Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2008 m. balandžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 01 val. 30 min., ties Šeškinės gatvės 30 namu, Vilniaus mieste, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 68 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį.

II.

J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad asmuo yra baustas už tokios pačios rūšies pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį bei į tai, kad asmuo nedirba, teismas skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu J. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje. Tačiau apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę ir prašo sumažinti paskirtą baudą.

ATPK 129 straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Tai, jog asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame asmuo prisipažino vairavęs transporto priemonę (b. l. 2), alkoholio matuoklio rodmenys (b. l. 6), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad į policijos komisariato kiemą įvažiavo motociklas ir jaunuolis, vairavęs transporto priemonę priėjo prie policijos pareigūnų, o kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas jo blaivumas (b. l. 3 – 5). Iš esmės analogiškus parodymus policijos pareigūnai davė ir teismo posėdžio metu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir detaliais policijos pareigūnų parodymais ir pagrįstai konstatavo, kad J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. pažeidimo padarymo metu buvo nepilnametis (gim. 1990 m. rugsėjo 22 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, į tai nepagrįstai neatsižvelgė. ATPK 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Teismų praktikoje laikoma, kad remiantis ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepilnamečiui skiriama bauda neturi būti mažesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos minimumo ir neturi būti didesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos maksimumas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-370/2009). ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų, todėl pagal ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas J. P. galėjo būti paskirta nuo 2000 iki 2500 litų dydžio bauda.

ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² įtvirtina, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Tai, kad J. P. pažeidimą padarė būdamas nepilnametis, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažintini pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 17). Pažymėtina, jog tai, kad asmuo dar neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jau trečią kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mokosi (b. l. 49), yra išlaikomas tėvų, kurie dar išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b. l. 50). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. P. skirtina bauda, lygi sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui, o pritaikius ATPK 24 straipsnio 4 dalį, ji mažintina pusiau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs pažeidimo padarymo metu paimtos transporto priemonės (motociklo Kawasaki ZX600, kurio valstybinis numeris (duones neskelbtini)) grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti transporto priemonę tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (tai yra kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti:

J. O. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 2250 litų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas transporto priemonės Kawasaki ZX600 (valstybinis numeris (duones neskelbtini), savininkas V. M.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.