Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-996-2019 bei 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-1018-2019 priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimais Nr. 14-ANRN-654-2019 bei Nr. 14-ANRN-658-2019 ir 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 14-ANRN-677-2019 nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnį, kurios buvo pradėtos pagal L. J. pranešimus dėl šunų savininkų galimai piktybinių veiksmų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 30 d. gautas L. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-996-2019 bei 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-1019/2019, kuriame prašoma šiuos nutarimus panaikinti, paskirti administracinę nuobaudą R. L. ir jo draugei, taip pat pripažinti pareiškėją nuketėjusia nuo patiriamo psichologinio smurto viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti

ANK 624 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Pareiškėjos L. J. teismui pateiktas skundas yra nepasirašytas, todėl neatitinka skundui įstatyme nustatytų reikalavimų.

Nors pareiškėja nurodo skundžianti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 14-ANRK-996-2019 bei 2019 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 14-ANRK-1018-2019, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tokie nutarimai neegzistuoja. Pagal pareiškėjos nurodytus skundžiamų dokumentų registracijos numerius galima daryti prielaidą, kad ji skundą pateikė dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus informacinių raštų, kuriais L. J. buvo informuota apie nutrauktas administracinių nusižengimų teisenas bei apie tai, kad pastaroji nėra pripažinta nukentėjusiąja. Šioje vietoje pareiškėjai išaiškintina, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti informacinių raštų, o asmuo, teikdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, privalo aiškiai nurodyti, koks nutarimas yra skundžiamas, ir, siekdamas, kad jo teisės būtų tinkamai apgintos teisme, turi pareigą aiškiai suformuluoti savo reikalavimą.

ANK 621 straipsnyje numatyta, jog institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie tai, kad L. J. būtų pripažinta nukentėjusiąja administracinių nusižengimų bylose, ji nepateikė jokių duomenų apie patirtą žalą.

ANK 578 straipsnyje numatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju L. J. nukentėjusiąja nepripažinta. Vien tai, jog pareiškėja, pamačiusi galimai vykdomą administracinį nusižengimą, apie jį pranešė teisėsaugos institucijoms, nesant jai padarytos žalos, nesudaro pagrindo pareiškėją laikyti nukentėjusiąja. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. J. teikė pranešimus apie be pavadžio vedžiojamus šunis, kurie šlapinasi ant pastato sienos. Nors teismui pateiktame skunde L. J. akcentuoja, jog jai padaryta moralinė žala dėl gatvėje patiriamo psichologinio smurto dėl pažeidėjų veiksmų (neprižiūrimų šunų besišlapinančių ant pastato) ir policijos neveikimo, tačiau tokie teiginiai nesudaro pagrindo daryti išvadas apie kilusią neturtinę žalą.

Iš medžiagos matyti ir tai, kad joje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016-02-04 įgaliojimas, kuriuo L. J. įgaliota atstovauti minėtai įmonei, atliekant teisinius veiksmus visose valstybės institucijos, nors iš bylos duomenų apskritai nėra aišku, kokį procesinį statusą (duomenys neskelbtini) užima minėtose administracinių nusižengimų bylose. Pareiškėja pateiktame skunde nurodo pati asmeniškai patyrusi moralinę žalą, tačiau tuo pačiu prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, veikiančia pagal įgaliojimą. Teismui pateiktoje skundo byloje nėra jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) patirtą žalą, nepateiktas įmonės pareiškimas dėl galimų administracinių nusižengimų ar jais padarytos žalos, todėl nėra aišku, kokiu tikslu nagrinėjamoje byloje pareiškėja atstovauja (duomenys neskelbtini) (nėra net objektyvių duomenų dėl įmonės sąsajų su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjos L. J. teismui pateiktas skundas nepasirašytas, jame pareiškėja nurodė skundžianti ne nutarimus, o raštus, kurių skųsti įstatymas nenumato galimybės, be to, nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad administracinių nusižengimų bylose būtų nukentėjusiąja, dėl ko, įstatymai nenumato jai teisės skųsti ne teismo tvarka priimtų nutarimų, teismas atsisako priimti L. J. skundą.

Pareiškėjai paaiškintina, jog atsisakymas priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nekliudo vėl kreiptis su skundu, tačiau pažymėtina, jog, praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėja privalo pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą. Toks prašymas privalo būti argumentuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys jame išdėstytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos L. J. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 624 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-996-2019 bei 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 14-ANRK-1019/2019 atsisakyti priimti ir grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.