Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., gautinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tęsti mokslą ir atlyginti likusią padarytą žalą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-19 baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tęsti mokslą ir atlyginti likusią turtinę žalą; 3) 2012-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 146 str. 2 d., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. Pritaikius BK 63 str. 1,4 d., 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 64 str. 1, 3 d., bausmes subendrinus su 2011-12-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn.; 4) 2013-02-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėn. Ši bausmė subendrinta su 2012-12-05 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs; 5) 2016-02-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 60 parų arešto (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 sr. 1 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2015-09-14 apie 19.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam paskambinus į A. I. namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei prisistačius policijos pareigūnu, ir melagingai pranešus, kad nukentėjusiosios sūnus A. I. sužalojo mergaitę ir operacijai reikia pinigų, ir susitarus, kad A. I. išeitų į lauką prie laiptinės ir kitam pareigūnui paduotų 300 Eur ir banko korteles, apie 19.30 val. atėjo prie nukentėjusiosios namų adresu Kovo 11-osios g. 118-30, Kaune, ir iš jos paėmė apgaule išviliotus 300 Eur bei dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones, t. y. Swedbank, AB, banko kortelę, kurios numeris nenustatytas, bei Swedbank, AB, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. O. I. vardu, su PIN kodais, padarydamas nukentėjusiajai A. I. 300 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2015-10-29 apie 19.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam paskambinus į M. R. namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei prisistačius giminaičiu J. R. ir pranešus apie nebūtą nelaimę, t. y. kad jis griuvo nuo laiptų, susižalojo koją, ir griūdamas nuo laiptų taip pat sužalojo mergaitę, ir perdavus telefoną neva policijos pareigūnui, kuris pasakė, kad pinigų reikalauja sužalotos mergaitės tėvas, apie 20.00 val. atėjo į nukentėjusiosios namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir iš jos paėmė apgaule išviliotus 180 Eur, padarydamas nukentėjusiajai 180 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2015-10-30 apie 11.14 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam paskambinus į M. R. namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei prisistačius policijos pareigūnu ir sutarus su nukentėjusiąją M. R., kad ši dar paims 1000 Eur iš banko neva J. R. sužalotos mergaitės gydymui, apie 13.00 val. atėjo į nukentėjusiosios M. R. namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pasikėsino apgaule išvilioti 1000 Eur, tačiau veikos nebaigė vykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

L. K. teisme kaltu prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog baigė atlikti bausmę pataisos namuose. Paskambino jam pažįstamas iš Alytaus pataisos namų, pasiūlė tokią machinaciją. Jis atsiųsdavo namų adresus, durų kodus ir kiek pinigų paimti. Atvažiuodavo su juodu BMW du asmenys, kuriems paduodavo dalį pinigų. Po kažkiek laiko sulaukė kito skambučio nueiti į Partizanų gatvę. Pirmu atveju paėmė 300 Eur, sau pasiliko 60 Eur. Pirmai moteriai pervedė kažkiek pinigų. Jam draugas pasakė, kur atvažiuos. Susitiko ir jis padavė pinigus. Jam telefonu aiškino, ką turi padaryti. Jam reikėjo prisistatyti pareigūnu M. B. ir paimti pinigus. Moterys visą laiką kalba telefonu. Su jomis kalba kaliniai iš pataisos namų ir jis tuo pačiu metu kalba, skubina jas, kad duotų greičiau pinigus. Swedbank, AB, korteles jis išmetė, vieną prarijo bankomatas. Davė ir PIN kodus, bet jie netiko. Nepasakys, kiek laiko praėjo nuo pirmo skambučio, kai jam paskambino, kad nueitų pas R. Iš to paties asmens sulaukė skambučio, kad nueitų į Partizanų g. 12, pasakė, kiek paimti pinigų, pasakė laiptinę, duris. Jis nuėjo, paėmė pinigus ir grįžo namo. Sulaukė skambučio, kad atvažiuos paimti pinigų. Paėmė 180 Eur. Vėl prisistatė M. B.. Pasiliko sau pusę pinigų, kitą pusę atidavė vyrams su BMW. Grąžino 150 Eur. Sutinka atlyginti moralinę žalą, ir I. atlyginti žalą. P. R. apsilankė ir kitą dieną. Paskambino jam tas pats asmuo ir paklausė, ar gali nueiti antrą kartą. Sakė būti atsargiam, nes antrą kartą negalima eiti į tuos pačius namus. Jis ant laiptų laukė dvi valandas, Nuėjo, vėl prisistatė B., pamatė kriminalistus. Nukentėjusioji išsidavė, nes užrakino buto duris. Vienas kriminalistas buvo vonioje, kiti du kambaryje, ant laiptų. I. pervedė apie 20 Eur. Jam skambinėjo iš Marijampolės pataisos namų. Jis suvokė, kad daro nusikaltimus, atsako už savo veiksmus, gailisi. Planuoja išvažiuoti į užsienį ir gyventi su šeima. Turi 4 metų dukrytę, dar vieno laukiasi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje dėl padarytų nusikaltimų yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios M. R. parodymais, kad civilinį ieškinį parašė policijoje. Jai grąžino 150 Eur, negrąžino 30 Eur. Nori, kad atlygintų jai moralinės žalos bent 100 Eur, nes yra 88 m., jam reikia vaistų, dėl nusikaltimo patyrė didelį sukrėtimą. Jeigu gautų tai, ką prašo, būtų patenkinta.

Nukentėjusiosios M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena adresu Partizanų g. 12-11 Kaune. 2015-10-29 apie 19.30 val. į namų telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo. Ji pagalvojo, kad skambina sesers vyras J. R., paklausė kaip jis laikosi. Jis pasakė, kad nugriuvo laiptų, susilaužė koją, sumušta nugara, jam bus daroma kojos operacija, ir kad griūdamas nuo laiptų jis užgriuvo ant mergaitės, kuriai labai sužalota galva, jai darys galvos operaciją, Padavė ragelį tariamam policijos pareigūnui, kuris prisistatė kaip Kauno policijos komisariato tyrėjas M. K. Jis pasakė, kad mergaitės tėvai dabar reikalauja bent 1000 Eur, jog nekeltų baudžiamosios bylos ir nereikėtų eiti į teismą. Tuomet ji pasakė, kad reikia pasižiūrėti, kiek namuose turi pinigų, pasakė, kad padės ragelį. Šis neleido padėti ragelio, pasakė ragelį padėti šalia telefono. Sugrįžusi prie telefono pasakė, kad turi tik 180 Eur, 2 kupiūras po 50 Eur ir 4 kupiūras po 20 Eur, pasakė, kad rytoj, t. y. 2015-10-30 ji nueis į banką ir paims dar 1000 Eur, apie 11.00 val. turėtų būti namuose. Jis jai pasakė šiandien paduoti 180 Eur, bus užstatas, ir ėmė diktuoti, kokį pareiškimą ji turi surašyti. Taip pat jos paprašė pasakyti kiekvieno eurų banknoto nominalo numerį. Ji juos padiktavo ir paprašė, kad jis pakartotų banknotų nominalų numerius, ar teisingai užsirašė. Manė, kad pinigai bus reikalingi sudėti į bylą. 2015-10-29 apie 20.00 val. jai bekalbant su tariamu policijos pareigūnu, vėl paskambino į duris ir ji esančiam prie ragelio pareigūnui pasakė, kad skambina į duris, matyt atvažiavo paimti pinigų. Pinigai buvo padėti koridoriuje, šalia telefono ant metalinės dėžutės šalia laukinių durų. Pakalbėjusi su tariamu policijos pareigūnu, ji padėjo ragelį šalia telefono ir pro duris įleido nepažįstamą asmenį, kuris jai neprisistatė. Jiems bestovint koridoriuje, ji jam padavė 180 Eur, dar paklausė, ar jis kartais ne telefoninis sukčius. Šis į tai nieko neatsakė. Ji dar norėjo pasiteirauti apie J. R., o jis pasakė, kad labai skuba, pasišalino iš jos namų. Apie 20.15 val. ji paskambino sesers J. R. dukrai H. S., tačiau ši ragelio nekėlė, todėl ji tuoj pat paskambino jos sūnui P. S., gyvenančiam Amerikoje, pasakė apie nelaimę, paklausė, ar senelis J. R. turi mobilųjį telefoną, paprašė, kad šis paskambintų seneliui ir jai praneštų, ką sužinojo. 2015-10-29 apie 20.30 val. jai paskambino H. S. ir pasakė, jog kalbėjo su sūnumi P. S., kuris važiavo į namus žiūrėti, ar seneliui J. R. viskas gerai, jį rado namuose. Tuomet ji suprato, kad buvo apgauta. H. S. jai surado policijos pareigūnų numerius ir apie 23.30 val. ji vėl jai paskambino ir pasakė, kad turi atvažiuoti policijos pareigūnai. Jie atvažiavo pas ją 2015-10-30 apie 00.30 val. ir paėmė iš jos pareiškimą. 2015-10-30 apie 10.45 val. į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) vėl paskambino tas pats tariamas policijos pareigūnas. Ji jam pasakė, kad buvo labai susijaudinusi ir nuvažiavo į banką neturėdama asmens tapatybės kortelės, todėl negalėjo gauti pinigų, ją dabar pasiėmė, todėl važiuos į banką ir apie 12.45 val. bus namuose, turės iš banko paimtus 1000 Eur. Jis pasakė, kad paskambins vėliau. Tuomet ji iš karto paskambino į Žaliakalnio PK ir pranešė, kad jai apie 12.45 val. turi paskambinti tariamas policijos pareigūnas ir kad turi atvažiuoti tas pats asmuo, prisistatęs tos mergaitės giminaičiu, kuris vakar iš jos paėmė 180 Eur, ir iš jos paimti 1000 Eur. Policijos pareigūnai iš Žaliakalnio PK pas ją atvyko apie 12.20 val. ir pasiliko laukti sukčiaus. Tariamas policijos pareigūnas paskambino apie 12.40 val., ji telefono ragelio nekėlė, todėl jis apie 12.50 val. vėl paskambino. Ji pakėlė ragelį, pasakė, kad iš banko paėmė 1000 Eur – 10 kupiūrų po 100 Eur. Jis paprašė, kad ji diktuotų kupiūrų numerius. Ji diktavo tariamų kupiūrų numerius. Apie 13.00 val. jai paskambino į duris. Ji tariamam policijos pareigūnui telefonu pasakė, kad turbūt atvažiavo asmuo paimti pinigus, šis jai padiktavo to asmens vardą, pavardę, pasakė, kad čia tas pats asmuo, kuris vakar iš jos paėmė 180 Eur. Kai ji atidarė duris, į namus įėjo tas pats asmuo, apsimetęs sužalotos mergaitės giminaičiu. Ji jį pakvietė užeiti į svetainę ir pasakė, kad eina į kitą kambarį paimti pinigų. Tuo metu iš kitų kambarių įėjo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tai buvo tas pats asmuo, kuris pas ją buvo atėjęs abu kartus, ji aiškiai įsidėmėjo jo išvaizdą ir suklysti tikrai negalėjo. Prašo pripažinti civiline ieškove 180 Eur sumai. Dėl moralinės žalos praneš papildomai. 150 Eur žala atlyginta, todėl reiškia 30 Eur civilinį ieškinį (b.l. 55-56, 57, 58).

Nukentėjusiosios A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2015-09-14 jai į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kurio balsas buvo panašus į jos sūnaus A. I. balsą, pasakė, kad jis griuvo, griebė mergaitei už peties, parvertė, ši susižalojo galvą, jai dabar reikalinga operacija. Tuomet ragelį perdavė vyriškiui, kuris prisistatė policijos pareigūnu, pranešė, kad mergaitės gydymui reikalingi pinigai, jos gydymas 7000 Eur. Ji pasakė, kad namuose turi tik 300 Eur. Jis pasakė, kad į jos namus ateis vyriškis, kaip ji suprato, mergaitės tėtis, liepė jam paduoti pinigus ir visas turimas banko korteles, slaptažodžius. Kadangi ji tuomet pamiršo laiptinės kodą, skambinusiam vyriškiui pasakė, kad pati išeis į lauką prie laiptinės ir paduos pinigus. Į lauką ji išėjo apie 19.30 val. Lauke jos laukė vyriškis, kuriam padavė 300 Eur, Swedbank, AB, banko korteles su PIN kodais. Viena banko kortelė buvo užblokuota, kadangi ji nemokėjo ja naudotis ir ši kortelė užsiblokavo. Tuomet ji išsiėmė kitą banko kortelę, kurios numeris 4483081027176906. Kadangi kortelės numerį yra išmetusi, numerio nepamena. Reiškia 300 Eur civilinį ieškinį, kurį prašo pervesti į jos sūnaus A. I. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21, 23, 24, 25).

2015-09-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. I. pranešė, jog 2015-09-14 apie 19 val. jai į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos sūnus A. I. sužalojo mergaitę, operacijai reikia pinigų. Bekalbant telefonu, jai liepė eiti prie laiptinės durų ir kitam pareigūnui paduoti 300 Eur. Ji tai ir padarė, fotolentele (b. l. 9-10, 11).

2016-02-19 Swedbank, AB, informacija, kad laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-09-16 operacijų sąskaitoje nebuvo (b. l. 44).

2015-10-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad M. R. pranešė, jog 2015-10-29 apie 19.30 val. jai į telefoną paskambino asmuo, prisistatė jos giminaičiu ir pasakė, kad jam atsitiko nelaimė, dėl ko ji atėjusiam nepažįstamam asmeniui padavė 180 Eur (b. l. 49-50).

2015-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo, kuriame nurodyta, jog 10.45 val. paskambinę sukčiai su M. R. susitarė, kad per 2 val. atvažiuos pasiimti 1000 Eur (b. l. 53).

2015-12-10 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal gautą nukentėjusiosios M. R. telefono (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, jog 2015-10-29 į šį numerį buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015-10-30 – iš numerio (duomenys neskelbtini), kurie skambučių metu jungėsi prie „Tele2“ bazinės stoties Nr. 332C, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolė (b. l. 84).

2016-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 104, iš kurio matyti, kad L. K. A. I. pervedė 20 Eur žalos atlyginimo (b. l. 174).

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 str. sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Pagal BK 182 str. 3 d., tas, apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal BK 214 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tiek 2015-09-14, tiek ir 2015-10-29 bei 2015-10-30 veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kuris ir paskambino nukentėjusiosioms A. I. bei M. R. ir melagingai prisistatęs papasakojo išgalvotą istoriją žinojo, kad nukentėjusiosioms yra meluojama tam, kad išvilioti pinigus, kuriuos jis ir turėjo nuėjęs paimti. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo veikiama apgaule. Kad buvo veikiama apgaule suprato ir pats kaltinamasis, nes, kaip matyti iš jo parodymų, jis žinojo, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris prisistatė kaip pareigūnas, kaip giminaitis, apgaudinėja nukentėjusiąsias, kaip turto savininkes, meluodamas joms apie artimiesiems įvykusias nelaimes, numatė, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusiąsias, ko pasėkoje juos perduos joms priklausantį turtą – pinigus, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą. Taigi, visais atvejais kaltinamasis, suprasdamas, jog daro nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi 2015-09-14 apgaule iš A. I. įgyto turto (pinigų) vertė yra didesnė nei 5 MGL, kas atitinka 188,3 eurus, tai padaryta kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad turtas apgaule buvo užvaldytas ir realizuotas, tai yra pinigai išleisti, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta.

Tuo pačiu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis veikdamas nukentėjusiosios A. I. atžvilgiu tuo pačiu metu neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo įgijo dvi jai banko išduotas mokėjimo korteles. Šios banko mokėjimo kortelės ir jų naudotojo asmens tapatybei patvirtinti reikalingi duomenys, kuriuos kaltinamasis taip pat įgijo iš nukentėjusiosios A. I. neturėdamas jokio teisėto pagrindo, yra pakankami finansinei operacijai inicijuoti, tačiau nėra vagystės dalykas. Šios AB „Swedbank“ banko korteles yra elektroninės mokėjimo priemonės, už kurių įgijimą nesant tam teisėto pagrindo, baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 214 str. 1 d. Todėl kaltinamojo veika tiek, kiek ji susijusi su šių elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo asmens tapatybei patvirtinti reikalingų duomenų – PIN kodų įgijimu neturint tam jokio teisėto pagrindo, teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 214 str. 1 d.

Šiuo atveju dvi nusikalstamos veikos, padarytos 2015-09-14, turi būti kvalifikuotinos iš idealiosios sutapties kaip sukčiavimas ir elektroninių mokėjimų priemonių įgijimas, nes šiuo atveju I. K. vienu poelgiu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Kadangi kaltinamojo kartu su nenustatytu asmeniu 2015-10-29 apgaule iš M. R. užvaldytas turtas (180 Eurų) yra daugiau nei 3 MGL, kas atitinka 112,98 eurus, tačiau mažesnė nei 5 MGL, kas atitinka 188,3 eurus, tai padaryta veika yra teisingai kvalifikuota ne kaip tyčinis nusikaltimas, o tik kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 182 str. 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad turtas apgaule buvo užvaldytas ir realizuotas, tai yra pinigai išleisti, veika teisingai kvalifikuota kaip baigta.

Tuo tarpu 2015-10-30 kaltinamasis kėsinosi apgaule užvaldyti didesnę nei 5 MGL pinigų sumą (1000 Eurų), tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta, nes kaltinamasis buvo sulaikytas įvykio vietoje policijos pareigūnų. Todėl tokia jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip pasikėsinimas (BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 dalyje.

Dėl bausmės

Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį L. K. pripažinti kaltu padarius BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, BK 182 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ir paskirti bausmes.

L. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

L. K. padarė 4 nusikalstamas veikas (vieną iš jų pasikėsino padaryti) (du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas (b. l. 141-146).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., sankcijose numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, L. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

Už baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 3 d., L. K. paskirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 str. 3 d.).

Dėl bausmių bendrinimo

Kai priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 str. 1 d., 63 str. 9 d. ar 63 str. 1, 9 d.) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – pridedamos prie šios bausmės. Vadovaudamiesi BK 63 str. 9 d., tokiu atveju į galutinės subendrintos bausmės laiką turi būti įskaitoma visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. Plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-193/2007)..

Kadangi kaltinamojo 2015-09-14 padarytos nusikalstamos veikos (A. I. atvejis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., pradžioje turės būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Po to, tiek ši subendrinta bausmė, tiek ir kitos paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus (jų nebendrinant), turės būti subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2016-02-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatomis.

Kadangi nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės negali būti subendrintos tarpusavyje (išskyrus apėmimo būdu bendrintinas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d.), tai L. K. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės (ir apėmimo būdu subendrinta bausmė) turi būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra nustatytas pagrindas (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas) iki jų subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Kadangi nagrinėjamu atveju bus bendrinamos skirtingų rūšių bausmės (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas), turi būti vadovaujamasi BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktyje įtvirtinta bausmių keitimo taisykle, pagal kurią viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (1:1).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17). Kaip jau buvo nustatyta iš byloje esančių įrodymų, L. K. A. I. pervedė 20 Eur (b. l. 174). Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai priteistina 280 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis kaltę pripažino, ieškinys yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo L. K. nusikalstamais veiksmais (BPK 109 – 115 str., CK 6.280 str. 1 d.).

Nukentėjusioji M. R. byloje palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos 30 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 64). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (BPK 109 – 115 str., CK 6.280 str. 1 d.), tai M. R. iš kaltinamojo priteistina 30 Eur turinės žalos atlyginimo.

Pasisakant M. R. prašomu atlyginti neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltininko veiksmų, nukentėjusioji, kuri yra senyvo amžiaus, patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą, kas atitinka neturtinės žalos turinį. Tačiau teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, taip pat į tai, kad kaltininkas yra nedirbantis, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina suma nukentėjusiajai dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 100 Eurų.

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2016-05-04 pažyma Nr. NTP-7-5037 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramutė Budrytė teikia antrinę teisinę pagalbą L. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 28,95 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto L. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 98), dokumento paėmimas (b. l. 99) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 83) su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes pagal:

- BK 182 str. 3 d. - 15 (penkiolikos) parų areštą;

- BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64¹ str., pagal BK 182 str. 3 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti L. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., šią apėmimo būdu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią apėmimo būdu subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę bei kitas šiuo nuosprendžiu paskirtas ir vienu trečdaliu sumažintas bausmes subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-02-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienos 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti po dalį kitų šiuo nuosprendžiu bei ir Kauno apylinkės teismo 2016-02-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių ir paskirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę (areštą), visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-02-26 baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiosios A. I. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš L. K. 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios M. R. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš L. K. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

L. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų kaltinamajam suteikiant antrinę teisinę pagalbą, iš L. K. nepriteisti.

Byloje esantį kompaktinį diską (1 vnt.) su informacija nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.