Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-5202-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
A5.-5202-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04384-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-5202-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04384-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M.,institucijos, surašiusios protokolą, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., būdamas UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu asmeniu, 2019 m. rugsėjo 1, 2, 7, 10, 11, 20, 21, 25, 26 dienomis, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos A. Z. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido UAB „B.“ naudai dirbti A. Z., t. y. atlikti barmenės – pardavėjos darbines funkcijas (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. M. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Šiais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, prašė skirti minimalią baudą. Paaiškino, kad dokumentus turėjo sutvarkyti buhalterė, tačiau to nepadarė. Jis visko nesužiūrėjo. Nurodė, kad išsiuntė dokumentus buhalterei, ji nieko nespėja, nieko nedaro, trūko atseit asmens duomenų. Jis galvojo, kad A. Z. įdarbinta. Buvo dvi barmenės, viena dirbo, o kita dar mokėsi. Kada pareigūnai įsiveržė naktį, tuo metu A. nedirbo oficialiai. Ji jam paskambino naktį, sako atvažiavo pareigūnai, jie pradėjo klausinėti, klausti licencijų, todėl jis ir pasakė jai nebendrauti su pareigūnais.

Tyrimo metu G. M. savo paaiškinime nurodė, kad A. Z. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. barmenės pareigose pradėjo dirbti įmonės bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji pagal darbo sutartį įdarbinta pusei etato. Realiai dirba pagal patvirtintą darbo grafiką, ji pradėjo 2019 m. rugsėjo 1 d., dirbo ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Įmonėje, be jo, darbo sutartis su asmenimis gali pasirašyti įgaliotas asmuo – buhalterė J. U.. Darbo sutartį su A. Z. pasirašė jis pats, tai įvyko maždaug 2019 m. rugsėjo 15 d. SODRAI apie A. Z. įdarbinimą turėjo pranešti įmonės buhalterė J. U.. Kada tiksliai buvo pranešta jis nežino. Atlyginimas A. Z. mokamas kas savaitę grynais (b. l. 26).

Kartu su paaiškinimu G. M. pateikė įmonės darbuotojų 2019 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo sutarties (2019-08-30 Nr. 11) su A. Z. kopijas (b. l. 28-32).

Tyrimo metu G. M. papildomai paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, taip pat nurodė, kad teismui pateiks įgaliojimą ir kitus jo poziciją grindžiančius dokumentus (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir G. M. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir G. Z. atliko tyrimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. trečiasis PK) Pirmojo veiklos skyriaus pateiktą 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimą Nr. 10.S-59651(1.46-10), (APS-1-17396), dėl galimai nelegalaus darbo UAB „B.“ naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 20.30 val., Vilniaus m. trečiojo PK pareigūnai M. S. ir V. M., dirbdami pagal tikslinę priemonę Nr. 10-IL-18-722, tikrino UAB „B.“ naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad patikrinimo metu bare dirbusi A. Z. galimai dirba nelegaliai, nes VSDFV informacinėje sistemoje nėra įrašų apie jos įdarbinimą UAB „B.“. Kartu su pranešimu pateiktas Vilniaus m. trečiojo PK vyriausiojo tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 20.30 val. buvo patikrintas UAB „B.“ naktinis baras, esantis (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiu taisyklių pažeidimų nenustatyta, tačiau paaiškėjo, kad SODRA informacinėje sistemoje nėra įrašo apie A. Z. įdarbinimą įmonėje (b. l. 3-5).

Tyrimo metu A. Z. parodė, kad minėtame bare dirba nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. 2019 m. rugsėjo 1 d. darbą pradėjo nuo 20.00 val., darbo pabaiga – 2019 m. rugsėjo 2 d. 9.00 val., dirba kas trečią parą. Direktorius pažadėjo minimalų atlyginimą, atlyginimas priklausys nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Šios dienos pamainą ji priėmė iš E. T., ją keis ta pati E. T. Ji yra įspėta, kad alkoholis išsinešimui neparduodamas (b. l. 8).

Tyrimo metu A. Z. papildomai parodė, kad darbo sutartį pasirašė 2019 m. rugsėjo 1 d., ją taip pat pasirašė įmonės direktorius. Savarankiškai bare ji pradėjo dirbti apie 2019 m. rugsėjo 16 d., iki tol mokėsi. Bare dirba tik naktimis, nuo 20.00 val. iki 9.00 val. Atlyginimą, pagal susitarimą, gaus grynais, dar jo nėra gavusi. Įmonės buhalterės nepažįsta, jos niekada nėra mačiusi. 2019 m. rugsėjo 1 d. policijos pareigūnams pateiktame paaiškinime nurodė, kad dirba nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, todėl, kad neteisingai suprato policijos pareigūnų klausimą. Nurodė, kad jos darbinės funkcijos yra klientų aptarnavimas, prekių priėmimas, darbas su kasos aparatu, tvarkos darbo vietoje palaikymas (b. l. 9).

Vilniaus m. trečiojo PK tyrėjos Ž. J. 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbdama kartu su Vilniaus m. trečiojo PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. N. pagal užduotį Nr. 76630712, 2019 m. rugsėjo 19 d. lankėsi naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bare už prekystalio stovėjo moteris, daugiau bare nieko nebuvo. Minėtos moters buvo paprašyta, kad ji pateiktų įmonės dokumentus bei licencijas, tačiau ji atsakė dokumentų neturinti bei paklausė, kokiu pagrindu tikrinami dokumentai, kad jei būtų atvykusi inspekcija, ji turėtų pateikti dokumentus, o direktorius jai liepė, kad jei policijos pareigūnai tikrins įmonę, tai su jais nekalbėti ir neteikti jokių dokumentų. Paklausta, kurioje įmonėje ji dirba, į klausimą negalėjo atsakyti, paprašius pateikti darbo pažymėjimą pasakė, kad jos darbo pažymėjimas pas įmonės direktorių, taip pat pasakė, kad dirba minėtame bare nuolat, pamainomis su kita moterim. Pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą A. Z. vardu. Policijos pareigūnai patikrino A. Z. duomenis Policijos informacinėje sistemoje ir nustatė, kad A. Z. UAB „B.“ neįdarbinta (b. l. 11).

Vilniaus m. trečiojo PK vyriausiojo tyrėjo V. M. paaiškinime nurodyta, kad patikrinimo naktiniame bare metu, 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 20.30 val., kai jis ir jo kolega M. S. bendravo su barmene prisistačiusia A. Z., į barą buvo užėję du vyriškiai, užsisakė alaus. A. Z. aptarnavo šiuos baro lankytojus, t. y. – įpylė jiems du bokalus alaus, priėmė iš jų pinigus, įdėjo į kasos aparatą, davė grąžos. Patikrinę SODROS duomenis, jie nustatė, kad įrašų apie A. Z. įdarbinimą UAB „B.“ nėra (b. l. 19-20).

Analogišką paaiškinimą 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė ir Vilniaus m. trečiojo PK vyriausiasis tyrėjas M. S. (b. l. 18)

SODROS duomenų bazės išrašo 2019 m. rugsėjo 20 d. duomenimis apie A. Z. darbo pradžią jokių duomenų nebuvo (b. l. 12).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 18 d. UAB „B.“ apdraustųjų asmenų sąraše A. Z. nebuvo (b. l. 16).

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje duomenų apie A. Z. išduodą verslo liudijimą nėra (b. l. 17).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo apie UAB „B.“ matyti, kad UAB „B.“ pranešimą apie A. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2019 m. rugsėjo 27 d. 12.13val. (b. l. 25)

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio žiniaraštyje A. Z. kaip darbuotojos nurodyta nebuvo. 2019 m. rugsėjo mėnesio žiniaraštyje A. Z. kaip darbuotoja yra nurodoma, jos darbo dienos nurodomos 2019 m. rugsėjo 1, 2, 7, 10, 11, 20, 21, 25, 26, 29, 30 dienomis (b. l. 31-32).

2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 11 darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „B.“ ir A. Z., nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. rugsėjo 1 d.(b. l. 28-30)

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorius yra G. M. (b. l. 39).

Tyrimo metu UAB „F.“ buhalterė J. U. 2019 m. spalio 4 d. paaiškinime nurodė, kad tarp UAB „F.“ ir UAB „B.“ 2018 m. spalio 15 d. pasirašyta Apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiamos paslaugos (tvarkoma UAB „B.“ buhalterinė apskaita). Pagal šios sutarties sąlygas ji turi pranešti SODRAI apie naujus UAB „B.“ darbuotojus ir jų darbo sutartis. Duomenis apie A. Z. įdarbinimą jai G. M. pateikė trumpąja SMS žinute per „Viber“ programėlę, pati darbo sutartis 2019 m. spalio 4 d. jai dar nepateikta. Ji neturi įgaliojimų pasirašyti ar nutraukti darbo sutarčių su UAB „B.“ darbuotojais, nei su vienu asmeniu ji nepasirašiusi jokios darbo sutarties. Po to, kai UAB „B.“ direktorius G. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. 12.08 val. žinute pranešė jai apie A. Z. įdarbinimą, ji nedelsdama šiuos duomenis perdavė SODRAI. Iki 2019 m. rugsėjo 27 d. G. M. apie A. Z. įdarbinimą įmonėje jai pranešęs nebuvo. Prie paaiškinimo J. U. pridėjo Apskaitos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją (b. l. 33).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog G. M. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad G. M., būdamas UAB „B.“ vadovu (direktoriumi), leido dirbti įmonėje barmenės – padavėjos darbus A. Z. 2019 m. rugsėjo 1, 2, 7, 10, 11, 20, 21, 25, 26 dienomis (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Iš policijos pareigūnų paaiškinimų, tarnybinių pranešimų matyti, jog patikrinimo metu A. Z. atliko darbines pareigas – aptarnavo baro klientus. Susiklosčiusius faktinius darbo santykius, tai, kad ji buvo susitarusi su darbdaviu dėl darbo laiko, vietos ir atlyginimo dydžio, patvirtina pačios A. Z., G. M. paaiškinimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys. Nors G. M. pateikė darbo sutartį, kurios duomenimis, ji sudaryta 2019 m. rugpjūčio 30 d., o A. Z. darbo pradžia joje nustatyta 2019 m. rugsėjo 1 d., vis tik teismas neturi pagrindo pripažinti, kad darbo sutartis iš tiesų buvo sudaryta. Tokia išvada darytina atsižvelgus į telefono žinučių išklotinę, iš kurios matyti, kad buhalterė 2019 m. rugsėjo 27 d. 11.59 rašo „negavau paso kopijos A.“, į ką jai tą pačią dieną 12.08 val. atrašoma „A. Z. a/k <...>“ (nurodytas asmens kodas) (b. l. 34). T. y. buhalterė iki rugsėjo 27 d. neturėjo jokių duomenų apie šią darbuotoją. Be to, pats G. M. teismo posėdžio metu teigė nepasirašinėjęs su A. Z. darbo sutarties, nors pačioje darbo sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė darbdavys G. M. (b. l. 28-29), rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad A. Z. dirbo nuo rugpjūčio 30 d., o darbo sutartį pasirašė maždaug rugsėjo 15 d. (b. l. 26). A. Z. rašytiniame paaiškinime nurodė pradėjusi realiai dirbti rugsėjo 16 d., o iki tol mokėsi (b. l. 9), be to paaiškinime policijai ji nurodė, kad ji bare dirba nuo rugpjūčio 10 dienos (b. l. 8). Visa tai leidžia spręsti, kad A. Z. buvo leista dirbti nesudarius su ja darbo sutarties.

Minėti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, kad faktiškai A. Z. įmonėje dirbo 2019 m. rugsėjo 1, 2, 7, 10, 11, 20, 21, 25, 26 dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad pirma jos darbo diena buvo rugsėjo 1 d., sutartis turėjo būti sudaryta ir apie A. Z. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai turėjo būti pranešta vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 30 d., tačiau tai nebuvo padaryta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 18 d. sistemoje nebuvo registruota apdraustoji A. Z., iš VSDFV Utenos skyriaus rašte pateiktų duomenų matyti, kad apie A. Z. darbo pradžia pranešta 2019 m. rugsėjo 27 d. Todėl darytina išvada, kad dirbti įmonėje A. Z. pradėjo ir dirbo neinformavus VSDFV apie jos įdarbinimo faktą. Lietuvos Respublikos uždarųjų akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Taigi konstatuotina, kad įmonės direktorius G. M. kaip atsakingas už darbo sutarčių sudarymą asmuo privalėjo užtikrinti darbo sutarties sudarymą ir užtikrinti, kad darbuotoja įmonėje pradėtų dirbti tik pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią.

G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors G. M. nurodė pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš jo paaiškinimų nenustatyta, kad jis nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, taip pat nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą G. M., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, tačiau dirbo beveik mėnesį) ir pavojingumą, į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog G. M. baustas administracine tvarka, tačiau duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su nelegaliu darbu, nėra. Nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina, kad G. M. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, pats pateikė su pažeidimu susijusius dokumentus, su jais bendradarbiavo, teisme kaltę pripažino. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. M. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, nustatytam straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19106738420.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė