Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotojais J. T. ir A. U. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią (atitinkamai nuo 2012 m. sausio ir 2012 m. gegužės mėn.) būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie asmenų priėmimą į darbą nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV Šiaulių teritoriniam skyriui, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

A. V. 2012 m. birželio 15 d. paaiškinime (17 b. l.) nurodė, kad ūkininkauja nuo 1992 m. Jo ūkyje įdarbintų asmenų nėra – jam padeda šeimos nariai: žmona ir/ar sūnus Lukas. Viename iš A. V. priklausančių pastatų gyvena J. T. ir A. U. Kadangi minėti asmenys yra benamiai, A. V. juos aprūpina gyvenamuoju plotu, maistu, cigaretėmis, padėvėtais rūbais. Gyvendami A. V. patalpose J. T. ir A. U. prižiūri teritoriją, bet jis jiems neliepia dirbti jokių darbų. Jeigu J. T. ir A. U. nori jam padėti, tai jų laisva valia.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM (toliau - VDI) 2012 m. birželio 21 d. ir 2012 m. liepos 31 d. surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyta, kad A. V. sutinka, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, ir nuoširdžiai gailisi (2-3, 11-12 b. l.).

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą (23 b. l.). Patvirtino faktą, kad J. T. ir A. U. pas jį gyveno, nes yra benamiai (o po incidento, teigia, juos išvaręs lauk), t. y. iš pradžių iš geros valios suteikė jiems pastogę, davė maisto, gėrimų, cigarečių, o pastarieji taip pat „iš geros valios“ padėdavo ūkyje, tačiau A. V. jokiu būdu neversdavo jų dirbti. Pasak A. V., kalbos apie pinigų davimą negalėjo būti, nes jei jiems kas duotų litą – nebesurastų. VDI darbuotojus A. V. kaltina savivale.

Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu A. V. tikino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs „šį nusikaltimą“, ir skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, jog yra paėmęs paskolą, turi du vaikus.

Liudytojas J. T. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl apklausti jį teisme nebuvo galimybės (29 b. l.).

2012 m. birželio 14 d. paaiškinime (15 b. l.) J. T. teigė, kad A. V. fermoje dirba apie pusę metų pagalbiniu darbininku – gyvulių prižiūrėtoju: veža pašarus, šeria gyvulius. Dirba kiekvieną dieną nuo 8⁰⁰ val. iki 17⁰⁰ val. Pagal susitarimą su A. V. gauna 800 Lt. Darbo pažymėjimo pateikti negalėjo, nes neturėjo pasiėmęs.

Liudytojas A. U. į teismo posėdį neatvyko, per policiją paskelbta paieška nedavė rezultatų (30-31 b. l.), todėl apklausti jį teisme nebuvo galimybės.

2012 m. birželio 14 d. paaiškinime (16 b. l.) A. U. nurodė, kad apie mėnesį dirba A. V. galvijų ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įeina gyvulių šėrimas, jų vedimas į ganyklas. Dirba kiekvieną dieną, be išeiginių, nuo 7⁰⁰ val. iki 17⁰⁰ val. Kaip atlygį už darbą gauna galimybę gyventi pas A. V., maisto, cigarečių, rūbų. Darbo priemones, parašų duoda A. V. Darbo sutarties su A. V. nėra sudaręs, darbo pažymėjimo neturi. Patikrinimo metu rankiniu būdu melžė karves.

Nelegalaus darbo tyrimo 2012 m. birželio 18 d. akte Nr. NDA 0708-0183 užfiksuota, kad pagal Šiaulių apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautą anoniminį pranešimą A. V. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 14-18 d. buvo atliktas neplaninis reaguojamasis tikrinimas. Tikrinimo metu A. V. ūkyje gyvulius perkėlinėjo du darbininkai, kurių paprašyta pateikti darbo pažymėjimus (14-14a).

Darbininkas, prisistatęs J. T., nurodė, kad pateikti darbo pažymėjimo negali, nes darbo vietoje jo neturi. Tikino, kad darbo sutartis su juo pasirašyta, A. V. ūkyje pagalbiniu darbininku dirba apie pusę metų. Dirba kiekvieną dieną nuo 8⁰⁰ val. iki 17⁰⁰ val., gauna 800 Lt darbo užmokestį. Dirba pagalbiniu darbininku: šeria, valo, perkelia gyvulius. Darbo priemonėmis ir pašarais aprūpina A. V.

Darbininkas, prisistatęs A. U., nurodė, kad darbo pažymėjimo neturi, darbo sutartis su juo nesudaryta. Paaiškino, kad A. V. dirba pagalbiniu darbininku apie mėnesį: šeria, prižiūri, melžia gyvulius ir panašiai. Darbe naudoja A. V. įrankius ir pašarus. Už darbą suteikiamas gyvenamasis plotas prie galvijų tvarto pastatytame name, maistas, cigaretės, padėvėti rūbai.

VSDFV 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 19 d. duomenimis (5-8 b. l.), J. T. ir/ar A. U. A. V. ūkyje oficialiai įdarbinti nebuvo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę byloje: tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinio teisės pažeidimo esmė (kaltinimo ribos), taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, teisiškai reikšmingos nagrinėjant bylą. Kadangi 2012 m. liepos 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole kalbama apie du nelegaliai A. V. ūkyje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. birželio 14 d. dirbusius asmenis, teismas nesivadovauja Šiaulių apskrities VMI 2012 m. rugsėjo 20 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. OP-1009 ir su ja susijusiais lydimaisiais dokumentais, kuriuose nurodoma, kad J. T., be kita ko, dirbo pas A. V. naktiniu sargu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą (DK 98 str. 3 d.). Nelegalaus darbo sąvoka pateikiama DK 98 straipsnyje. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ATPK 41³ ir DK 98 straipsniai turi būti aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į DK 99 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties sudarymą, DK 93 straipsnį, apibrėžiantį darbo sutarties sąvoką, ir ATPK 41-41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus darbo srityje. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą arba dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, dirbama trečiosios šalies piliečių, įdarbintų nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Darbo sutarties požymių buvimas reiškia, kad darbuotojas ir darbdavys žodžiu susitarė dėl darbo vietos, darbo funkcijų, atlygio, kitų sąlygų (DK 95 str.). Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai yra tada, kai nėra rašytinės darbo sutarties ir (arba) pasirašytas darbo sutarties egzempliorius neįteikiamas darbuotojui, darbo sutarties neįregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojui neįteikiamas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas) ir pan. (DK 99 str. 3 d.).

Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatyti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių - užtenka nustatyti, kad darbas dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Esminiai darbo teisinių santykių požymiai yra tokie: pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, kas reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Darbo sutarties atveju darbuotojas turi atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas turi laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatuoja, kad A. V. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

A. V. kaltę, padarius pažeidimą, įrodo 2012 m. liepos 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0708-0183, J. T. ir A. U. 2012 m. birželio 14 d. paaiškinimai, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (4 b. l.) ir duomenys iš VSDFV. Remiantis išvardintais įrodymais nustatyta, kad A. V. yra ūkininkas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. A. T. ir A. U. atitinkamai nuo 2012 m. sausio ir nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio 14 d. dirbo A. V. ūkyje pagalbiniais darbininkais ir gaudavo už tai atlygį natūra (barteriniai mainai) arba pinigais. Rašytinių darbo sutarčių nė su vienu iš darbuotojų A. V. nesudarė, apie jų priėmimą dirbti iš anksto VSDFV nepranešė. Todėl A. V. pripažįstamas pažeidusiu DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DK 99 straipsnio 3 dalį, už tai atsakomybė numatyta ATPK 41³ straipsnyje.

A. V. neturėjo vieningos pozicijos dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo: vienais atvejais pripažino padaręs pažeidimą, kitais atvejais – neigė. Teismas atmeta jo teiginius esą gyvenamąjį plotą, maistą, darbužius, cigarečių J. T. ir A. U. suteikdavo „iš geros valios“, o ne kaip atlygį už pastarųjų pagalbinį darbą ūkyje. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kaip minėta, paneigė J. T., tiek ir A. U., nurodydami, kad tokia forma gaudavo atsiskaitymą už pagalbinį darbą ūkyje. Jų paaiškinimai gauti teisėtu būdu, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo netikėti paaiškinimais. Be to, teismo įsitikinimu, A. V. „geros valios“ buvimą paneigia šios aplinkybės. Jis, kaip teigė, po įvykio išvarė lauk nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius J. T. ir A. U.; išlaiko du vaikus, yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, kurios paskirtis – remonto ir vartojimo reikmėms (21-22 b. l.). Nelogiška manyti, jog, stokodamas apyvartinių lėšų, A. V. pirmiausia rūpintųsi svetimais žmonėmis (benamiais) ir jų gerovės užtikrinimu, o paskui - savimi ir savo šeimos nariais.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (pažeidimas darbo srityje), stadiją (baigtas), kaltės formą (tyčinis), pažeidimo trukmę (A. T. atveju 5-6 mėn., A. U. atveju - 1-2 mėn.) ir apimtį (nelegaliai dirbo du asmenys), pažeidėjo asmenybę (ūkininkas verčiasi individualia veikla, nėra duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. V. už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį padarymą skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 2 000 Lt už nelegaliai dirbusį J. T. ir 1 000 Lt už nelegaliai dirbusį A. U. (ATPK 30¹ str.), darant išvadą, jog tai kartu su kitomis neigiamomis pasekmėmis yra pakankama sankcija, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, būtų pasiekti.

Išaiškinti A. V., kad bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo dienos. Jei jis negali sumokėti baudos, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ATPK 312 ir 314 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 3 dalimi, 224, 272 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas

nutaria:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą už nelegaliai dirbusį J. T. ir 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą už nelegaliai dirbusį A. U., iš viso – 3 000 Lt baudą.

Šio nutarimo patvirtintą kopiją per 3 d. išsiųsti (įteikti) A. V. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per šį apylinkės teismą.