Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-07 · Civilinė byla Nr. 2S-63-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-07
Bylos Nr.
2S-63-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Andžejus Maciejevskis
Atsakovas
I. V.
Ieškovas
V. V.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-63-275/09

Teisėja Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.; 99.4.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. sausio 7 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Virginija Volskienė ir Andžejus Maciejevskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovė I. V. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinio kaina 573500 Lt, prašė nutraukti santuoką, palikti atsakovei santuokinę pavardę, pripažinti negaliojančiu jos sutikimą įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, kurių pagrindu buvo įsigytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, gyvenamąjį namą, stogines, ūkinius pastatus bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 379000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti jai iš ieškovo 194500 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Prašė pripažinti atsakovės asmenine skola įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ bei AB „Sampo bankas“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio, kadangi atsakovė neturi galimybės sumokėti visą 26 722 Lt žyminį mokestį, jos sąskaitos areštuotos, o gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 859,01 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-10-03 nutartimi atsakovės I. V. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino. Įpareigojo atsakovę I. V. iki 2008-10-15 sumokėti 10 888,50 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atidėjo atsakovei I. V. 10 888,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą pareiškiant priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-368-130/08 iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad žyminis mokestis pagal atsakovės priešieškinyje reiškiamus reikalavimus sudaro 21 777 Lt (po 126 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo bei dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, 8 845 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti turtą (979 000 Lt vertės) bendrąja jungtine nuosavybe, 7 790 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą priteisti turtą (379 000 Lt) natūra, 4 890 Lt už reikalaujamą priteisti 194 500 Lt kompensaciją. Teismui ieškovės pateikta pažyma apie atsakovės gaunamas pajamas patvirtina, kad ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas už 12 mėnesių laikotarpį, sudaro 1 859,01 Lt. Nekilnojamojo turto, įregistruoto ieškovės vardu, 2007-10-01 duomenimis, nėra. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankams, tačiau grąžintinos sumos yra nedidelės – 2 581,47 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė naudojasi advokatų teikiamomis paslaugomis, priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nenustatyta, kad atsakovė būtų prašiusi dėl sunkios turtinės padėties suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pati atsakovė priešieškinyje nurodė, kad yra pakankamai jauna ir sveika, gali dirbti ir užsidirbti, išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja, nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalingas išlaikymas, sutuoktiniai neturi. Atsakovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus, t.y. siekia prisiteisti 1 058 000 Lt vertės turtą. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad jos turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ji nebūtų pajėgi sumokėti bent dalį žyminio mokesčio, mokamo už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau atsižvelgęs į tai, kad mokėtino žyminio mokesčio suma yra gana didelė, teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas atidėti dalies, t.y. 10 888,50 Lt, žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o likusią 10 888,50 Lt žyminio mokesčio dalį įpareigojant atsakovę sumokėti per teismo nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti I. V. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškiant priešieškinį civilinėje byloje. Nurodo, kad teismui atsakovės pateikta pažyma apie jos gaunamas pajamas patvirtina, jog jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas už 12 mėnesių laikotarpį, sudaro 1 859,01 Lt. Nekilnojamojo turto, įregistruoto atsakovės vardu, 2007-10-01 duomenimis, nėra. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankams, jos visos sąskaitos (net ta sąskaita, į kurią pervedamas darbo užmokestis) areštuotos. Šios aplinkybė įrodo, kad atsakovė neturi jokios galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net nesant byloje reikalavimo padalinti pinigines lėšas, esančias atsakovės sąskaitose, teismas jas vis tiek areštavo 2007-12-06 nutartimi, neaišku kokiam reikalavimui užtikrinti. Teismas be pagrindo nurodo, kad atsakovė siekia prisiteisti 1 058 000 Lt vertės turtą. Atsakovė priešieškiniu prašo jai priteisti 379 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą - būstą, kuriame gyvena bei kompensaciją už V. V. atitenkantį dalijant turtą natūra didesnės vertės turtą - 194 500 Lt

Atsiliepimas

Ieškovas V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės I. V. atskirąjį skundą atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 859,01 Lt - daugiau kaip 13 MGL. Tai pakankamai didelės piniginės lėšos, įrodančios faktą, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovė, ieškovo turimomis žiniomis, realiai turi pakankamai piniginių lėšų ir yra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį, kadangi ji pilnai disponuoja darbo užmokesčiu. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atsakovė nurodo, jog jos asmeninės sąskaitos bankuose yra areštuotos ir tai yra neva pagrindas ją atleisti nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodo, kokios tiksliai sumos bankuose yra areštuotas. Taip elgiamasi todėl, kad atsakovė bando nuslėpti nuo teismo faktą, jog sąskaitose esančios lėšos niekada nebuvo didelės. Atsakovė visada pasižymėjo savybe nelaikyti pinigų banko sąskaitose. Atsakovė turi pakankamai grynųjų pinigų ir yra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį. Todėl tokie jos išsakyti argumentai kelia pagrįstų dvejonių ir dviprasmybių dėl jos sąžiningumo. Teismas atsakovės pateiktus dokumentus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir visapusišku bei objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu turėtų vertinti kritiškai (CPK 185 str.). Pirmos instancijos teismas 2008-10-03 nutartimi atidėjo dalį žyminio mokesčio, t.y. 10 888,50 Lt, sumokėjimą iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Tai jau yra didžiulė nuolaida ir finansinis palengvinimas atsakovei, kuris galėjo būti ir neskirtas, tačiau tokiam pirmos instancijos teismo sprendimui ieškovas neprieštarauja. Laikinosios apsaugos priemonės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esančiam turtui buvo pritaikytos visiškai pagrįstai ir teisėtai, kadangi buvo realus pagrindas manyti, kad atsakovė gali pasielgti nesąžiningai ir iššvaistyti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantį turtą, priiminėti nepalankius sprendimus dėl turto realizavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.).

Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovė siekia prisiteisti 1058000 Lt vertės turtą, tačiau ši nutarties išvada nėra pagrįsta. Atsakovė turtinių reikalavimų dalyje prašo priteisti jai asmeninėn nuosavybėn gyvenamą namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, kurių vertę nurodo 379000 Lt, prašo priteisti iš ieškovo 194500 Lt piniginę kompensaciją. Tai, kad siekiama pasidalinti didelės vertės turtą, leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalinai. LR CPK 84 str. numato žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo galimybę, tačiau atsakovė siekia, kad ji būtų visiškai atleista nuo dalies mokesčio mokėjimo. Pripažinus, kad išsprendus bylą, ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jos atžvilgiu galėjo būti taikytas žyminio sumokėjimo atidėjimas dalyje mokesčio.

Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl atleidimo jos nuo 10 888,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstai, nes vien ta aplinkybė, kad jos vidutinis mėnesinis uždarbis yra 1859,10 Lt, neleidžia daryti išvados, jog turtinė padėtis šiuo metu bloga. Tai, kad areštuotos gali būti jos visos sąskaitos banke, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė neturi galimybės siekti, jos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų dalinai pakeista ir iš areštuotos piniginės sumos jai būtų leista sumokėti žyminį mokestį. Tai, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, jog gyvendami santuokoje sutuoktiniai užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu -pardavimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė galėjo turėti ne tik darbinių pajamų. Iš teismo nutarties (b.l. 50-51, t. i) matyti, kad buvo areštuotos ne visos atsakovės sąskaitos, o tik bankų sąskaitose esančios 100000 Lt piniginės lėšos, todėl atsakovė nepagrįstai skunde nurodo esant didesnį arešto mąstą, nei jis yra pagal byloje esančius duomenis.

2007-12-06 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi, todėl tai, kad atsakovei neaišku, kokiam reikalavimui užtikrinti buvo areštuotos jos piniginės lėšos, yra nereikšmingu skundo argumentu, nes juo kritikuojama įsiteisėjusi teismo nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėAndžejus Maciejevskis