Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-932-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-03
Bylos Nr.
2A-932-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Algirdas Auruškevičius (pirm.)
Ieškovas
S. Ž.
Atsakovas
J. Ž.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-932-56/2009Teisėjas E. Zaluba Proc. sprendimo kategorijos:78.2.1;121.14;121.18; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjai Rasos GudžiūnienėAlgirdo Auruškevičiaussekretoriaujant Ritai Kurganovaitei

dalyvaujant ieškovui S. Ž.

atsakovei J. Ž.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 aplinkės teismo 2009 metų balandžio 15 dienos sprendimo, kuriuo atmestas S. Ž. ieškinys J. Ž. dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas, S. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti 2007-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo iš S. Ž. priteisimo nepilnamečiams vaikams, Š. Ž. ir S. Ž., periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui iki pilnametystės, sumažinant ieškovo mokamą išlaikymą iki 200 Lt per mėnesį.

Nurodė, kad santuokoje su atsakove 1993-06-18 gimė duktė S. Ž., 1996-12-27 gimė sūnus Š. Ž.. Nutrūkus ieškovo ir atsakovės santuokai, 2007-06-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas kiekvienam vaikui po 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas. Pablogėjus ekonominei padėčiai ieškovo įmonėje buvo paskelbta prastova, o šiuo metu įmonė bankrutavo, todėl ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Jis turi mokėti bankui paskolą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl prašo sumažinti kiekvienam vaikui skirtą išlaikymą iki 200 Lt per mėnesį dydžio periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

Atsakovė J. Ž. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2007-06-12 priteistas išlaikymas vaikams tik nežymiai viršija minimalų dydį, vaikų poreikiai nepasikeitė, o ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ne dėl jo darbingumo sumažėjimo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Išvadą teikianti institucija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, atsiliepime nurodė, kad ieškiniui prieštarauja, nes tokiu būdu nukentės vaikų interesai. Taip pat nurodoma, kad ieškovo materialinės padėties pablogėjimas pats savaime nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį, nes neįrodyta, kad ieškovo materialinė padėtis pablogėjo dėl jo darbingumo sumažėjimo.

I. Pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo S. Ž. ( S. Ž.) valstybės naudai priteista 216 Lt žyminio mokesčio.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau duomenų apie savo nedarbingumą nepateikė. Buvusiai ieškovo darbovietei Vilniaus apygardos teisme 2009-01-29 iškelus bankroto bylą, vaikų poreikiai nepasikeitė, ieškovas kitų išlaikytinių neturi, banko paskolą šiuo metu moka kitas buto bendrasavininkis. Pagal nekilnojamojo turto registro įmonės pažymėjimus ieškovas turi ½ dalį buto (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad nepilnamečių S. Ž. ir Š. Ž. išlaikymo forma ir dydis nekeistini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai: išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį: sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, be to išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas sprendė, kad ieškovui netekus gerai apmokamo darbo, jo turtinė padėtis pablogėjo dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl jo paties darbingumo sumažėjimo. Ieškovas yra jauno amžiaus asmuo, duomenys apie jo sveikatos pablogėjimą ar kitų išlaikytinių buvimą nepateikti, ieškovas turi nekilnojamojo turto, todėl 2007-06-12 teismo sprendimu nustatytas tinkamas išlaikymas abiems ieškovo vaikams. Teismas įvertino ir tai, kad 500 Lt per mėnesį išmokos tik 100 Lt viršija minimalų išlaikymo dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas S. Ž. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo; prijungti prie bylos dokumentus pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį;

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas turinčias esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl priteisto išlaikymo pakeitimo dydžio. Apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, nes iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, jis prarado pastovų pragyvenimo šaltinį, nuolatinį darbą. Ieškovas būdamas suvirintoju dirbo statybose, tačiau šiuo metu, dėl ekonominių priežasčių gauti gerai apmokamą darbą ir teikti priteisto išlaikymo po 500 Lt kiekvienam vaikui negali. Po santuokos apeliantas liko be gyvenamojo ploto, todėl turėjo imti paskolą ir jį įsigyti. Šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų bankui, ieškovo pajamos iš bedarbio pašalpos siekia 772 Lt iš kurių jis turi teikti išlaikymą vaikams, privalo padėti nedarbingai motinai bei išlaikyti save, tačiau negaudamas pakankamų pajamų jis to daryti negali. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) kurio ½ dalis priklauso ieškovui įkeista hipoteka ir taps ieškovo nuosavybe tik jam įvykdžius skolinius įsipareigojimus. Tačiau teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo materialinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Teismas neįvertino vaikų motinos turtinės padėties, nors Jungtinių Tautų vaikų teisių apsaugos konvencijoje nurodoma, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo salygų, būtinų vaikams vystytis sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (JTVTAK 27 str. 2 p.). Gaudamas pakankamas pajamas ieškovas savo pareigos tinkamai išlaikyti vaikus nevengė ir teikė teismo priteistą išlaikymą, tačiau šiuo metu vaikų motina gauna apie 1800 Lt dydžio atlyginimą, jai liko būstas, kuriame šeima gyveno būdama santuokoje ir ji yra žymiai geresnėje padėtyje nei ieškovas. Apelianto tėvai materialiai padėti negali, nes tėvas mirė, o motina iš dalies darbinga (netektas darbingumas 60 proc.), jai reikalinga materialinė parama, kurią teikti yra ieškovo pareiga.

Nurodo, kad sunki tėvų padėtis turi būti vertinama kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo vaikams dydis, kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų pragyvenimo lygį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-254/2004). Nustatydamas išlaikymo dydį vaikams, teismas turėjo pareigą įvertinti aplinkybę, kad vaikų išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.198 str.), tačiau minėtos pareigos neįgyvendino, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi panaikintas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje keliami Civilinio kodekso 3.192, 3.199 bei 3.201 straipsniuose nustatytų meterialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus bei numatančių išlaikymo dydžio pakeitimo salygas, taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis salygas.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą.

Tokių pačių teisės aiškinimo principų turi būti laikomasi ir aiškinant bei taikant civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaikymo dydžio pakeitimo nuostatas, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus darbo biržos 2009-10-13 pažymą Nr. N-67525 apie nedarbo draudimo išmokų išmokėjimą S. Ž. laikotarpiu nuo 2009 metų kovo iki 2009 rugpjūčio 31 dienos, kuri patvirtino, jog ieškovas už nurodytą laikotarpį gavo 5980,80 Lt bedarbio pašalpas.

Esant tokioms aplinkybėms bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2007-06-12 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas 500 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, priėmimo, ieškovo turtinė padėtis pasikeitė.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi turto, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį.

Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas moka įmokas už buto dalį, kurią įsigijo nutraukęs santuoką su atsakovu.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog ieškovas turi teisę turėti savo būstą, kuriam įsigyti būtinos lėšos, nes salygų gyventi ieškovas neturi. Tačiau ši aplinkubė nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo dydį taip, kaip prašo ieškovas.

Ieškovas yra jauno amžiaus asmuo, duomenų, kad yra nedarbingas į bylą nepateikė, įrodymų (CPK 177 str., 178 str.), kad negauna kvalifikuoto darbo, taip pat nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas gali dirbti nekvalifikuotą darbą ir gali gauti tokio dydžio atlyginimą, kuriuo galėtų iš dalies patenkinti vaikų poreikius.

Apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nurodė, kad jos gaunamas atlyginimas yra 1500 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kadangi atsakovė bei ginčo šalių vaikai yra aprūpinti gyvenamąja patalpa, atsakovės teisinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė už ieškovo, teismas sprendžia, kad laikinai, iki pasikeis ieškovo turtinė padėtis, yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą vaikams kasmėnesinį išlaikymą iki 300 Lt kiekvienam vaikui.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio pagrindu iš atsakovės ieškovui priteistinos 172,80 Lt žyminio mokesčio išlaidos, o Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 2,61 Lt, o iš atsakovės 1,74 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutar ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 15 dienos sprendimą pakeisti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 metų birželio 12 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1301-465/2007 priteistą iš S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams S. Ž. gim. 1993-06-18 ir Š. Ž. gim. 1996-12-27 sumažinti iki 300 Lt kiekvienam vaikui.

Priteisti iš atsakovės J. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. Ž. naudai 172,80 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš S. Ž. 2,61 Lt, o iš J. Ž. 1,74 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius