konstatuoti, kad tiek vadovaujantis Reikalavimo surašymo metu galiojusių, tiek ginčijamų aktų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, Inspekcija privalėjo tikrinti apelianto pateiktą Statybos leidimą, o nustačiusi jo neteisėtumą kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl Reglamento nuostatų prieštaravimo Statybos įstatymo nuostatoms, kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog statybos techniniai reglamentai tai Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų savininkams, naudotojams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šios nuostatos leidžia konstatuoti, jog statybos teisinius santykius reglamentuoja ne tik Statybos įstatymas, tačiau ir statybos techninių reglamentų normos. Todėl pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje taikomos Reglamento nuostatos prieštarauja Statybos įstatymui, nėra.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas gavęs pareiškėjui išduotą 2012m. kovo 6d. statybos leidimą Nr. LNS-21-120306-00135 ir savo kompetencijos ribose atlikęs šio dokumento bei faktinės padėties patikrinimą, kurių rezultatai atitinkamai užfiksuoti 2012m. balandžio 12 dienos akte Nr. LDIPA-20-120412-00063 bei 2012m balandžio 12 akte Nr. FAK-1068 (b.l. 9-12, 13-15) ir nustatęs jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą naikinti pareiškėjui surašytą 2011m rugsėjo 14 dienos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nusprendė Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą Nr. 2-9261-584/2012 dėl pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Būtent šioje byloje ir bus sprendžiami klausimai dėl atsakovo 2012m. balandžio 12 dienos akte Nr. LDIPA-20-120412-00063 bei 2012m balandžio 12 akte Nr. FAK-1068 užfiksuotų aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovas laiko statybą leidžiantį dokumentų išduotu neteisėtai, pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo 2012m balandžio 18 dienos raštas Nr. (15.2)-2D-5858 yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė