- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2-538-759/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01267-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone
- Kategorijos
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuginčyti atsakovo J. G. tėvystę nepilnametės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pripažinti, kad atsakovas J. G. nėra A. G. tėvas, o A. G. nėra atsakovo J. G. dukra. Ieškovė nurodo, kad 2013 metais susipažino su atsakovu, draugavo, tačiau bendraudavo ir su kitu vyru, nuo kurio susilaukė dukters A. G.. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė A. G., o (duomenys neskelbtini) – M. G.. Ieškovė, prieš susituokdama su atsakovu, jam pasakė, kad A. G. nėra jo biologinė dukra, tačiau atsakovas pripažino tėvystę ir sutiko kartu su ieškove ją auginti. Atsakovas gera valia pateikė Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriui pareiškimą ir pripažino tėvystės faktą A. G. atžvilgiu. Pradėjus šalių skyrybų procesą, kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko tėvystės ir jo išlaikymo. Atsakovas sutinka, kad jo tėvystė A. G. būtų nuginčyta teismine tvarka ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ieškovė savo dukrai yra pasakiusi, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas. Nors praėjo ilgas laiko tarpas nuo tėvystės fakto pripažinimo, tačiau ieškovė prašo netaikyti ieškinio senaties, nes ieškinys yra pagrįstas. Nepilnametės A. G. emocinė būklė nebūtų pažeista, nes ji ir toliau liktų gyventi su ieškove, seserimi ir broliu. Tėvystės nuginčijimas jai neparytų žalos.
Ieškovė A. G. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė nežinanti, kas yra A. G. tėvas. Su atsakovu ieškovė pragyveno daugiau negu penkis metus. Šalys pradėjo bendrauti 2013 metų gruodžio mėnesį. Kai ieškovė susituokė su atsakovu, vaikui jau buvo metai. Prieš pradėdama bendrauti su atsakovu, ieškovė dar bendravo su vyru, vardu V., ir kitu vyru, vardu G.. Nuo kurio vyro pastojo, nežino. Ieškovė nurodė, jog sieks išsiaiškinti, kas yra A. G. biologinis tėvas. Nuginčyti tėvystę ieškovė siekia todėl, kad nori išsiskirti su atsakovu, tikrai žino, kad jis nėra vaiko tėvas, o atsakovas nesutinka mokėti išlaikymo vaikui. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovui draudžia bendrauti su dukra A. G., nes atsakovas klausinėja vaiko apie ieškovės asmeninį gyvenimą. Mergaitė žino, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, apie atsakovą ji nekalba, tačiau nori žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas. Nuginčijus tėvystę, ieškovė sieks nustatyti vaiko tėvystę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė V. B. prašė patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Ginčo tarp šalių dėl tėvystės fakto nėra ir kitu būdu negu teismo tvarka to padaryti šalys negali.
Atsakovas J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas parodė, kad yra tikras, jog A. G. nėra jo biologinė dukra, tačiau jai gimus geranoriškai pripažino tėvystę. Kai šalys pradėjo bendrauti, ieškovė jau laukėsi vaiko. Atsakovas su ieškove pradėjo gyventi kovo mėnesį. Su vaiku santykiai yra geri. Visus šešerius metus atsakovas A. G. augino kaip savo vaiką, tarp jų buvo tėvo ir dukros ryšys. Su savo biologine dukra M. G. atsakovas ir toliau bendrauja. Su A. G. bendrauti draudžia ieškovė, tačiau jis dėl galimybės matytis su vaiku niekur nesikreipė. Vaiku norėtų rūpintis, bet išlaikymo nemokės, kai reikės, vaiką apipirks. Nenori mokėti išlaikymo, kad jo giminės jam nesakytų ir priekaištų, jog jis mokės išlaikymą ne savo vaikui.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad nesant reikalavimo nustatyti biologinį vaiko tėvą ir įvertinus aplinkybes, jog nuginčijus tėvystę A. G. gali netekti tėvo ir teisės į išlaikymą, vaiko tėvystės nuginčijimas prieštarauja geriausiems vaiko interesams bei prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principui. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovė A. G. ir atsakovas J. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), turi du bendrus vaikus: A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš ankstesnių santykių augina dar vieną nepilnametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės Nestacionarių socialinių paslaugų centras šeimai inicijavo atvejo vadybos procesą, buvo skirtos ir iki šiol teikiamos socialinės paslaugos. 2020 m. liepos 17 d. Skyrius iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato gavo pranešimą, kad 2020m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas, buvo užfiksuotas tėvų tarpusavio smurtas mažamečių vaikų akivaizdoje. Dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skyriaus specialistai vertino šeimoje gyvenančių vaikų situaciją ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį. 2020 m. liepos 23 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad teikiant šeimai socialines paslaugas pastebėta, kad A. G. stengiasi gerinti šeimos buitį, tinkamai rūpinasi vaikais, į ugdymo įstaigą mergaitės visada atvedamos švarios ir tvarkingos. Moteris dirba, gauna nuolatines pajamas. Atsakovas J. G. taip pat dirba, tačiau yra išlikusi piktnaudžiavimo alkoholiu problema, kurią spręsti jis atsisako. Tarp sutuoktinių nuolat kyla konfliktai, todėl A. G. nusprendė santuoką su J. G. nutraukti. Pagal LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Skyriaus atstovei susisiekus telefonu su ieškove A. G., ši paaiškino, kad susipažinusi ir kurdama santykius su atsakovu, nuo jo nieko neslėpė, jam buvo žinoma, kad vaikas nėra jo. Sužinojęs šį faktą, atsakovas ieškovei nurodė, kad augins vaiką kaip savo, duos jam savo pavardę. Gimus kūdikiui, atsakovas J. G. savo valia ir iniciatyva pripažino nepilnametės A. G. tėvystės faktą. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS vaiko gimimo įraše ir išduotame gimimo liudijime atsakovas yra nurodytas kaip nepilnametės tėvas. Vėliau šalys sudarė santuoką ir santuokoje jiems gimė bendra dukra nepilnametė M. G.. Nuo nepilnametės A. G. gimimo atsakovas augino, rūpinosi ir vadino mergaitę savo dukra, o mergaitė atsakovą - tėčiu, juos siejo dukros ir tėvo ryšys. Tik pablogėjus šeimos santykiams ir ieškovei kreipųsis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, su atsakovu kilo ginčas dėl nepilnametės A. G. tėvystės. Pokalbio metu su Skyriaus specialiste ieškovė pripažino, kad kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo dėl patirto iš atsakovo spaudimo. Ieškovė paklausta negalėjo nurodyti biologinio savo dukros A. G. tėvo. Taip pat A. G. pasakojo, kad pateikusi teismui ieškinį kalbėjosi su savo dukra ir pasakė jai, kad atsakovas nėra jos tėtis. Pasak mamos, sužinojusi tai mergaitė labai nuliūdo, apsikabinusi ją pravirko. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjamu atveju ieškinyje biologinio tėvo nustatymo klausimas nekeliamas. Ieškovė tik prašo nustatyti, kad atsakovas nėra nepilnametės mergaitės biologinis tėvas. Paklausta, ieškovė negalėjo nurodyti biologinio savo dukros A. G. tėvo. Kiekvieno vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, ir tai turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, CK 3.155 straipsnis pažymi, kad už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai, todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Atsakovas J. G. sąmoningai pripažino mergaitės tėvystę jai gimus, suteikė jai savo pavardę, augino ir rūpinosi ja nuo jos gimimo kaip savo dukra, tarp jų susiformavęs glaudus ryšys, jie šešerius metus buvo šeima. Atsakovas sąmoningai, savo valia ir iniciatyva, gimus mergaitei pripažindamas tėvystę, prisiėmė pareigą rūpintis vaiku, nors žinojo, kad jis nėra jo biologinis vaikas. Tik pablogėjus šeimos santykiams su ieškove, ir sužinojęs apie A. G. teismui pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iš jo kylančias pasekmes - išlaikymo vaikams priteisimo, išreiškė abejonę ir spaudimą ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo vienai iš savo dukrų.
Skyriaus atstovė R. G. teismo posėdžio metu pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad atsakovas visą laiką kol gyveno su ieškove, nepilnametę A. G. laikė savo dukra ir tik šalims pradėjus skyrybų procesą bei kilus ginčui dėl vaiko išlaikymo, atsakovas iškėlė klausimą dėl savo tėvystės. Skyriaus atstovė taipogi nurodė, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Dar negimus vaikui, atsakovui jau buvo žinoma, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Nuginčijus tėvystę, vaikas netenka tėvo ir praranda teisę į išlaikymą. Tėvystės nuginčijimas prieštarauja vaiko geriausiems interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CK 3.151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė A. G. yra nepilnametės A. G. motina, o A. G. yra jos dukra. Tai patvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotas Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė kaip vaiko motina turi teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Ieškovė, CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ginčijanti tėvystę, turi įrodyti, jog atsakovas J. G. nėra nepilnametės A. G. tikrasis biologinis tėvas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametės A. G. tėvas yra J. G.. Ieškovė A. G. ir atsakovas J. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas girtauja, neblaivus naudojo prieš ją fizinį smurtą nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Aptariama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo sustabdyta iki bus išnagrinėtas klausimas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo nepilnametės A. G. atžvilgiu.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu ji pragyveno daugiau negu penkis metus. Šalys pradėjo bendrauti 2013 metų gruodžio mėnesį. Kai ieškovė susituokė su atsakovu, A. G. jau buvo metai. Prieš pradėdama bendrauti su atsakovu, ieškovė dar bendravo su vyru, vardu V., ir kitu vyru, vardu G.. Nuo kurio vyro pastojo, ieškovė nežino. Nuginčyti tėvystę ieškovė siekia todėl, kad nori išsiskirti su atsakovu, tikrai žino, kad jis nėra vaiko tėvas, o atsakovas nesutinka mokėti išlaikymo vaikui. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, jog vaikas žino, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas. Apie atsakovą vaikas nekalba, tačiau nori žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas. Nuginčijus tėvystę, ieškovė sieks nustatyti vaiko tėvystės faktą. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Teismo posėdyje atsakovas parodė, kad yra tikras, jog A. G. nėra jo biologinė dukra. Jai gimus geranoriškai pripažino tėvystę. Kai šalys pradėjo bendrauti, ieškovė jau laukėsi vaiko. Atsakovas su ieškove pradėjo gyventi 2014 metų kovo mėnesį. Su vaiku santykiai yra geri. Visus šešerius metus atsakovas A. G. augino kaip savo vaiką, tarp jų buvo tėvo ir dukros ryšys, tačiau prasidėjus skyrybų procesui atsakovas matosi tik su savo biologine dukra M. G., dėl galimybės matytis su A. G. niekur nesikreipė. Atsakovas nesutinka mokėti išlaikymo ne savo vaikui.
Šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje nurodyta, jog ieškovė A. G. ir atsakovas J. G. pripažįsta, kad atsakovas J. G. nėra ieškovės A. G. dukros A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G. nėra atsakovo J. G. dukra. Šalys sutiko, kad A. G. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje būtų panaikintas įrašas apie atsakovo J. G. tėvystę A. G. atžvilgiu. Atsakovas J. G. taip pat neprašo taikyti ieškinio senaties termino šioje byloje. Nei vienai iš šalių neabejojant, jog atsakovas nėra nepilnametės A. G. biologinis tėvas, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo tėvystės nekyla (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas J. G. biologiniu tėvu A. G. nėra ir negali būti; taip pat į tai, kad ieškovė prieš susipažindama su atsakovu draugavo ir turėjo artimus santykius su kitais dvejais vyrais, kurių vienas yra tikrasis biologinis vaiko tėvas ir atsakovui apie tai buvo žinoma; į tai, kad atsakovas gimus vaikui gera valia pripažino tėvystę.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, nepilnametė A. G. žino, kad atsakovas J. G. nėra jos biologinis tėvas, atsakovas nebendrauja su vaiku nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio, kai sužinojo apie bylą dėl santuokos nutraukimo, vaiko neišlaiko ir nelanko, socialinis tėvystės ryšys tarp atsakovo ir vaiko bylos nagrinėjimo metu yra nutrūkęs ir atsakovas nededa pastangų jo atkurti, ieškovė yra pasiryžusi nustatyti biologinį A. G. tėvą, apie šį ieškovės pasiryžimą žino ir jos nepilnametė dukra, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo J. G. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės A. G. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą ir šiam galimai pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų. Kiekvieno vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, ir tai turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus bei byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad J. G. nėra nepilnametės A. G. biologinis tėvas, o nepilnametė A. G. nėra jo dukra. Atitinkamai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrašai apie tai, kad A. G. tėvas yra atsakovas J. G., pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už ieškinį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo dalį, t.y. 20 Eur, žyminio mokesčio. Teismui patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinas jos sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis, o valstybės naudai iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 55 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismas patyrė 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 139 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), dukra.
Pripažinti negaliojančia Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto Gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra įrašytas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.
Šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) pašto išlaidų, viso: 60,51 Eur (šešiasdešimt eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.