Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-10-18 · Administracinė byla Nr. eI2-8686-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-18Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
eI2-8686-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01756-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
E. K. N.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriui, Migracijos departamento prie LR VRM Šiaulių skyrius
Advokatai
Mindaugas Zalepūga
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8686-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01756-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjo E. K. N. atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,nedalyvaujant pareiškėjui E. K. N.,

nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. N. skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Migracijos departamento Šiaulių skyrius) 2021-05-28 sprendimą Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E. K. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo E. K. N. naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas E. K. N. ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas (-ai) teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl to, kad užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, kuomet jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, 2020-07-22 priėmė sprendimą išduoti jam Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2022-08-31, ir kuris jam buvo išduotas 2020-09-01. Migracijos departamento Šiaulių skyrius 2021-05-28 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., nuostatomis, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog VšĮ Socialinių mokslų kolegija (toliau – ir Kolegija) 2021-05-12 Departamentui pateikė raštą Nr. 02(21)-0145, kuriame nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas Kolegijoje nestudijuoja, o planuojamų studijų pradžia – 2021-09-01, pagal studijų programą „Programavimas ir multimedija“. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, kad Kolegijos 2020-06-30 pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui buvo nurodyta, kad studijos Kolegijoje prasideda 2020-09-01 ir tęsis iki 2023-06-30, kartu patvirtinant, jog pareiškėjas studijuoja Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programos pirmame kurse. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta ir tai, kad Kolegija 2021-05-14 elektroniniu paštu pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad studijos (tikėtina pagal pareiškėjo pasirinktą studijų programą), turėjo prasidėti 2021 m. pavasarį, tačiau nesusiformavus rentabilioms grupėms pagal pasirinktą studijų programą, studijų pradžia perkelta į 2021 m. rudenį. Atsakovas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog viena vertus Kolegija tarpininkavimo rašte buvo nurodžiusi, kad studijos prasidės 2021-09-01, tačiau kita vertus Kolegijos 2021-05-12 pateiktais duomenimis, pareiškėjas studijuoti Kolegijoje dar nebuvo pradėjęs, o numatoma studijų pradžia 2021 m. rudenį, nėra patvirtinta. Papildomai skundžiamame sprendime atsakovas pažymėjo ir tai, kad tarpininkavimo rašte buvo patvirtinta, jog pareiškėjas studijuos Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programos pirmame kurse, tačiau 2021-05-12 Kolegijos rašte nurodoma, kad studijų programa keičiasi į Programavimo ir multimedijos studijų programą. Atsakovas, pažymėdamas, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti, kartu referuodamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-09-22) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) 29.34 papunktį, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui gyventi Lietuvoje gauti, todėl vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. bei 50 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo jam panaikintas Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas laikosi nuomonės, jog atsakovas itin formaliai įvertino konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes dėl pareiškėjo studijų Kolegijoje, neatsižvelgė į individualią pareiškėjo situaciją, netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir tai atsakovui sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas neatitinka LR Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyme nustatytų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi atsakovas panaikindamas pareiškėjui Leidimą, yra tai, kad pasak atsakovo paaiškėjo, jog egzistuoja Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai, o konkrečiai – Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. numatyta aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokių konkrečių Įstatyme nustatytų sąlygų neatitinka pareiškėjas. Akcentuoja, jog skundžiamame sprendime yra tik abstrakčiai cituojami iš Kolegijos gauti pranešimai (raštai), referuojama į Tvarkos aprašą, nurodant, jog Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą, be kita ko, patvirtina mokslo ir studijų institucijų tarpininkavimo raštas. Aptarus minėtas teisės aktų nuostatas, nėra pateikimas joks nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju ir tuo, kad pasak atsakovo, pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo gyventi Lietuvoje turėjimo. Skundžiamas sprendimas, priimtas neatlikus ginčo situacijos teisinės analizės, pačiame sprendime nenurodžius konkrečių ir aiškių teisinių motyvų dėl skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. dalies reikalavimų, tiek, kiek joje nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, pagrįstas teisės normomis, o sprendimo faktinis priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Daro išvadą, jog toks atsakovo priimtas administracinis sprendimas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl yra naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 2 d.). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jame teigiama, kad pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas, nes jis neva nestudijuoja Kolegijoje. Visgi, pareiškėjas laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Įstatymo 40 str. 1 d. numatytos sąlygos, kuomet užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas leidimai laikinai gyventi. Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Iš atsakovo skundžiamame sprendime išdėstytos pozicijos galima tik numatyti, jog atsakovas sprendė, kad paaiškėjo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytas pagrindas, t. y. jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, šiuo atveju dėl ketinimo mokytis Lietuvos Respublikoje, kurios nustatytos leidimui gyventi. Kaip minėta, skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kokių konkrečiai Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo (turėjimo) neatitinka pareiškėjas. Tvarkos aprašo 29.34 punkte numatyta, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą, patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis. Daro išvadą, kad atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte buvo pateikta informacija, be kita ko, apie tai, jog pareiškėjas yra priimtas studijuoti į Kolegiją ir tai, kad jis yra sumokėjęs šios mokslo institucijos nustatytus mokesčius už mokslą. Priešingu atveju, t. y. nesant pateiktų pirmiau nurodytų, imperatyviai privalomų duomenų, atsakovas nebūtų priėmęs sprendimo išduoti pareiškėjui Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. pagrindais. Kitaip tariant, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus, tam kad jam būtų išduotas Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu, matyti, jog jam nėra nurodyta, kad Kolegija būtų nutraukusi susitarimą su pareiškėju dėl jo priėmimo į Kolegiją ar kad pareiškėjas būtų pašalintas iš Kolegijos dėl kokių nors įsipareigojimų Kolegijai nevykdymo. Aptarta situacija sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo metu esanti pareiškėjo situacija dėl jo atitikties Įstatyme nustatytoms sąlygoms, reikalingoms norit gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, nėra pasikeitusi lyginant su ta, kuri buvo nurodyta atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte, t. y. pareiškėjas laikytinas priimtu studijuoti į mokslo ir studijų instituciją, šiuo atveju – į Kolegiją, kaip tai suprantama pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjo realų apsisprendimą ir ketinimą studijuoti Kolegijoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.) patvirtina kartu su šiuo skundu pateikiami rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas Kolegijai yra sumokėjęs mokesčius ne tik už studijas 2020/2021 mokslo metų rudens semestro metu, tačiau ir už studijas, numatytas 2021/2022 mokslo metų rudens semestre. Pareiškėjas atitinka visas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti (turėti). Atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ne tik todėl, kad jis priimtas netinkamai aiškinant ir taikant ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., 46 str. 1 d. 1 p.), tačiau, kaip minėta, dar ir dėl to, kad jis neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, keliamų administraciniam sprendimui (VAĮ 2 str. 5 d., 10 str. 5 d.).

Pareiškėjo E. K. N. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko, rėmėsi skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad į bylą pateiktame 2021 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvite yra įsivėlusi klaida nurodant kvito datą. Pinigų priėmimo kvito data – 2021 m. rugsėjo 29 d. Akcentavo, kad pateikti į bylą atsakovo atstovų įgaliojimai nesuteikia teisės jiems atstovauti atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriui. Advokatas prašo arba panaikinti skundžiamą sprendimą, arba grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamo sprendimo pirmame puslapyje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas remiantis Kolegijos tarpininkavimo raštu ir atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu, todėl yra siejamas išimtinai su studijų tikslo įgyvendinimu, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti (Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai, jeigu pareiškėjas Kolegijoje nestudijavo, jis neturėjo teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje. Ginčijamo sprendimo antrame puslapyje taip pat aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi panaikinamas, nes pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tuo tikslu, kad jis galėtų studijuoti Lietuvos Respublikoje, būtent studijos Kolegijoje ir lėmė jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog užsienietis turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti jam keliamus reikalavimus, priešingu atveju šis leidimas panaikinamas. Pareiškėjas šias aplinkybes turėjo suprasti ir įvertinti. 2021 gegužės 12 d. Kolegijos pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo bei ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nestudijavo Kolegijoje, nors joje studijas turėjo pradėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl jis neatitiko reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas yra pakankamai išsamus, jame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo leidimo laikinai gyventi paskirtis yra tikslinė, todėl nesimokymas Kolegijoje lėmė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą pareiškėjui, aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis realiai pradės studijuoti Kolegijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas studijų nurodytu laikotarpiu nepradėjo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu faktiškai nestudijavo, ką aiškiai patvirtina Kolegijos Migracijos departamentui pateikti pranešimai, kurių pats pareiškėjas neginčija. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad studijavo Kolegijoje. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu tai, ar su pareiškėju sudaryta studijų sutartis nutraukta ar ne, ar pareiškėjas yra pašalintas iš studentų sąrašų ar ne, neturi teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, t. y. šios aplinkybės nepaneigia ginčijamame sprendime konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas Kolegijoje nestudijavo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir priimtas laikantis teisės aktų nuostatų. Kartu su skundu pateiktas kvitas už studijas 2020/2021 mokslo metais nepaneigia aukščiau nurodytų ir ginčijamame sprendime konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėjas Kolegijoje nesimokė. Be to, už studijas 2021/2022 mokslo metais pareiškėjas apmokėjo jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2021-06-04 ir šis dokumentas neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymi, kad pareiškėjas privalėjo ne tik ketinti ar norėti mokytis, formaliai sumokėti už mokslą, bet ir išpildyti esminę sąlygą – išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus, t. y. realiai mokytis ir realiai būti Kolegijos studentu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kurios pagrindu jam išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui privalėjo būti panaikintas. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus 2021-05-28 sprendimo Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E. K. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7526962, teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-09-30 prašymu prašė atsakovu nagrinėjamoje byloje laikyti Migracijos departamentą, o Migracijos departamento atstovus Simą Pamparienę ir Darių Juodelį tinkamais atstovais, tačiau šie prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2021, ,,Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė Migracijos departamento Šiaulių skyrius. Pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 399 19 punktą, Migracijos departamento administraciją sudaro centriniai ir teritoriniai skyriai. Skyriams vadovauja vedėjai, kurių pavaldumą nustato Migracijos departamento direktorius. Teritoriniai skyriai atlieka Migracijos departamento funkcijas priskirtoje veiklos teritorijoje ir pagal jų nuostatuose nustatytą kompetenciją. Sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais kitų kategorijų bylose, teismų praktikoje taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu statusu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017; 2021 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-3-822/2021). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, tačiau turintis savo buveinę ir veikiantis teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę. Kadangi Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra adresu: Aušros al. 19, Šiauliuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kompetencijai.“ Be to, ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, jog administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį), atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog tinkamu atsakovu byloje laikytinas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrius, kurio sprendimas byloje ir yra ginčijamas.

Į bylą buvo pateikti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymai ,,Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės skyriaus teisininkei Simai Pamparienei“ ir ,,Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės skyriaus vyresniajam specialistui Dariui Juodeliui“, kurie įgalioja Simą Pamparienę ir Darių Juodelį atstovauti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus interesams administracinių ginčų komisijose ir visuose teismuose, nagrinėjant bylas, susijusias su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiklos sritimi, kai vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų yra Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius. Kaip jau minėta, byloje tinkamu atsakovu laikytinas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrius, o ne Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl į bylą pateikti įsakymai dėl įgaliojimų suteikimo Simai Pamparienei ir Dariui Juodeliui nesuteikia jiems teisės atstovauti atsakovą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrių šioje administracinėje byloje.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas; redakcija, galiojusi nuo 2020-02-01) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad užsienietis ketina studijuoti VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje (toliau – ir Kolegija) pagal studijų programą (programas), 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduotas 2020 m. rugsėjo 1 d., jo galiojimo pabaigos data nurodyta 2022 m. rugpjūčio 31 d.

2021 m. gegužės 13 d. Migracijos departamento Šiaulių skyrius gavo Kolegijos 2021-05-12 raštą Nr. 02(21)-0145, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas šiuo metu Kolegijoje nestudijuoja, planuojama studijų pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.

2021 m. gegužės 14 d. Kolegija el. paštu informavo Migracijos departamento Šiaulių skyrių, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Kolegijoje. Studijos turėjo prasidėti 2021 m. pavasarį, tačiau nesusiformavus rentabilioms grupėms pagal pasirinktas studijų programas, jų studijų laikotarpio pradžia perkelta į 2021 m. rudenį, kada šie asmenys ir pradės studijas. Migracijos departamentas nebuvo informuotas, kadangi studijos nebuvo nutrauktos, jų pradžios laikotarpis perkeltas į 2021 m. rudenį. Šiuo metu įvardinti asmenys (tarp jų ir pareiškėjas) laukia studijų pradžios.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrius 2021-05-28 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos panaikinimo“, kuriuo panaikino Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E. K. N. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos, atsižvelgiant į minėtus Kolegijos 2021-05-12 ir 2021-05-14 raštus, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021-03-01 iki 2021-06-02), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (t. y. priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis taip pat ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, apsiribota vien tik nuorodomis į teisės akto normas, kurios yra blanketinės ir nukreipia į kitas normas, t. y. neaišku, kokių Įstatymo reikalavimų (sąlygų) neatitinka pareiškėjas, dėl ko jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamame sprendime taip pat nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis, o tik apsiribota neaiškiai pacituojant paminėtus Kolegijos 2021-05-12, 2021-05-14 raštų dalis bei 2020-06-30 tarpininkavimo raštą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2021-05-13 el. laišku prašė patikslinti (nurodyti), ar pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų, o Kolegija 2021-05-14 el. paštu informavo Migracijos departamento Šiaulių skyrių, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Kolegijoje ir kad studijos nebuvo nutrauktos, šiuo metu įvardinti asmenys (tarp jų ir pareiškėjas) laukia studijų pradžios, tačiau tai skundžiamu sprendimu nebuvo įvertinta.

Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas Kolegijai yra sumokėjęs mokesčius ne tik už studijas 2020/2021 mokslo metų rudens semestro metu, tačiau ir už studijas, numatytas 2021/2022 mokslo metų rudens semestre.

Jei atsakovas turėjo nepakankamai duomenų ar turimi duomenys buvo prieštaringi, jis turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Kolegiją su prašymu dėl duomenų patikslinimo.

Be to, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, numatyto Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje. Jei studijos buvo nutrauktos ir asmuo buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tai įvyko, atsiranda Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5698-502/2019). Teismo vertinimu, atsakovas galėjo įvertinti pareiškėjo situaciją remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau to nepadarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes yra tinkamai nepagrįstas teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis, neįvertintos visos aplinkybės. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas tenkintinas ir ginčijamas aktas naikintinas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė arba panaikinti skundžiamą sprendimą, arba grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo.

Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu suformuluotas reikalavimas – grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo, netenkintinas, nes ginčijamas aktas naikintinas, todėl nėra tikslinga grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo. Antra, administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Trečia, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, norėdamas tikslinti skundo reikalavimus, turėjo raštu teismui pateikti patikslintą skundą taip, kaip numatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 71 patvirtinimo matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas 2021-06-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Į bylą pateikta 2021-06-07 sutartis dėl teisinių paslaugų patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Mindaugas Zalepūga. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikti 2021-09-29 prašymas dėl išlaidų pagrindimo, 2021-09-29 sąskaita už teisines paslaugas, 2021-09-30 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 930773. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad į bylą pateiktame 2021 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvite yra įsivėlusi klaida nurodant kvito datą. Pinigų priėmimo kvito data – 2021 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas surašytas 2021 m. III ketvirtyje, todėl aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1517,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3793,5 Eur (1517,4 Eur x 2,5).

Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. N. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjui E. K. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus 1323,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius