- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-55-354/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00561-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK) Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2011-07-29 nutarimas paliktas nepakeistu ir A. P. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas už tai, kad 2011 m. liepos 24 d. 0.20 val., Joniškio mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėjo chuliganiškai, privertė automobilį slysti šonu, didino variklio apsukas, tuo sukeldamas didelį garsą, bei tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams gyventojams, taip pat sukeldamas pavojų eismo saugumui, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 26 punktų reikalavimus.
Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Šalies argumentai
A. P. 2011 m. rugpjūčio 16 d. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Joniškio rajono policijos komisariato 2011 m. liepos 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2011 m. liepos 29 d. nutarimas paliktas nepakeistu ir A. P. skundas netenkintas.
Apeliaciniu skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, A. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, Joniškio rajono policijos komisariato 2011 m. liepos 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas teigia, kad nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, nes jis neatliko tokių veiksmų, kuriuos nustatė teismas, t. y. tyčia neskleidė didžiulio triukšmo, necypino ratų ir pan., dėl jo vairavimo niekam pavojus nekilo, o teismas nenurodė, kokius Kelių eismo taisyklių punktus ir kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė.
Apeliantas nurodo, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymui konstatuoti būtina nustatyti valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę, kaltės forma turi būti tik tyčia, taip pat turi būti nustatytos chuliganiškos paskatos. A. P. teigimu, aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pradėdamas važiuoti jis padidino apsukas gal daugiau, nei reikėtų tokioje situacijoje, padarė staigų posūkį aikštelėje, bet tai buvo vienkartinis veiksmas, kuriam turėjo įtakos tai, kad jis ketino pirkti automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo pripratęs prie jo variklio darbo, kuriame lyg nebuvo pakankamai traukos, todėl visiškai tuščioje aikštelėje nutarė pabandyti automobilį, tačiau nebuvo jokio ypatingai didelio garso, kitokio, nei sklinda iš gatve važiuojančių automobilių. Jis padarė staigų posūkį tuščioje aikštelėje žiūrėdamas automobilio manevringumą, stebėdamas, ar nėra trukdžių važiuoklėje, tačiau jo automobilis tikrai nedarė kokių nors manevrų, kurie duotų pagrindo manyti, kad jis nepaiso jokių taisyklių, neslydo šonu nevaldomas, kadangi tą automobilį ketino pirkti, ir tikrai nebuvo linkęs be reikalo jį gadinti. Apelianto manymu, automobilio ratai galėjo praslysti dėl to, kad nebuvo pripratęs prie automobilio, ant asfalto galėjo būti tepalų ar žvyro, bet tas praslydimas truko akimirksnį ir jis nebuvo daromas tyčia. Aikštelėje buvo ne daugiau kaip dvi minutes, apsuko vieną ratą ir nieko tokio, kas galėtų kelti pavojų, nepadarė. Teigia, kad jis neturėjo tikslo elgtis chuliganiškai, rodyti nepagarbos, ir jis visiškai aiškiai suvokė, kad niekam pavojaus nekelia.
Pasak apelianto, institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi tik dviejų policijos pareigūnų – patrulių Ž. B. ir G. P. – tarnybiniais pranešimais, kuriuose pastarieji nurodė, kad pastebėjo jo automobilį, kad jis važinėjo chuliganiškai, privertė automobilį slysti šonu, didindamas variklio apsukas prasukinėjo ratus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, demonstravo nepagarbą aplinkiniams gyventojams. Apeliantas teigia, kad jokių objektyvių jo tariamos kaltės įrodymų byloje nebuvo renkama: neapžiūrėta įvykio vieta, nėra užfiksuoti automobilio ratų pėdsakai, kurie turėjo likti ant asfalto, jei automobilis tikrai būtų slydęs šonu ar būtų prasukinėjami ratai, kaip teigiama tarnybiniuose pranešimuose. Apylinkės teisme jo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu institucija jo kaltę įrodinėjo įrodymais, apie kuriuos jam nebuvo žinoma nuobaudų skyrimo metu, policijos pareigūnai G. P. ir Ž. B. nurodė tokias aplinkybes, kurių nebuvo nurodę savo tarnybiniuose pranešimuose. Pareigūnai pripažino įvykio vietos neapžiūrinėję, nes tai esą ne eismo įvykis.
Apeliantas nurodo, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto manymu, jei įstatymas įpareigoja vertinti įrodymus, tai reiškia, kad įrodymai pirmiausia turi būti surinkti. Jo atveju teismas pripažino pagrįsta jo kaltę dėl chuliganiško vairavimo remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais ir jų daromomis įvairiomis prielaidomis. Institucija teisme jo kaltę įrodinėjo teiginiais, kad jis kaltas dėl to, kad bandė automobilį aikštelėje, kur įvyko ne vienas eismo vykis ir apgadinti stulpai, bet, apelianto teigimu, ne jis sukėlė tuos įvykius, ne jis apgadino stulpus. Apelianto manymu, buvo bandoma įtikinti, kad jis sukėlė triukšmą, kurį, būdama policijos komisariato patalpose girdėjo pareigūnė R. D. (atstumas nuo policijos komisariato pastato iki „(duomenys neskelbtini)“ apie 600 m), tačiau apklausus policijos pareigūnus buvo akivaizdu, kad ne jis tą triukšmą, jei toks tikrai buvo, kėlė, nes pareigūnai G. P. ir Ž. B. paaiškino, kad tuo metu, kai jie atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, aikštelėje nieko nebuvo, t. y. jo aikštelėje nebuvo, ir ne jis cypino padangas. Tai reiškia, kad jis aikštelėje buvo trumpiau, nei pareigūnai užtruko apsisukti „(duomenys neskelbtini)“ vidiniame kieme. Apeliantas teigia, kad, kai pareigūnų automobilis iš už pastato kampo įsuko į aikštelę, jis buvo ką tik atvažiavęs į aikštelę, darė pirmą posūkį.
Apelianto nuomone, teismo išvada, kad jis kėlė pavojų į aikštelę atvykusiems pareigūnams, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes pareigūnas G. P. parodė, kad atstumas nuo jo automobilio iki jų automobilio buvo 10–12 metrų. Kitame teismo posėdyje apklausti Institucijos atstovas ir pareigūnas Ž. B. stengėsi akcentuoti, kad pareigūnai vos išvengė susidūrimo su juo, tačiau savo tarnybiniuose pranešimuose apie tai nebuvo užsiminę. Skiriasi pareigūnų parodymai ir pasakojant apie atvažiavimo prie „(duomenys neskelbtini)“ tikslą, G. P. nurodė, kad šiaip sugalvojo užsukti į „(duomenys neskelbtini)“ vidinį kiemą, o kitame teismo posėdyje Ž. B. jau parodė, kad važiavo pagal budėtojo nurodymą dėl keliamo triukšmo. Todėl, apelianto manymu, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pareigūnų G. P. ir Ž. B. parodymai nuoseklūs, kad jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. A. P. nurodo, kad teismas teigia, kad šie liudytojai tiesiogiai dalyvavo užfiksuojant jo pažeidimą, tačiau kyla klausimas, kaip pareigūnai fiksuoja pažeidimus, jei niekur medžiagoje neminima apie vos išvengtą susidūrimą ir nesurinkta jokių objektyvių ir nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, kurie galėtų būti vertinami neatsižvelgiant į pareigūnų nuomonę ir jų daromas prielaidas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad institucija, pripažindama jį kaltu, nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 26 punktus. Apylinkės teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, visiškai nevertino ir nutartyje nepasisakė dėl jo tariamai pažeistų Kelių eismo taisyklių punktų, nors apeliaciniame skunde jis nurodė, kad nepagrįstai yra kaltinamas pažeidęs šiuos reikalavimus. Todėl turi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Apeliantas taip pat teigia, kad Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 26 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis šiose taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareigūnai ir reguliuotojai. Apelianto nuomone, Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktai yra bendrojo pobūdžio, nusakantys bendrąsias eismo dalyvių, ne tik vairuotojų, pareigas, tačiau neapibrėžiantys konkrečių neteisėtų veiksmų, kurių atlikimas užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kad jo vairavimas kėlė kam nors didesnį pavojų, nei įprastai kelia automobilių eismas, nėra duomenų, kad jis kam nors būtų padaręs žalą, todėl mano, kad nėra pagrindo jį kaltinti pažeidus Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus.
Apelianto manymu, nei institucija, nei apylinkės teismas nenurodė, kokiais veiksmais ir kokį specialųjį Kelių eismo taisyklių punktą jis pažeidė (susijusį su greičiu, manevravimu ar pan.), nei iš institucijos protokolo, nei iš institucijos nutarimo, nei iš teismo nutarties taip pat negalima suprasti, kokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 26 punktą, nes nėra nurodyta, kad būtų nevykdęs kokių nors jį tikrinančių policijos pareigūnų nurodymų.
Šalies argumentai
Apeliantas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad jo veikoje nėra nė vieno ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio, jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, todėl institucijos nutarimas bei teismo nutartis turi būti panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto ir Joniškio rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė jam inkriminuotą, ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. A. P. kaltę padarius pažeidimą įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-11-6232817, 1 b. l.), policijos pareigūno G. P. tarnybinis pranešimas (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-11-6232817, 3 b. l.), policijos telefoninių pranešimų registro išrašas (29 b. l.), telefoninio pokalbio įrašo kopija (32 b. l.), liudytojų G. P. (35 b. l.), Ž. B. (41–42 b. l.) apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš dalies ir paties A. P. parodymai apylinkės teismo posėdžio metu (34 b. l.).
Policijos pareigūnas G. P. 2011 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. liepos 24 d. 00.20 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas po aikštelę važinėjo chuliganiškai, privertė automobilį slysti šonu, didindamas variklio apsukas prasukinėjo ratus, tuo sukeldamas didelį garsą, bei tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams gyventojams, taip pat sukeldamas pavojų eismo saugumui. Šias aplinkybes G. P. patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu ir nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje išgirdo cypiančių padangų garsą, privažiavus arčiau, pamatė slystantį automobilį „VW Golf“, slydimo buvo nedaug, apie 1–2 metrus.
Liudytojas Ž. B. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės išgirdo kelias sekundes „cypinant“ padangas, išvažiavus iš už pastato, pamatė link jų automobilio slystantį automobilį „VW Golf“, kuris slydo apie 2 metrus. Tuo patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir G. P..
Pats A. P. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobiliu važiavo į miestą, specialiai jį išbandyti kokioje nors aikštelėje, įvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, pasuko į kairę ir staigiai stabdė, truputį padidino apsukas, sustabdė automobilį, po to vėl šiek tiek padidino apsukas, pasuko į kairę, „davus gazo“ truputį ratai prasisuko, pripažino, kad automobilio variklis dirbo gana garsiai ir triukšmas buvo gana didelis (34 b. l.).
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Tai, kad A. P., žinodamas, jog netoli buvo policijos pareigūnų automobilis, suvokdamas, kad netoli yra gyvenamųjų namų, kad jo automobilis skleidžia didelį garsą, tyčia nakties metu automobiliu keldamas didelį triukšmą, parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, ir tokiais veiksmais išreiškė chuliganiškas paskatas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka ir su Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK atstovo argumentu (43 b. l.), kad A. P., būdamas mechaniku, automobilio techninę būklę turėjo patikrinti kitokiais būdais pats arba nuveždamas transporto priemonę į techninės apžiūros centrą ar automobilių servisą. Todėl A. P. argumentas, kad jis siekė išbandyti automobilį, laikytinas mažareikšme dingstimi siekiant pateisinti savo neteisėtą elgesį. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobiliu važiavo ne vienas, aikštelėje buvo pastatai ir apšvietimo stulpai, todėl A. P. savo vairavimu kėlė pavojų ne tik eismo, savo bei kitų asmenų saugumui, bet ir kitų asmenų turtui. Taigi byloje surinktų įrodymų visetu nustatytas toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, daroma išvada, kad A. P. veiksmuose yra visi ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, ir jo kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, pažymi, kad liudytojai G. P. ir Ž. B. duodami parodymus teismo posėdžio metu, patvirtino esmines įvykio aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino jų duotus parodymus nuosekliais, neprieštaraujančiais vieni kitiems ir atitinkančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad šie liudytojai skirtingai nurodė vykimo į aikštelę tikslą ir slydusio automobilio „VW Golf“ atstumą nuo jų automobilio, nėra pagrindo jų duotų parodymų laikyti nenuosekliais, kadangi jie galėjo sąžiningai klysti nurodydami aplinkybes, kurios nėra esminės nagrinėjamoje byloje.
Liudytojos R. D. duoti parodymai nei patvirtina ir nei paneigia esminių bylos aplinkybių, todėl priimant skundžiamą sprendimą byloje jais ir nesiremiama.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad A. P. argumentai, jog institucija teisme jo kaltę įrodinėjo teiginiais, kad jis kaltas dėl to, kad bandė automobilį aikštelėje, kur įvyko ne vienas eismo vykis ir apgadinti stulpai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi institucija tik atsiliepime į A. P. skundą nurodė, jog minėtoje aikštelėje buvo įvykęs ne vienas eismo įvykis ir buvo apgadinti apšvietimo stulpai, tačiau apylinkės teismo posėdyje apie šias aplinkybes nebuvo daugiau kalbama, jos nebuvo analizuojamos, A. P. kaltė remiantis jomis įrodinėjama nebuvo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apelianto argumentus dėl Kelių eismo taisyklių 26 punkto pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 26 punktą, kuriame numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis šiose taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareigūnai ir reguliuotojai. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad A. P. nevykdė kokių nors policijos pareigūnų nurodymų ar kitaip pažeidė nustatytas elgesio taisykles tikrinant policijos pareigūnams, aplinkybė, kad A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 26 punkto reikalavimą, šalinama iš nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-11-6232817. Tačiau teismas pabrėžia, kad tai nedaro įtakos A. P. atsakomybei padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kadangi jis, kaip jau aptarta anksčiau, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, ir jo kaltė dėl šio pažeidimo padarymo yra įrodyta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2011 m. liepos 29 d. nutarimą, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.