Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo V. M. atžvilgiu administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-11-27, apie 10 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje iš asmeninių paskatų, kilus konfliktui, mosikuodamas rankas prieš R. M., jį apstumdė. V. M. tokiais veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai administracinę bylą V. M. atžvilgiu nutraukė.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

V. M. protokolas buvo surašytas už tai, kad jis viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje iš asmeninių paskatų kilus konfliktui, mosikuodamas rankas prieš R. M. jį apstumdė ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. M. įvykdė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Remiantis teismų praktika, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 -2800/2010).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad V. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarė nedidelį chuliganizmą, tai yra mosikuodamas rankas prieš R. M. jį apstumdė. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes byloje iš tiesų nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog konfliktą pradėjo būtent V. M., ar kad jis atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir būtent dėl chuliganiškų paskatų.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp priešingus interesus turinčių byloje dalyvaujančių asmenų konfliktas įvyko dėl galimai netinkamo automobilių statymo aikštelėje prie parduotuvės. Darydamas išvadas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą ir kitus duomenis. Byloje esantys prieštaringi duomenys pagrįstai leido apylinkės teismui konstatuoti, jog nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog V. M. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą veiką, t. y. kad jis kilusio konflikto metu mosikuodamas rankas prieš R. M. jį apstumdė. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai. Ir nors apeliantas skunde tvirtina, kad būtent V. M. buvo konflikto iniciatorius, o R. M., stengdamasis išvengti tolimesnio konflikto, pasišalino, tačiau iš paties R. M. parodymų matyti, jog įvykio metu jis skubėjo į parduotuvę, tačiau jos nepriėjęs sugrįžo prie automobilio ir konfliktavo su V. M., vėliau, grįžęs iš parduotuvės ir pradėjęs važiuoti vėl sustojo, išlipo iš automobilio ir tęsė konfliktą su V. M. prieidamas prie jo, po ko įvyko apsistumdymas tarp R. M. ir V. M., kas prieštarauja apelianto nurodytoms aplinkybėms, jog R. M. vengė konflikto, o konfliktą provokavo V. M.. R. M. teismui parodė, kad V. M. įvykio metu jį vadino ,,debilu, asilu“, siekė ,,kibti į atlapus“, o jis jį atstūmė, liepė nusiraminti, ,,spūstelėjo ranka“, dėl ko V. M. ,,tūptelėjo“, po to jis jį paleido, pasak R. M., V. M. visą laiką rėkė (50-52 b. l.). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime, apibrėžiančiame bylos nagrinėjimo ribas, V. M. nebuvo inkriminuotas kaltinimas įžeidžiamai kalbėjus apie R. M., todėl galimas V. M. įžeidžiamų žodžių vartojimas R. M. atžvilgiu nevertinamas. Šiuo atveju ir liudytojai I. B. bei A. S., kurie buvo įvykio vietoje, nurodė, kad girdėjo tik tai, kaip vienas kito atžvilgiu R. M. ir V. M. naudojo necenzūrinius žodžius, o fizinio smurto nematė (53-54, 66-67 b.l.). Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog R. M. bandant išvažiuoti iš aikštelės V. M. eina link automobilio mosuodamas rankomis, taip pat nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, jog mosuodamas rankas prieš R. M., jį V. M. apstumdė ir jis buvo konflikto iniciatorius. Priešingai, vaizdo medžiaga, liudytojų bei R. M. parodymai leidžia spręsti, kad V. M. žodžiu konfliktavo su R. M., o R. M. buvo stumdymosi iniciatorius, tačiau, kaip minėta anksčiau, o necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje jam nebuvo inkriminuotas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato skundo netenkinti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.