Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr.1-66-1-00865-2008-3

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam V. L., jo gynėjams advokatams Raimundui Gargasui, Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajai A. A. Š., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose. Priteista iš V. L. Valstybinei ligonių kasai 1057,00 Lt, A. A. Š. 532,28 Lt turtinės žalos ir 800 Lt teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. naktį, apie 00 val. 10 min., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, laiptų, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, prikibo prie S. K. ir jo motinai nukentėjusiajai A. A. Š., mėginusiai jį apginti, trenkė kumščiu į galvą, dėl to ji nukrito ir sudužo jos 295 litų vertės akiniai. Po to, atplėšęs nukentėjusiosios ranką nuo laiptų turėklo, du kartus spyrė į kairiąją koją - klubą ir čiurną ir, kai ji nuo tų smūgių nukrito nuo laiptų, dar kartą gulinčiai spyrė į dešinį klubą. Šiais savo smurtiniais veiksmais, sutrukdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai ją sužalojo.

Atsikirtime į nuteistojo V. L. skundą, nukentėjusioji A. A. Š. prašo nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo V. L. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie teismo buvo ištirti ir įvertinti. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, todėl mano, kad tenkinti nuteistojo V. L. skundą nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad nuteistojo V. L. tvirtinimai, neva liudytojos A. Č. ir N. L. patvirtino, kad jis nepadarė nusikaltimo, dėl kurio yra nuteistas, neatitinka tikrųjų byloje nustatytų aplinkybių bei šių liudytojų parodymų. Teigia šios liudytojos patvirtino, kad konflikto pradžios nematė, prabudo nuo triukšmo, kas patvirtina aplinkybę, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašo skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas, nuteistasis pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. L. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra kad V. L. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuteistojo kaltę. Teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. A. Š., liudytojų S. K., A. Č., N. L. parodymų turiniu, specialisto išvada, eksperto V. B. paaiškinimais teisme, nukentėjusiosios protokolu - pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo V. L. veiksmuose, o liudytojų E. B. ir D. S. kaip kaltinamojo draugų parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau su tokiu aukščiau nurodytų įrodymų vertinimu kolegija nesutinka, nes teismas kryptingai rėmėsi tik dalimi baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kurie bendrajame kontekste ir įrodymų visete yra prieštaringi. Teismas nuosprendyje nurodė, jog V. L. kaltę patvirtina abejonių nekeliantys nukentėjusiosios A. A. Š. parodymai, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir nukentėjusiosios parodymų taip nevertina. Iš baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad pirminiame nukentėjusiosios 2008-08-14 protokole – pareiškime Kėdainių raj. PK bei tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole, A. A. Š. nurodė, kad V. L. jai spyrė į kairės kojos šlaunį, po ko ji nusirito nuo laiptų. Nukrito ir sudužo jos akiniai. Tuomet V. L. jai gulinčiai dar kartą spyrė į dešinę koją (b. l. 4, 9-10). Apklausiant A. A. Š. 2008-09-12, nukentėjusioji jau nurodė, kad V. L. jai sudavė kumščiu vieną kartą į galvą. Po smūgio neišlaikė pusiausvyros, bet nenugriuvo, nes spėjo užsikabinti už laiptų turėklo. Nukrito ir sudužo jos akiniai. Tuomet V. L. jos ranką atitraukė nuo turėklo ir dar du kartus spyrė į kairę koją (klubą ir čiurną), po ko ji nugriuvo nuo laiptų. V. L. jai gulinčiai dar kartą spyrė į dešinę koją ties klubu (b. l. 11). Kaip matyti iš šių procesinių dokumentų, jau yra aiškūs prieštaravimai nukentėjusiosios parodymuose dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. 2009-07-14 teisiamajame posėdyje, apklausiant nukentėjusiąją A. A. Š., ji parodė, kad S. K. susikibus su V. L., griebė V. L. už kairės rankos ir jis su ta pačia ranka trenkė jai į galvą. Rankomis užsikabino už turėklo, atsirado ant antros laiptų pakopos. Tuomet V. L. atitraukė jos rankas nuo turėklo ir spyrė į koją, po to į kairę operuotą koją. Dar spyrė į nugarą, po ko nukrito akiniai. V. L. nustūmė ją nuo laiptų ir ji ant jų atsisėdo, ant žemės nukritusi nebuvo. Verkė, vėmė. Kai S. K. ją kėlė nuo žemės, nukrito. Sėdėjo ant antros laiptų pakopos, žiūrint nuo apačios, bandė atsistoti, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Buvo išgėrusi. Sūnus atsisėdo šalia, jis jos nepakėlė. Niekas jos nepargriovė, užkliuvo ir nugriuvo. V. L. atplėšė jos ranką nuo laiptų turėklo, spyrė jai į koją, po ko, ji nugriuvo nuo laiptų. V. L. spyrė 5 kartus. Spyrė vieną kartą į kairę koją, du kartus spyrė virš kelių, du kartus spyrė į dešinę koją virš kelio, vieną kartą į ranką. Šešių smūgių nebuvo, nevisiškai prisimena jai suduotų smūgių skaičiaus (b. l. 116-117). 2009-07-22 teisiamojo posėdžio metu, A. A. Š. parodė, kad V. L. jai sudavė kaire ranka į kairės pusės kaktą, po ko nukrito akiniai. Griebėsi už turėklo. Tuomet V. L. jai du kartus spyrė – į kairės kojos šlaunį ir čiurną. Sūnus S. K. ją nuvedė ir pasodino ant laiptų, pati nenukrito, laikėsi už turėklo. Trys smūgiai, spyriai jai tikrai buvo. (b. l. 124). Apeliacinės instancijos teisme A. A. Š. parodė, kad V. L. pirmą smūgį ranka ar tai kietu daiktu sudavė į galvos kairę pusę. Po šio smūgio susvaigo galva, griebėsi už laiptų turėklo. Po smūgio nukrito akiniai. Po to, V. L. atplėšė jos rankas nuo laiptų turėklo ir spyrė į kairę operuotą koją, po ko nugriuvo nuo laiptų. V. L. jai spyrė 3-4 kartus. Kaip matyti iš šių išdėstytų nukentėjusiosios parodymų, jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl prieš ją atliktų veiksmų, t. y. suduotų jai smūgių skaičiaus bei jos elgesio po smūgių gavimo. Nukentėjusiosios paaiškinimai kiekvienuose parodymuose evoliucionuoja į vis gausesnį aplinkybių prisiminimą bei jų keitimą. Pareiškime – protokole bei pirminėje apklausoje nukentėjusioji nurodžiusi tik du jai suduotus smūgius: į kairės kojos šlaunį, o jai nukritus nuo laiptų – smūgį į dešinę koją, kituose parodymuose dėl šio įvykio ji jau nurodė gavusi pirmą smūgį kumščiu į galvą, po ko nenugriuvo, o užsikabino už laiptų turėklo ir tik V. L. atitraukus jos rankas nuo turėklo ir du kartus spyrus į kairę koją – klubą ir čiurną, ji nugriuvo nuo laiptų, po ko jai dar kartą V. L. spyrė į dešinę koją ties klubu. Nukentėjusiosios parodymai dėl jai suduotų smūgių skaičiaus bei veiksmų po smūgių gavimo vieno teisiamojo posėdžio metu kito net kelis kartus. Nukentėjusioji nurodė, kad V. L. sudavus smūgį į galvą bei atitraukus jos rankas nuo laiptų turėklo ir du kartus spyrus į kojas bei į nugarą, ją pastūmus, ji nuo laiptų ant žemės nenukrito, o atsisėdo ant antros laiptų pakopos. Taip pat nurodė, kad jos niekas nepargriovė, ji pati užkliuvo ir nugriuvo, kad pati griuvo du kartus - kai ją nuo žemės kėlė sūnus S. K. ir kai pati bandė atsistoti ir neišlaikė pusiausvyros, kad V. L. jai spyrė į koją, po ko, ji nugriuvo nuo laiptų, kad V. L. jai spyrė vieną kartą į kairę koją, du kartus spyrė virš kelių, du kartus spyrė į dešinę koją virš kelio, vieną kartą į ranką. Nurodė nevisiškai prisimenanti jai suduotų smūgių skaičiaus. Kito teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė gavusi tik tris smūgius – ranka į kaktą ir du smūgius koja į kairės kojos šlaunį ir čiurną. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė smūgį į galvos kairę pusę gavusi ar tai ranka, ar tai kietu daiktu. Taip pat nurodė, kad V. L. jai spyrė 3-4 kartus, tačiau detalizavo tik vieną smūgį į kairę koją, po kurio nukrito nuo laiptų. Visos pastarosios aplinkybės kolegijai sukelia abejonių dėl nukentėjusiosios atžvilgiu pavartoto fizinio smurto.

Atitinkamai nenuoseklūs nukentėjusiosios A. A. Š. parodymai ir dėl paties įvykio eigos pradžios. 2008-08-14 protokole – pareiškime ir 2008-08-14 apklausoje ji nurodė, kad kartu su sūnumi S. K. buvo svečiuose (b. l. 4, 11), tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė, kad svečiuose buvo viena, o sūnui S. K. tik paskambino ir paprašė ateiti jos pasitikti (b. l. 116). Protokole pareiškime nurodė, kad jai su sūnumi S. K. einant namo, staiga prieš juos atsirado V. L., kuris prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Tuo tarpu 2008-09-12 apklausos metu parodė, kad jai su sūnumi S. K. einant namo, prie (duomenys neskelbtini) namo ant akmens sėdėję trys vaikinai jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. S. K. nuėjus prie jų išsiaiškinti, du iš vaikinų jį paėmė už rankų ir nusivedė prie įėjimo į laiptinę. Tuomet S. K. išsitraukė peiliuką ir jį atkišo V. L.. Vaikinai bandė iš S. K. atimti peiliuką, bet jiems nepavyko. Tuomet pati priėjo prie S. K. ir iš jo paėmė peiliuką. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai su sūnumi einant (duomenys neskelbtini) namo kiemu, V. L., sėdėjęs su dviem draugais ant akmens, užkabinėjo juos, S. K. pasakė „čiulpk, apžiok, papurtyk“. Po to visi priėjo prie S. K., iš kurių du užlaužė jam rankas, o V. L., paėmęs jam už galvos, paguldė ant žemės. Ginė sūnų, plėšė vieną vaikiną už rankų, kitą – už nugaros. Po to, kai S. K. paleido, jis atsistojo, išsitraukė iš kelnių kišenės peilį, jį atsilenkė ir mosikuodamas juo V. L. pasakė „jei dar kartą terorizuosi, galiu ir papjauti“. Tuomet priėjo prie sūnaus ir iš jo atėmė peilį (b. l. 116). 2009-07-22 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė dar kitokias aplinkybes, kad jai su sūnumi S. K. einant (duomenys neskelbtini) namo kiemu, V. L. su dviem draugais, sėdėjęs ant akmens, S. K. užkabino žodžiais „baltą bilietą turi, invalidas“. Po to, kartu su V. L. buvę vaikinai suėmė S. K. už rankų ir jį pargriovė ant žemės. Griebė D. S. už rankos ir pasakė „paleisk gražiuoju“ – paleido, paguldė S. K. ant priekio. Kai S. K. atsistojo, išsitraukė peilį, kurį iš sūnaus atėmė. V. L. keikdamas S. K. nuėjo prie laiptinės. S. K. nuėjo aiškintis su V. L.. Pati nuėjo iš paskos. S. K. susilenkė, susmuko, pasakė „man įspyrė“. Paties smūgio nematė (b. l. 124). Apeliacinės instancijos teisme A. A. Š. parodė, kad eidama su sūnumi S. K. namo, sutiko D. S., E. B. ir V. L.. Jie puolė S. K., D. S. užlaužė jam rankas, pargriovė ant žemė, V. L. sudavė kelis smūgius. Gynė sūnų, todėl pati buvo užpulta. Nuėjo ant laiptų, jie kumščiavosi, įlindo tarp jų. Iš sūnaus atėmė peiliuką, kurio sūnus net nebuvo atlenkęs.

Abejones dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš specialisto išvados, atliktos 2008-08-14 TMI Kėdainių poskyryje, pati nukentėjusioji A. A. Š. ekspertui paaiškino, kad ją mušė kumščiais į galvą, nustūmė nuo laiptų, įspyrė į kairę šlaunį. Nukentėjusioji nurodė įvykio metu buvusi blaivi. Tačiau iš neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad 2008-08-13 A. A. Š. nustatytas 1,57 % neblaivumas (b. l. 18). Specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrėjus A.A. Š. rastos poodinės kraujosruvos kaktos, dešinio žasto, kairio alkūnės sąnario, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš vieną dieną iki apžiūros, t. y. aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje. Objektyviai yra užsifiksavę šešių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. A.A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 16-17). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas V. B. parodė, kad nukentėjusiosios sužalojimus apibūdinti gali pagal pateiktą specialisto išvadą, kurioje nukentėjusiajai buvo užfiksuoti šešių smūgių požymiai: kaktos, dešinio žasto, kairio alkūnės sąnario, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse. Smūgių nukentėjusiajai galėjo būti suduota ir daugiau. Visi sužalojimai buvo padaryti išorinėse kūno dalyse. Krentant nuo laiptų sužalojimai turėtų būti išsidėstę vienoje kūno pusėje. Pagal sužalojimus nukentėjusioji turėjo kristi kelis kartus. Sužalojimai rodo, kad nukentėjusiajai galėjo būti suduodami smūgiai, o po jų nukentėjusioji galėjo ir nukristi. Negali pasakyti, kiek buvo suduota nukentėjusiajai smūgių. Sužalojimai ant kaktos galėjo atsirasti nuo smūgio, bet galėjo atsirasti ir nuo kritimo (b. l. 133). Atliekant papildomą įrodymų tyrimą iš VTMT Kėdainių poskyrio buvo gautas V. B. raštas, kuriame nurodyta, kad A.A. Š. sužalojimuose yra užsifiksavę tik bendrieji žalojančio kieto buko daikto poveikio požymiai, o individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto (įrankio) formą, dydį, matmenis, konfiguraciją nėra, todėl pasakyti kurios iš kraujosruvų padarytos suduodant kumščiu, kurios įspiriant, o kurios nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, nėra galimybės. Vien tik griuviminei ar kritiminei traumai A. A. Š. padaryti sužalojimai nebūdingi, nes yra užsifiksavę šešių kontaktų (smūgiai) požymiai atskirose ir priešingose kūno vietose. Griuviminės ar kritiminės traumos metu sužalojimai išsidėsto toje kūno pusėje su kuria ir kontaktuojama. Tai rodo, kad A. A. Š. nustatytus sužalojimus pasidaryti vien tik dėl griuvimo bei atsitrenkimo į kietus bukus daiktus negalėjo, bet buvo ir mušama. Teismas pažymi, kad nors nuosprendyje ir nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tikėtini jų padarymo mechanizmai, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kaip duomenų visumos, vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės realumo. Be to, lyginant aukščiau aptartus nukentėjusiosios parodymus ir specialisto išvadoje jai konstatuotus sužalojimus, matyti, kad nukentėjusioji parodymus keitė siekdama juos kaip galima labiau priartinti prie jai konstatuotų sužalojimų.

Negalima tikėti ir prieštaringais bei nenuosekliais liudytojo S. K. parodymais dėl įvykio aplinkybių, kurie kito atitinkamai nukentėjusiosios A. A. Š. parodymams. S. K. pirminės (2008-08-14) apklausos metu parodė, kad su mama iš svečių ėjo namo. Prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės jiems kelią pastojo V. L. su dviem draugais. V. L. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Tuomet V. L. draugai paėmė jį už rankų ir užtempė laiptais aukštyn. Norėdamas V. L. pagąsdinti, išsitraukė peiliuką. Tuomet V. L. supyko ir spyrė jo motinai į kairę koją, po ko, ji neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo. V. L. dar kartą spyrė į dešinę koją (b. l. 21-22). Apklausiamas teisiamajame posėdyje S. K. nurodė kitas aplinkybes dėl įvykio ir parodė, kad paskambino mama ir paprašė ateiti jos pasitikti. Mama buvo neblaivi. Pasitikęs mamą, su ja ėjo namo. Jiems einant (duomenys neskelbtini) namo kiemu, matė ant akmens sėdintį V. L. su dviem draugais. V. L. jam pasakęs „čiulpk organą, tu turi baltą bilietą“ toliau keikdamasis nuėjo prie laiptinės. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl V. L. jį keikia, nuėjo jam iš paskos. V. L. jam spyrė į pilvą ir kairę koją, po ko, susirietė. Atėjo mama ir paėmė kažkuriam iš vaikinų už rankos ir patraukė. Tuomet V. L. prišoko prie mamos ir kumščiu sudavė jai į galvą, du kartus spyrė į koją. Negali pasakyti ar mama nuo laiptų nugriuvo, galėjo ir pati ant jų atsisėsti. Įvykio metu nenukentėjo, jo niekas nemušė (b. l. 125). Apeliacinės instancijos teisme S. K. parodė, kad kai priėjo išsiaiškinti, gavo du smūgius, tada spyrė motinai. Mamai buvo suduoti du smūgiai rankomis. Buvo išsitraukęs peilį.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad V. L. inkriminuoti sekantys veiksmai: prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, necenzūrinių žodžių vartojimas, kibimas prie S. K. ir smūgių sudavimas A. A. Š., mėginusiai jį apginti, t. y. sudavimas kumščiu į galvą, rankų nuo laiptų turėklų atplėšimas ir du kartus spyrimas į kairiąją koją – klubą ir čiurną, po ko, jai nuo tų smūgių nukritus nuo laiptų – smūgis koja į dešinį klubą. Visus pastaruosius smūgius, jų skaičių bei sudavimo aplinkybes nurodė nukentėjusioji A. A. Š.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tik vienintelės 2008-09-12 papildomos apklausos metu. Nukentėjusiosios A.A. Š. nurodytų aplinkybių visumos nepatvirtino ir betarpiškai įvykyje dalyvavęs liudytojas S. K., jų nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Liudytoja A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsikėlė nuo kieme vykusio triukšmo. Girdėjo V. L. žodžius „S., prašau nesikabinėk“. S. K. vartojo necenzūrinius žodžius. Girdėjosi ir kiti balsai „mes nesiginčysime, mes einam namo, mes tave gerbiam“. Išėjo į balkoną. Veiksmas vyko laiptų aikštelėje, todėl visko negalėjo matyti. Konfliktas vyko tarp S. K. ir V. L.. S. K. vartojo necenzūrinius žodžius, o V. L. jam sakė „nesiruošiam pyktis, tave gerbiam“. Matė moterį, kuri kilo laiptais iki 5 laiptuko. Sugrįžo į kambarį. Išgirdo bumtelėjimą ir vėl išėjo į balkoną. Moteris sėdėjo ant laiptų, šalia jos stovėjo S. K.. Girdėjo virstančio žmogaus garsą, smūgio garso negirdėjo. S. K. su ta moterimi ginčijosi, jis jai sakė „nereikėjo tau kištis“. Moteris sakė „bet tu S. turėjai peilį“. S. K. pasakęs „va, neįrodys“ , „einu ir padėsiu peilį“, nuėjo link namų. Jos ramų miegą sutrukdė moteris ir S. K. (b. l. 124-125). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja N. L. parodė aplinkybių gerai nepamenanti, o teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad šie parodymai yra tikslesni. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu teigė atsikėlusi nuo kieme vykusio triukšmo. Priėjusi prie lango pamatė, kad laiptinės aikštelėje A.A. Š., jos sūnus S. K., V. L. ir dar keli vaikinai barėsi. Girdėjo pokalbį apie peilį. Prie laiptinės durų vyko susistumdymas. Tuo metu A. A. Š. lipo laiptais aukštyn. Kažkas iš besistumdančių atsitrenkė į A. A. Š. ir ji nukrito nuo laiptų žemyn. Kai ji gulėjo niekas jos nemušė, niekas nespardė, rankų nuo turėklo neatitraukinėjo. Nukritusi A. A. Š. šaukė „va, dabar tai jau man sumokėsit“. S. K. jai pasakė „ko lendi, einam namo“. Tuomet ji pasakė „pasakysiu, kad tave gyniau“. Po to jie skambino policijai, tarėsi ką jiems sakyti. Atvykusiems policijos pareigūnams A. A. Š. pasakojo, kad ją mušė. Neiškentusi melo išėjo į kiemą. Policijos pareigūnams pasakė, kad A. A. Š. meluoja. Jos poilsį sutrukdė A. A. Š. ir jos sūnaus sukeltas triukšmas (b. l. 33-34). Kaip matyti iš liudytojų A. Č. ir N. L. parodymų, nei viena iš jų negirdėjo V. L. vartojant necenzūrinius žodžius, priešingai, liudytoja A. Č. kaip tik nurodė girdėjusi S. K. keikiantis. Be to, nei viena liudytojų nepatvirtino mačiusios V. L., ar ką kitą, mušant A. A. Š.. Priešingai, liudytoja N. L. nurodė mačiusi, kad kažkas iš besistumdančių laiptų aikštelėje atsitrenkė į A. A. Š., tuo metu lipusią laiptais aukštyn, po ko, ji nuo laiptų nugriuvo. Kaip matyti iš šių visų duomenų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jie yra prieštaringi ne tik kelių asmenų apklausų, duotų skirtingu laiku, bet ir tarpusavyje visų minėtų liudytojų, taip pat ir nukentėjusiosios parodymų atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojos N. L. parodymai sutampa su liudytojų E. B. ir D. S. parodymais, kuriais teismas priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesirėmė, o vertino kritiškai, kaip norą padėti savo draugui V. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abu liudytojai parodė vienodai, kad kartu su V. L. sėdėjo ant akmens, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo. Pamatė ateinančius S. K. su mama A. A. Š.. Jie abu buvo girti, svirduliavo į šonus. A. A. Š. pargriuvo ant žemės, dėl ko pradėjo visi juoktis. S. K. priėjo prie jų, šaukė, kad jiems bus blogai. S. K. su mama nuėjo namo, o jie nuėjo prie laiptinės. Netrukus prie jų atėjo S. K.. S. K. priėjo prie V. L. ir pradėjo mosikuoti rankomis, turėjo peilį. Puolė S. K. ir iš jo atėmė peilį. S. K. toliau mosikuodamas kumščiais artinosi link V. L.. V. L. jį nuo savęs pastūmė. Tuo metu A. A. Š. lipo laiptais ir S. K. atsitrenkė į ją, po ko, ji nukrito nuo laiptų. S. K. pradėjo juos kaltinti dėl A. A. Š. padarytų sužalojimu, sakė, iškvies policiją. Kaip įrodymą turėjo peilį, todėl neprieštaravo, kad S. K. kviestu policiją. S. K. pasiūlė susitarti gražiuoju, o kai jam atidavė peilį, jis iš karto pradėjo skambinti policijai. Tuomet visi puolė prie S. K., nes iš jo, kaip įrodymą, norėjo atimti peilį. S. K. pargriovė ant žemės, tačiau peilio neatėmė. A. A. Š. niekas nemušė. Tokias aplinkybes nurodė ir V. L.. Tiek liudytojų E. B. ir D. S., tiek ir V. L. parodymai nuoseklumą išlaikė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. V. L. savo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepakankamai atsižvelgė į konflikto kilimo aplinkybes, kad jį pradėjo ne V. L., o S. K.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. K. puolė V. L. peiliu, o V. L. su E. B. ir D. S. atėmus iš jo peilį, toliau V. L. puolė kumščiais. Todėl V. L. toliau sekę veiksmai prieš jį puolusį S. K., t. y. pastūmimas nuo savęs buvo visiškai paaiškinami ir teisėti. Kad A. A. Š. dar lipant laiptais, laiptų aikštelėje jau vyko susistumdymas, patvirtino ir liudytoja N. L.. Todėl byloje nepaneigta liudytojų N. L., E. B. ir D. S., taip pat ir V. L. nurodyta aplinkybė, kad V. L. nuo savęs pastūmus S. K., šis atsitrenkė į tuo metu laiptais aukštyn lipusią A.A. Š., po ko, ji nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo. Teismas konstatavo, kad A. A. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti tik įvykio metu, nes tai patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir V. L. bei liudytojai, kurie patvirtino iki įvykio nematę ant A. A. Š. jokių sužalojimų požymių. Tačiau kolegija pažymi, kad V. L. inkriminuoti veiksmai nuosprendyje grindžiami tik nenuosekliais pačios A. A. Š. ir iš dalies jos sūnaus S. K. parodymais, kurių daugiau nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tai, kad niekas nenurodė matęs A. A. Š. iki įvykio buvus sužalota, dar neįrodo, jog jai nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti iki įvykio momento ar aplinkybėmis, kurias nurodė liudytojai E. B., D. S., N. L. bei nuteistasis V. L.. Ekspertas teisme parodė, kad sužalojimas ant kaktos galėjo atsirasti tiek nuo smūgio, tiek ir nuo kritimo. Pati nukentėjusioji nurodė iki įvykio buvusi svečiuose ir ten vartojusi alkoholį, vieno teisiamojo posėdžio metu nurodė pati griuvusi du kartus. Liudytojai E. B. ir D. S., taip pat ir V. L. nurodė matę, kaip A. A. Š. eidama namo griuvo. Be to, sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, ji įvykio metu vilkėjo suknele ir švarkeliu, todėl darytina išvada, kad A. A. Š. nustatyti sužalojimai dešinio žąsto, kairio alkūnės sąnario, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse kitiems galėjo būti ir nematomi, tuo labiau, kad viskas vyko nakties metu. Tokiu būdu aukščiau nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl sužalojimų nukentėjusiajai padarymo tikslaus laiko bei aplinkybių, kurių nėra galimybės pašalinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiosios, liudytojo S. K. parodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, negretino jų tarpusavyje, nukentėjusiosios parodymus vertino tendencingai.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, tiek kaltinančių, tiek teisinančių, pripažino V. L. kaltu padarius nusikaltimą. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Todėl nesant objektyvių duomenų, kad V. L. padarė A. A. Š. sužalojimus ir savo veiksmais sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, jis išteisintinas.

Išteisinant V. L. nukentėjusiosios A. A. Š. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.). Išlaidos už teisinę pagalbą iš V. L. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. L. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. panaikinti.

Nukentėjusiosios A. A. Š. civilinį ieškinį dėl 532,28 Lt turtinės žalos ir Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1057 Lt už A.A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat A. A. Š. turėtas išlaidas už teisinę pagalbą, atmesti.

Proceso išlaidas – 22,70 Lt apmokėti iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).