- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-6911-831/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01334-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., J. B., L. J., S. L., valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., D. M., L. J., S. L., J. B., VĮ „Turto bankas“, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas pareiškėjo A. B. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą (CBP – 5654).
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad jis, pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) gimė J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimoje. J. B. ir M. B. šeimoje, be jo, dar gimė jo broliai ir seserys: (duomenys neskelbtini) D. M.; (duomenys neskelbtini) J. B., (duomenys neskelbtini) L. J.; (duomenys neskelbtini) S. L.; (duomenys neskelbtini) J. B.. Jo tėvai po santuokos sudarymo visą laiką dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Mama dirbo melžėja, o tėvas - sargu. 1976 metais daugelį žmonių, tame tarpe ir jų tėvus, tuometinė valdžia iškeldino iš vienkiemių į kolūkio gyvenvietes. Tėvų turėtą vienkiemį, kurį dėl vykdytos melioracijos nugriovė, įvertino 8 000 rublių, o gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurį kolūkis skyrė gyventi, įvertino 11 000 rublių, todėl tėvai turėjo sumokėti, išskaičiuojant iš jų atlyginimo, 3 000 rublių. Šią sumą tėvai sumokėjo per keletą metų. Apie tai, kad jo tėvai, J. B. ir M. B. R. kaime, Vilkaviškio rajone, turėjo gyvenamąjį namą patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023 m. vasario 28 d. pažyma Nr. M7-207, kurioje nurodoma: Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas J. B., J. s., gim. (duomenys neskelbtini), kolūkinio kiemo ūkis. Jam mirus ((duomenys neskelbtini) Akto Nr. 62) ūkis perrašytas jo žmonos M. B., J. d., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: gyvenamasis namas „kooperatinis“. (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-2002 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas M. B., J. d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie turėtus pastatus įrašyta: 1991-1997 metais: gyvenamasis namas. (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti). 1998-2002 metais: gyvenamasis namas, tvartas - kluonas. (Statybos metai nepaminėti). Pažymėtina, kad dar 1988 m. balandžio 27 d. J. B. vardu buvo suformuota pagal tuometinius reikalavimus Namų valdybos techninės apskaitos byla, kurioje nurodoma, kad gyvenamasis namas individualinis, o savininkas B. J., J.. Tačiau dėl kokių priežasčių nebuvo įregistruoti minėti statiniai tuometiniame Kapsuko tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure man nėra žinoma, bet labiausia tikėtina, kad dėl tuometinės sunkios finansinės tėvų padėties. Šiam turtui iki šiol nėra atlikta teisinė registracija, turtas niekada nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų, jo brolių bei seserų, tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jam mirus ūkis perrašytas jo žmonos M. B., J. d., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Mirus tėvui J. B. jo turto dalis perėjo sutuoktinei M. B., nes tuo metu galiojo civilinis kodeksas, kuris reglamentavo kolūkiečių kiemo teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas. Kolūkiečių kiemas pagal minėtą civilinį kodeksą buvo nurodomas kaip darbinis šeiminis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys (dirba kolūkyje) ir kurie visi savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo. Tėvas visą gyvenimą dirbo kolūkyje. Buvo įtvirtinta, jog mirus kolūkiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. Kiemo nariui mirus, jo turto dalis lieka kitų kiemo narių nuosavybe. Todėl mirus tėvui J. B. jo sutuoktinei M. B. liko visos kolūkiečių kiemo nario teisės, įskaitant nuosavybės teisę į nurodytus statinius. Tai, kaip ir minėta, nurodyta Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. M7-207. (duomenys neskelbtini) mirė motina M. B.. Po motinos mirties nei pareiškėjas, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipėme į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Visa tai patvirtina 2023 m. kovo 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro R. Kivyliaus liudijimas, kuriame nurodyta, kad dėl M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyvenu nuo to momento, kai tėvai šiuose namuose pradėjo gyventi, t. y. nuo 1976 metų. Aš po savo motinos mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi aš tėvų namuose gyvena nuo 1976 metų, be to, motinos valia buvo, kad savo turtą po mirties palieka jam, nors testamento ir nebuvo sudariusi, todėl buvo įsitikinęs, kad palikimą priėmiau praktiškai pradėjęs motinos turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą norint paveldėti mirusios motinos turtą. Pažymėtina, kad už pareiškėjo lėšas buvo suformuota kadastrinių matavimų byla, kurioje pateikti duomenys apie tėvų įgytus pastatus, jiems suteikti unikalūs numeriai, t. y.: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iki šiol niekada nebuvo jokio ginčo tarp pareiškėjų ir jo artimųjų, kurie įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, dėl motinos palikimo. Po motinos mirties palikimą galėjo paveldėti trims būdais - faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjau priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. pareiškėjas po motinos M. B. mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties jos visu turėtu turtu disponuoja, prižiūri, tvarko, moka mokesčius (LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Be to, po motinos mirties jam atiteko visi jos namų apyvokos daiktai. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors iki šiol pastatai, namų valdos sklypas nekilnojamojo turto registre ir nėra įregistruoti, tačiau tai jam negali būti priežastis nesikreipti į teismą, siekiant paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei paveldėti nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Vis dėlto, įpėdinis, siekdamas įgyvendinti teises į paveldėtą turtą visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 straipsnis). Šiuo atveju, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog aš po savo motinos mirties priėmiau palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, aš galėčiau kreiptis į nekilnojamojo turto registrą dėl turto įregistravimo mirusios motinos M. B. vardu. Šį turtą įregistravus motinos vardu, pareiškėjas turės teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Todėl aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį, nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, nereiškia, kad jam šis pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nesukels teisinių pasekmių. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu jam gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti (DOK-5654).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. ir pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad A. B. tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Pirmiausia mirė tėvas J. B. (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties namuose liko gyventi jis ir motina. Motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini) po motinos mirties namuose liko gyventis A. B.. Jis prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, darė remontus. Aplink namus yra žemės sklypas, kuriame augina daržoves. Su broliais ir seserimis ginčo dėl mamos palikimo nėra (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 57 sek. –10 min. 13 sek., 40 min. 20 sek. – 43 min. 28 sek. ).
Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai J. B. ir M. B. iš pradžių gyveno vienkiemyje, vėliau juos iškėlė į gyvenvietę, kurios dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), jis tuo metu išvykęs buvo į kariuomenę, vėliau mokėsi Vilniuje, dirbo Marijampolėje. Į namus parvažiuodavo labai retai. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini) tuose namuose liko gyventi motina ir brolis A. B.. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi tik brolis. Namai yra prižiūrimi. Sklype brolis augina daržoves. Ginčo su broliais dėl turto nėra (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 51 sek. – 15 min. 49 sek. ).
Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jos tėvai J. B. ir M. B. iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau jie įsikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Mama M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini) m. Mirus tėtei name liko gyventi mama ir brolis A. B., mirus mamai name liko gyventi tik brolis. Jis namus prižiūri, jais rūpinasi. Po mamos mirties visi daiktai taip pat atiteko broliui A. B. (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 13 sek. – 18 min. 55 sek.).
Suinteresuotas asmuo L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas A. B. yra jos brolis. Tėvai buvo J. B. ir M. B.. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) tame name gyveno brolis A. B., tėtė ir mama. Mama M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini) mirus tėtei name liko gyventi mama ir brolis A. B., mirus mamai name liko gyventi tik brolis. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas kiek jai žinoma nesikreipė, kadangi bent ji ten negyveno. Brolis namais rūpinosi, juos prižiūrėjo (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 12 sek. – 23 min. 10 sek).
Suinteresuotas asmuo S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jos tėvai buvo J. B. ir M. B.. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Namuose gyveno, mama, tėtis ir brolis A. B.. Mama M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini) mirus tėtei name liko gyventi mama ir brolis A. B., mirus mamai name liko gyventi tik brolis, kuris namus prižiūrėjo. Ginčo dėl tėvų turto niekada tarp brolių ir sesių nebuvo. Į notarą dėl palikimo niekas nesikreipė (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 21 sek. – 26 min. 50 sek.).
Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas A. B. yra jo brolis. Jo tėvai buvo J. B. ir M. B.. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Mama M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini) mirus tėtei name liko gyventi mama ir brolis A. B., mirus mamai name liko gyventi tik brolis, kuris namus prižiūrėjo ir juose gyvena iki šiol. Į notarą dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 58 sek. – 30 min. 4 sek.).
L. O. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažinojo M. B., pažįsta A. B., J. B., J. B., S. L.. Ji yra A. B. kaimynė. Juos ji pažįsta nuo 1996 metų. Kiek jai žinoma A. B., tame name gyvena visą gyvenimą. Po tėvo mirties name liko gyventi mama ir sūnus A. B.. Mirus mamai jokių ginčų tarp brolių ir sesių dėl turto tikrai nebuvo, visi yra labai supratingi (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 28 sek. – 34 min. 52 sek. ).
Šalies argumentai
L. I. B. B. paaiškino, kad ji pažinojo A. B. tėvus M. B. bei J. B., bei patį A. B.. Ji yra A. B. kaimynė (duomenys neskelbtini). Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Mirus M. B. namuose liko gyventu A. B., jis namus prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol. Kad būtų koks konfliktas tarp vaikų dėl turto negirdėjo, visi broliai ir seserys labai gerai sutaria (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 14 sek. – 39 min. 53 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. (CBP -5654).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turint faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymų įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Remiantis byloje esančiais pareiškėjo ir jo atstovo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais (CBP – 5654) (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 57 sek. –10 min. 13 sek., 40 min. 20 sek. – 43 min. 28 sek. ), taip pat liudytojų Irenos B. B. ir O. A. teismo posėdžio metu duotais parodymais ((2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 28 sek. – 34 min. 52 sek., 37 min. 14 sek. – 39 min. 53 sek.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), buvo jo sutuoktinė, kuri mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. B. ( gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra mirusių J. B. ir M. B., vaikai ( CBP -5654).
J. B. ir M. B. R. kaime, Vilkaviškio rajone, turėjo gyvenamąjį namą patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023 m. vasario 28 d. pažyma Nr. M7-207, kurioje nurodoma: Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas J. B., J. , gim. (duomenys neskelbtini), kolūkinio kiemo ūkis. Jam mirus ((duomenys neskelbtini) Akto Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkis perrašytas jo žmonos M. B., J. d., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: gyvenamasis namas „kooperatinis“. (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-2002 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas M. B., J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie turėtus pastatus įrašyta: 1991-1997 metais: gyvenamasis namas. (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti). 1998-2002 metais: gyvenamasis namas, tvartas - kluonas. (Statybos metai nepaminėti).
Po M. B. mirties liko paveldėtino turto - nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties nei pareiškėjas, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (2023 m. kovo 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro R. Kivyliaus liudijimas). Kaip nurodo pareiškėjas į notarą, dėl palikimo priėmimo po motinos mirties jis nesikreipė, ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi jis tėvų namuose gyvena nuo 1976 metų, be to, motinos valia buvo, kad savo turtą po mirties palieka pareiškėjui, nors testamento ir nebuvo sudariusi, todėl buvo įsitikinęs, kad palikimą priėmė praktiškai pradėjęs motinos turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą norint paveldėti mirusios motinos turtą. Nors į notarą po motinos mirties ir nesikreipė, tačiau motinos palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti, kadangi pareiškėjas tame name gyvena, už pareiškėjo lėšas buvo suformuota kadastrinių matavimų byla, kurioje pateikti duomenys apie tėvų įgytus pastatus, jiems suteikti unikalūs numeriai, t. y.: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas tame name gyveno, todėl jam atiteko ir visi mamai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, jis išlaikė ir prižiūrėjo namą, mokėjo priklausančius komunalinius mokesčius, dirbo žemės sklypą.
Pareiškėjas A. B. yra mirusiosios M. B. sūnus, todėl turi teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės (duomenų, kad mirusioji būtų buvus sudarius testamentą, byloje nėra).
Suinteresuoti asmenys J. B., D. M., L. J., S. L., J. B., su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas11 min. 51 sek. – 15 min. 49 sek., 17 min. 13 sek. – 18 min. 55 sek., 20 min. 12 sek. – 23 min. 10 sek., 24 min. 21 sek. – 26 min. 50 sek., 27 min. 58 sek. – 30 min. 4 sek., ) .
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog A. B. po savo motinos M. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. B. priėmė palikimą po savo motinos M. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.