- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1035-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25625-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2671-877/2016 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 111,38 Eur skolą, 27,86 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. 2016 m. vasario 2 d. ieškovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, įvertinęs atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisako. Ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos, prašė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti atsakovui 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; priteisė atsakovui iš ieškovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino sumokėto žyminio mokesčio 11,85 Eur dalį. Sprendė, kad, nors atsakovo patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino už mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių sumų už procesinių dokumentų parengimą, jos akivaizdžiai per didelės, todėl sumažintinos. Byla nėra sudėtinga, teismų praktika ginčo klausimu nusistovėjusi, atsiliepimo surašymas nepareikalavo didelės ir daug laiko atimančios įstatymų bei teismų praktikos analizės, be to, atsiliepimas nėra surašytas preciziškai tiksliai. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovo argumentus. Įvertino, kad ginčo suma maža, o bylinėjimosi išlaidis ją viršija penkis su puse karto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad su nutartimi nesutinka iš dalies.
Teismas privalėjo taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį. Atsakovo veiksmai nebuvo netinkami. Teismas neteisingai įvertino teisinių paslaugų turinį ir apimtį, įvertino tik procesinio dokumento surašymo kaštus. Sudarant teisinės pagalbos sutartį, paslaugų apimtis buvo numatyta platesnė, nei vieno procesinio dokumento paruošimas – 800 Eur atsakovas sumokėjo už teisinių paslaugų paketą bet kurioje bylos stadijoje (atsiliepimai, atskirasis skundas, apeliacinis skundas ir t.t.), taip pat atsakovo atstovavimas teismo posėdžiuose, atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas dirba pamainomis, augina mažametį vaiką, dėl to laisvą nuo darbo laiką stengiasi skirti šeimai. Priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, yra natūralios, jų dydis adekvatus aplinkybėms, buvusioms bylinėjimosi išlaidų susidarymo metu. Jei būtų žinojęs, kad ieškovas ieškinį atsiims, nebūtų kreipęsis dėl teisinės pagalbos.
Teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalį, kadangi ji reglamentuoja tik viršutines išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo ribas, nenumato teismo nuožiūros spręsti dėl realiai patirtų išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiant į kokius nors kriterijus. Teismas nepagrįstai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimą grindžia žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuojančia CPK 87 straipsnio 2 dalimi.
Nepriteisus visų bylinėjimosi išlaidų, teismas skatintų ieškovo piktnaudžiavimą ir manipuliavimą teise siekiant ekonominės naudos, o atsakovas patirtų 550 Eur žalą. Ieškovas, būdamas profesionalus verslo atstovas ir žinodamas, jog nėra objektyvių ieškinio patenkinimo galimybių, siekia finansinės naudos. Ieškovo kompetencija įpareigoja jį suvokti ieškinio senaties terminus ir teisminio proceso perspektyvas. Ieškovas įsigijo skolų portfelį su praleistu ieškinio padavimo terminu. Rinkoje tokių skolų kaina yra iki 1 procento nuo bendros paskolų portfelio vertės, todėl keletas sėkmingų išieškojimo atvejų atpirktų paskolų portfelio pirkimo sąnaudas.
Prašo panaikinti nutarties dalį, kuria teismas priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga nepanaikina ieškovo subjektinės materialinės teisės, procesinės teisės kreiptis į teismą. Ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu lėmė atsakovo sudarytos sutarties su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ netinkamas vykdymas. Atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudaryta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo abejoti skolos pagrįstumu. Atsakovas nepateikė jokių skolos apmokėjimą faktą pagrindžiančių ar skolos faktą paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu. Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas susisiekti su atsakovu ir išsiaiškinti susidariusią situaciją taikiomis priemonėmis, taip išvengiant papildomų išlaidų susidarymo (siuntė laiškus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, sutartyje numatytu adresu, bandė susisiekti telefonu), tačiau jokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Atsakovo prašomos priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės, net 7 kartus didesnės už pagrindinį ieškovo reikalavimą. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas grindžia ateities perspektyvomis dėl paslaugų, kurios nebuvo suteiktos, o tai prieštarauja atsakovo argumentui apie patirtų išlaidų realumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui atsisakius ieškinio.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai nurodyta CPK 87 straipsnio 2 dalies norma ir nenurodytas CPK 94 straipsnis neturėjo įtakos apeliacine tvarka vertinamų teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
Ieškovas ieškinio atsisakė, įvertinęs atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nutraukiant bylą CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, byla iš esmės nenagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų apie neišnagrinėto ieškinio nepagrįstumą ir ieškovo pradėto teisminio proceso perspektyvos neįvertinimą.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Šias išlaidas sudaro realiai patirtos piniginės sąnaudos nagrinėjant bylą. Jos turi būti susijusios su nagrinėta byla (CPK 88 straipsnis) ir joms turi būti taikomos CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio.
Nustatyta, kad atsakovas su advokate sudarė 2016 m. sausio 19 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 1/z/2016 dėl ieškinio, atsiliepimo, pareiškimo parengimo, patarimo suteikimo, kitų teisinių paslaugų, dokumentų išreikalavimo Kauno apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teisinių paslaugų sutarties turinio negalima spręsti apie tai, kad joje nurodyti atsakovo atstovavimo veiksmai yra susiję tik su apeliacine tvarka vertinama byla (sutartyje nenurodytas civilinės bylos numeris, atsakovas neteikė ieškinio, atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad ketina teikti priešieškinį). Iš pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 849957 matyti, kad atsakovas 2016 m. sausio 19 d. advokatei sumokėjo 800 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, tačiau dėl minėtos proceso eigos advokatė įvykdė tik dalį pavedimo (parengė atsiliepimą į ieškinį). Tuo remiantis atmestinas apelianto teiginys apie neteisingą advokatės teisinių paslaugų apimties įvertinimą.
Apeliantas neteisingai nurodo, kad jam turi būti priteista pinigų suma, kurią jis sumokėjo advokatei už būsimas teisines paslaugas šioje byloje ir kad CPK 98 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės spręsti dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, be kitų aplinkybių, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas. Taigi, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo vertinimo kriterijai yra nustatyti CPK nukreipiamosiose normose. Nors atsakovo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 735,1 x 2,5) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, teismų praktika dėl ginčo dalyko ir ieškinio senaties taikymo nusistovėjusi, atsiliepimo surašymas nepareikalavo plačios, daug laiko atimančios įstatymų bei teismų praktikos analizės (atsiliepimą sudaro trys lapai, turinyje supainiotos šalių procesinės padėtys, panaudota ir neteisinė kalba), atsiliepimo surašymo išlaidos kelis kartus viršija ieškinio sumą, todėl prašomos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą yra akivaizdžiai per didelės. Pirmosios instancijos teismas advokatės darbo sąnaudas, parengiant atsiliepimą į ieškinį, įvertino tinkamai, iš esmės teisingai pritaikė CPK 94 straipsnio nuostatas bei bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuojančias CPK normas, nustatydamas atlygintiną 250 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį.