Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-948/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
1-7-948/2014
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00391-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Civilinis ieškovas
L. K., K. K., A. D., I. T., D. R.
Nukentėjusysis
A. D., D. R.
Kaltinamasis
D. K., R. K., O. K.
Advokatai
Paulius Svirskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-948/2014Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00391-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3; 2.3.6.4.5. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 1 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, prokurorui Raimundui Binkiui, gynėjams advokatams Pauliui Svirskiui, Nijolei Petkevičienei, Jonui Pliekaičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. K., K. K., A. D., I. T., D. R., nukentėjusiųjų A. D. ir D. R. įgaliotam atstovui teisininkui V. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir 284 str. 1 d.,

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir 284 str. 1 d.,

O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis kepėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., R. K. ir O. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui, veikdami bendra tyčia ir bendrais veiksmais bendrininkų grupėje, 2013 m. kovo mėn. 11 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties namu (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro aikštelės teritorijoje, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sužalojo du žmones: D. K. suduodant vieną smūgį kumščiu D. R. į galvos sritį, nenustatytą kiekį kartų suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, suduodant smūgius iš kelio į pilvo sritį, R. K., įspiriant į pilvo sritį, nenustatytą kiekį kartų suduodant kumščiu į galvos, pilvo sritį, taip sužalojo nukentėjusįjį D. R., padarant jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinio čiurnos sąnario srityje, dešinės plaštakos penkto delnikaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. R. sveikata; O. K. suduodant kumščiu vieną smūgį į veido sritį, suduodant kumščiais nenustatytą kiekį kartų A. D. į galvą bei kitas kūno vietas, sužalojo nukentėjusįjį A. D., padarant jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies srityje, apatinėje lūpoje, muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, sumušė dešinės plaštakos pirmą pirštą, nosies kaulų lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikata; R. K. pastumiant I. T., sugriebiant ją už rankos ir ją laikant (kad neitų prie sūnaus D. R. ir jo draugo A. D.), sužalojo nukentėjusiąją I. T., padarant jai poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. T. sveikata; taip pat šiuo visu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Be to, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. rugpjūčio 14-15 d. naktį, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., prie maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., A. V., L. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, visiems bendrininkams turint bendrą tyčią įžūliai elgtis bei vandališkais veiksmais gadinti svetimą turtą, tyčia, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu bei vandališkais veiksmais, A. V. sudavus K. K. 2 smūgius į veidą, tuo sukeliant nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą, R. K., L. K. ir A. V. grasinant K. K. panaudoti fizinį smurtą, reikalaudamas vežti, arba bus sumuštas, toliau reikalaudamas iš K. K., kad jis savo mamai L. K. priklausančiu automobiliu „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V., L. K., R. K. ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis vežtų į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), po to vežtų į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), K. K. šiuos asmenis vežant automobiliu „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia trukdydamas K. K. vairuoti automobilį, važiuodamas iki „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinės (duomenys neskelbtini), L. K. sėdint ant automobilio stogo, o (duomenys neskelbtini), A. V. ištraukus K. K. iš už automobilio vairo ir pareikalavus sėstis ant galinės automobilio sėdynės, K. K. iš a/m pabėgus, (duomenys neskelbtini) A. V. pasivijus K. K., smaugiant jį ranka apkabinus per kaklą, grasindamas K. K. bei A. V. vairuojant automobilį, važiuojant per (duomenys neskelbtini) miestą, nuvažiavus į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), su nenustatytais ikiteisminio tyrimo asmenimis spardant, braižant automobilį, bendrais bendrininkų veiksmais tyčia sugadinant svetimą turtą - L. K. priklausantį automobilį „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadindamas automobilio stogą 330,58 Lt vertės, stoglangio pakėlimo mechanizmą 247,93 Lt vertės, priekinį gaubtą 488,83 Lt vertės, „BMW“ emblemą 31,09 Lt vertės, kapoto groteles 18,81 Lt vertės, išdauždamas galinį stiklą 289,26 Lt vertės, galinio stiklo apdailą 30 Lt vertės, kairės pusės veidrodėlį 206,61 Lt vertės, priekinį valstybinį numerį 62,15 Lt vertės, priekines kairės pusės duris 300 Lt vertės, priekinės važiuoklės kairės pusės vairo traukę 159,72 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 2164.98 litų turtinę žalą, šiais visais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Viešosios tvarkos pažeidimas 2012-08-14 (kaltinamasis R. K.)

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, žino tik iš matymo. Dėl girtumo nepamena įvykio aplinkybių; kokius veiksmus atliko, tiksliai pasakyti negali. Prisimena, kad važinėjo automobiliu, sėdėjo keleivio vietoje, buvo žmonių grupė. Pagarsinus R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 172; 181), kaltinamasis juos patvirtino. Kad buvo važiuota žino, nes pats važiavo, kur buvo nuvežtas nežino. K. K. iš pradžių vežiojo savo noru. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl to, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju ir būtų nutraukta byla. Kokia žala padaryta automobiliui sužinojo iš kitų asmenų, kurie buvo kaltinami. Rinko pinigus žalai atlyginti, davė ir jis, kad būtų atlyginta žala. Neprisimena, kad būtų grasinęs K. K.. A. V., A. V., L. K. iš matymo pažįsta. Su jais tą vakarą prieš K. K. susitarimo nebuvo, viskas vyko ekspromtu. Automobilio nespardė, nebraižė, nors iš tikrųjų tai nepamena. Nukentėjusiojo nemušė, negrasino, nebent prašė važiuoti iki degalinės. Buvo išlindęs per stoglangį, važiavo ant automobilio stogo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad kaltinamojo R. K. iki to įvykio nepažinojo. Tą dieną, grįžtant namo, paskambino E. D. ir D. R., ir pasiūlė pasivažinėti automobiliu po miestą. Jie pasikvietė ir R. K.. Tada važiavo jis, R. K., D. R. ir E. D.. Mieste privažiavo prie A. V.. Visi trys įkalbinėjo, kad sustotų, paskui, kad vėl tai vienur, tai kitur važiuotų. Kai A. V. sudavė per veidą, suprato, kad prieš tiek žmonių prieštarauti beprasmiška. Nors važiuoti tiesiogiai vertė ne R. K., bet R. K. bandė nuteikinėti, kad važiuotų. Kas konkrečiai važiavo ant stogo, nematė. Tie švenčiantys žmonės, kuriuos susitiko mieste, buvo R. K. pažįstami. Pagarsinus K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-22 duotus parodymus (1 t. b.l. 43-45, 48-50, 53), juos patvirtino. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jau vertė važiuoti, prasidėjo grasinimai, o iki to laiko įkalbinėjo. Į degalinę pats nebūtų važiavęs, nes norėjo važiuoti namo. Kitiems buvo smagu pasivažinėti, buvo pramoga. Į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę važiavo kelis kartus. Į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę važiavo iš tos vietos, kur šventė. Tada R. K. dar važiavo, o paskui pasiliko mieste. R. K. nebuvo pagrindinis žmogus, kuris grasino. Grasinant buvo naudojami keiksmai, norėjo, kad vežtų. Ant stogo važiavo ne vienas asmuo ir ne vieną kartą. Turtą gadino visi, bet konkrečiai kas, nepamena. Dėl žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo metu susitarė; susitaikė, nes nebenorėjo nervintis.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d., sūnus ilgai negrįžo į namus; buvo pasiėmęs šeimos automobilį. Gavo sūnaus žinutę, kad iškviestų policiją prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į aikštelę. Po įvykio sūnus buvo šoko būsenoje, primuštas, suveltas. Grįžęs namo, viską papasakojo. Nuvažiavo į ligoninę, sūnui suleido raminančių vaistų. Kitą dieną nuėjo į policiją, sūnų apklausė. Jaunuoliai žalą už automobilio apgadinimą atlygino. Automobilis priklauso jai. Dėl to įvykio sūnui buvo stipriai sutrikdyta sveikata, sūnus gydėsi, dėl sveikatos sustabdė studijas. Sūnus pasakojo, kad iš pradžių iki picerijos prašė pavežti buvusio klasioko E. pažįstami; paskui reikėjo vežioti iš vienos vietos į kitą. Sūnus buvo smaugtas, muštas, buvo liepta važiuoti, paskui sėdėjo ant galinės sėdynės, sūnų mušė už tai, kad per lėtai važiuoja, kad „lievas“. Sūnus visų detalių nepasakojo. Sūnus įvardijo R. K., A. V. ir mergaites. Vieni važiavo bagažinėje, kiti ant stogo. Važiavo signalizuodami. Sūnus neminėjo ką darė R. K., bet išskyrė R. K. ir A. V. kaip labai smurtaujančius. Konkrečių aplinkybių apie įvykį nežino, tik tai, ką pasakojo sūnus namuose ir medikams. Buvo atlyginta žala tik už automobilį. Už sveikatos sutrikdymą, advokatą atlyginta nebuvo.

Liudytoja V. B. parodė, kad K. K. žino iš matymo, su juo nebendrauja. Važiuoti su K. K. pakvietė kiti draugai. Tuo metu buvo su draugėmis. Buvo jau vakaras, pritemę. K. K. buvo atvažiavęs iki jų, o po to vėl išvažiavo į miestą. Tuo metu su juo nevažiavo. K. K. atvažiavo antrą kartą, tada nuo (duomenys neskelbtini) picerijos visas tris paėmė į automobilį; buvo išgėrusi 1 buteliuką 0,5 l alaus; išgertas alus netrukdė viską gerai prisiminti. Kai važiavo, automobilyje buvo kažkokie vaikinai, kurių nepažįsta. Važiavo į miestą. Nepamena, kas pakvietė sėsti į automobilį. Su K. K. išvis nešnekėjo, tiesiog sukiojosi, važinėjo po miestą. K. K. niekas neliepė vežioti, jis pats vežiojo. Kartu važiavo T. V., K. D.. Važiuodami buvo sustoję prie miesto skvero, išlipo, ten buvo daug jaunimo. Tuo metu išėjo pas draugę. Nežino, ar K. K. išlipo iš automobilio. Po kiek laiko grįžo prie automobilio. Automobilis stovėjo prie skvero. Paskui važiavo iki degalinės, tada atgal ir po to visi išsiskirstė. Neatsimena, ar automobilį vairavo K. K.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 62), juos patvirtino, nes ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nepastebėjo, kad R. K. grasintų K. K.. Negirdėjo, jog K. K. prieštarautų, kad važiuojama ant stogo. Važiuodama ant automobilio stogo, su diržu subraižė automobilio stogą, R. K. kartu važiavo ant automobilio stogo. Nematė, ar daugiau buvo apgadintas automobilis, matė tik kad su diržu buvo subraižytas.

Liudytoja V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį BMW vairavo K. K., ji į automobilį įsėdo 2012-08-14 naktį prie picerijos, buvo išgėrusi alaus. Tarp važiavusių buvo R. K.; ant automobilio stogo užlipo R. K. ir ji, ir taip nuvažiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinę, po to grįžo atgal (1 t., b.l. 62-63; 64-65).

Liudytoja T. V. parodė, kad kaltinamąjį K. K. žino; nukentėjusiojo K. K. nepažįsta. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 1, b.l. 66), juos patvirtino. Kas pakvietė į automobilį kartu važiuoti, neprisimena. Pažino tik E. D.. Kai ji važiavo, kartu automobilyje buvo V. B., K. D., E. D., K. K., o kitų nepamena. Matė, kad buvo subraižytas mašinos stogas, ant galinio kapoto nebuvo BMW ženkliuko. Kas tai padarė nematė, jos tuo metu nebuvo. Nematė, kad R. K. atliktų kažkokius veiksmus prieš K. K..

Liudytoja T. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-08-14 apie 20 val. ji buvo (duomenys neskelbtini) stadione, kur atvažiavo K. K., jo automobilyje buvo R. K.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės esančią aikštelę, pamatė, kad automobilio stogas subraižytas, sulankstytas, kas taip padarė, nematė. Po to ant automobilio stogo sėdėjo R. K. (1 t. b.l. 66-67).

Liudytojas A. V. parodė, kad pažįsta R. K. ir nukentėjusįjį K. K.. Kaip viskas vyko nebeprisimena, nes seniai buvo. Pagarsinus 2012-08-24 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 125), juos patvirtino.

Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ant automobilio stogo buvo R. K.. Važinėjantis su K. K. jam jaunuoliai ir gražiuoju prašė vežti ir grasino žodžiu, grasinimai nebuvo realūs, visi jaunuoliai tyčiojosi iš K. K., nes jis yra lėtas ir nemoka už save pakovoti. Važinėjimasis vyko apie 2-3 valandas (1 t. b.l. 125; 132;137-138).

Liudytojas L. K. parodė, kad R. K. pažįsta – kaimynas. Nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, žino tik iš matymo. Kadangi įvykis buvo seniai, prieš 2-3 metus, nelabai beprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 49), juos patvirtino. Neprisimena, ar kartu važiavo R. K..

Liudytojas G. D. parodė, kad nukentėjusįjį K. K. pažįsta, kaltinamąjį R. K. pažįsta, tiesiog pažįstamas. 2012-08-14 „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje įsėdo važiuoti į automobilį, nes kažkas pakvietė važiuoti iki miesto, iki skvero. Nežino, kas pakvietė, tuo metu degalinėje buvo pažįstamų, daug žmonių, daug futbolininkų, buvo sezono uždarymas Kartu buvo A. V.. Automobilyje jau buvo daugiau nei 5 žmonės. Nežino, kas tuo metu buvo už automobilio vairo. R. K. automobilyje nebuvo. Atsisėdo į automobilio galą, už vairuotojo, iš dešinės sėdėjo panelės. Kai sustabdė policija, visi išsilakstė; liko dviese su K. K.. Neturėjo dėl ko bėgti, todėl ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 93), šis juos patvirtino, nes tada aplinkybes atsiminė geriau. Negali pasakyti, ar K. K. sėdėjo vairuotojo, ar keleivio vietoje. Matė, kaip buvo perlipta per automobilio kapotą ir per stogą. Tai buvo (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Taip buvo padaryta norint pasirodyti prieš kitus, buvo kaip pramoga. Nematė, ar kas nors buvo išlindęs per mašinos stoglangį, gali būti, kad buvo. Buvo daug žmonių, buvo netvarka. Nematė, kad R. K. kažką darytų automobiliui, kad bendrautų su K. K..

Liudytojas G. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-08-14 naktį į 15 d., važiavo automobiliu BMW 320, kas jį vairavo, neatsimena, jis priklauso K. K.. Kas jam pasiūlė važiuoti, neatsimena, jis įlipo (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant galinės sėdynės, šalia jo dvi merginos, dar kažkoks jaunuolis, kuris buvo išlindęs per stoglangį, jo nepažįsta. Prisimena tiek, kad automobilis važinėjo dideliu greičiu, jame buvo daugiau nei leistina asmenų. Automobilį sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b.l 73).

Liudytojas A. V. parodė, kad K. K. iki įvykio nepažinojo; R. K. pažįsta iš matymo. Nuėjo į skverą, susitiko daugiau komandos draugų. Atvažiavo K. K.. Automobilyje buvo daug žmonių. Vyko konfliktas - K. K. norėjo išvažiuoti, kažkas jam neleido išvažiuoti; jie išvažiavo. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Ten K. K. dar kartą atvažiavo, o kai išvažiavo, jo daugiau nematė. K. K. automobilyje jis nebuvo, su juo nevažiavo. Matė, kaip automobilis atvažiavo į skverą prie „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės. Galėjo būti 22 ar 23 val., tada kai užsidaro picerija. Atvažiavo K. K., jį apsupo daug žmonių, kažkas sudavė jam į veidą. Ant automobilio stogo kažkas buvo užlipę. Kas buvo užlipęs, nematė. Į K. K. automobilį susėdo gal 10 žmonių ir visi išvažiavo. Buvo degalinėje kai atvažiavo K. K.; mašiną vairavo A. V.. Matė, kad buvo niokojamas automobilis, tačiau negali įvardinti kas niokojo, nes buvo daug žmonių. Matė, kaip degalinėje buvo atidaroma bagažinė, kaip kažkas į ją sėdo, iš mašinos buvo traukiami daiktai, girdėjo kaip ir spyrimo garsą. Automobilyje R. K. nematė. Kad R. K. grasintų K. K., nematė.

Iš 2012-08-16 automobilio BMW apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis BMW 320D, pilkos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) - ant automobilio dangčio matyti lenkimo žymės, ant automobilio stogo galinės dalies matyti lenkimo žymės ir įbrėžimai. Įbrėžimai matyti ir ant bagažinės dangčio. Automobilio kairėje pusėje tarpas, viršutinėje dalyje tarp priekinio kairės pusės sparno ir vairuotojo durelių – 3 mm, o apatinėje dalyje – 6 mm, taip pat matyti įlenkimas ant priekinių kairės pusės durelių ir apgadinimai ant tos pusės šoninio veidrodėlio. Automobilio viduje matyti, kad nuplėšta dešinės pusės medžiaginė apdailos juostelė esanti šalia priekinio stiklo ir ištepliota dešinės pusės stogo dalis, esanti šalia stoglangio. Taip pat matyti įbrėžimas ant galinio automobilio stiklo viršutinės dalies ir apgadinimai ant automobilio automagnetolos ,,Pioneer“, daugiau matomų pažeidimų nepastebėta (1 t., b.l. 14-20).

Iš surašytos filmuotos medžiagos, pateiktos reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB (duomenys neskelbtini)“ degalinės direktoriaus, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrint CD diską ir žiūrint filmuotą medžiagą matyti, kad vaizdo įrašas trunka 04.59 min., yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinė, kairėje pusėje cisternos, o dešinėje pusėje pastatas. Matyti, kaip atvažiuoja automobilis tamsios spalvos, markės ir v/n gerai nematyti. Matosi, kad a/m važiuoja, ant jo stogo sėdi du jaunuoliai, tamsiai apsirengę, matyti, kad išlindę pro langus kiti jaunuoliai, veidų aiškiai nematyti, automobilis nuvažiuoja už degalinės pastato ir sustoja, pastovi kurį laiką ir dideliu greičiu pravažiuoja atgal, vaizdas išsiliejęs (1 t., b.l. 34-36).

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką; teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo nepamena įvykio aplinkybių; kokius veiksmus atliko, tiksliai pasakyti negali, tačiau prisimena, kad važinėjo su automobiliu, sėdėjo keleivio vietoje, buvo žmonių grupė; pripažįsta, kad buvo išlindęs per stoglangį, važiavo ant automobilio stogo. Nurodo, kad nukentėjusiojo nemušė, negrasino, nebent prašė važiuoti iki degalinės, tačiau iš nukentėjusiojo K. K. parodymų matyti, kad jis savo noru nenorėjo vežioti jaunuolių po miestą; nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jau buvo verčiamas važiuoti, prasidėjo grasinimai, o iki to laiko buvo įkalbinėjamas; į degalinę pats nebūtų važiavęs, nes norėjo važiuoti namo. Nukentėjusioji L. K. parodė, kad nors sūnus jai neminėjo ką konkrečiai darė R. K., bet išskyrė R. K. ir A. V. kaip labai smurtaujančius. Liudytoja V. B. parodė, kad važiuodama ant automobilio stogo, su diržu subraižė automobilio stogą, R. K. kartu važiavo ant automobilio stogo. Liudytojas A. V. parodė, kad ant automobilio stogo buvo R. K.; važinėjantis su K. K. jam jaunuoliai ir gražiuoju prašė vežti, ir grasino žodžiu.

LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma kelių tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (LR BK 24 str.). Asmenų susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir pan. Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį K. K. nusikalstami veiksmai buvo atlikti bendrais R. K. ir asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius, veiksmais; nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusysis K. K. parodė, kad R. K. nebuvo pagrindinis prieš jį smurtavęs asmuo, tačiau jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kad buvo verčiamas vežioti asmenis, jam buvo grasinta, prieš jį panaudotas fizinis smurtas. R. K., matydamas kitų bendrininkų veiksmus, šiems nesipriešino, todėl jis taip pat yra atsakingas už sukeltus padarinius. Įvykis vyko viešoje vietoje – miesto centre, degalinėse, kur buvo daug pašalinių asmenų, kurie matė įvykį. Liudytojas G. D. matė, kaip buvo perlipta per automobilio kapotą ir per stogą (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės; buvo daug žmonių, buvo netvarka; taip buvo padaryta norint pasirodyti prieš kitus, buvo kaip pramoga; į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įvertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. padaryta veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto 284 str. 1 d., sudėtį ir yra visiškai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.

Viešosios tvarkos pažeidimas, dviejų asmenų nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų 2013-03-11

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2013 m. kovo 11 d. apie 01.00 val. automobiliu „VW Passat“ važiavo iš draugo gimtadienio su O. K. ir R. K.. Sukant į (duomenys neskelbtini), įsukant į „(duomenys neskelbtini)“ aikštutę, pristabdė mašiną, nes skersai įvažiavimo stovėjo I. T., D. R. ir A. D.. Išgirdo duslų garsą į automobilį, ar spyrį, ar suduodant kumščiu; paties smūgio nematė. Išlipo iš automobilio ir pasakė necenzūrinį žodį. Moteris ramino, kad viskas gerai, kad nieko nėra. Tada pajuto smūgį per petį; smūgis nebuvo stiprus, gal daugiau kaip pastūmimas, bet jis išprovokavo; kas smūgiavo nematė. Tada trenkė D. R.; kur pataikė, nežino. Iš mašinos išlipo O. K. ir prasidėjo muštynės. Kas kam kiek trenkė įvardinti negali, nes buvo seniai ir buvo tamsu. Muštynėms nurimus, su O. K. sėdo į mašiną ir norėjo išvažiuoti, galvojo, kad R. K. pareis į namus pats. Paskui nusprendė grįžti paimti. R. K. „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje mušėsi, buvo kaip ir parverstas ant žemės. Kai grįžo, R. K. su A. D. ir D. R. buvo prie kioskelio. R. K. buvo nukritęs, gynėsi, nes mušėsi prieš du. Prie kioskelio prirėmęs nieko nebuvo. Tada vėl įsikišo. Buvo išsiskirstę tik vieną kartą. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, draugai taip pat buvo išgėrę. Po konflikto susitiko kito (duomenys neskelbtini) gatvės namo kieme. Įsukus į O. K. namo kiemą, juos sulaikė policija. Nuo įvykio buvo praėję gal pusė valandos, ar valanda. Sudavė 1 smūgį lyg ir D. R.. Suprato, kad jam D. R. sudavė pirmas. Nematė, kas sužalojo I. T.. I. T. visą laikė rėkė, draskėsi, grasino. Buvo sužalotas ir pats - nuskeltas dantis ir mėlynė ant peties. Sudavė iki 5 smūgių, gal 3-4 smūgius. Nukentėjusiųjų iki to įvykio nepažinojo. Automobilis tėvų. Pripažįsta, kad vos išlipęs iš automobilio, plūdosi dėl smūgio į mašiną, naudojo daug necenzūrinių žodžių. Žino, kad nukentėjo ir R. K., kas jam buvo nežino, su juo nebendravo. Jei nebūtų smūgio į automobilį, nebūtų kilęs konfliktas; dėl to ir išlipo iš automobilio. Nematė, kokius veiksmus atliko O. K. bei R. K..

Kaltinamasis O. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2013 m. kovo 11 d. vakare važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę paleisti R. K.. Suko ir išgirdo smūgį į automobilį; po įvykio matė, kad atsikabinęs mašinos bamperis. Tada D. K. atsidarė langą, o paskui išlipo. Susistumdė, tada išlipo R. K.. Iš mašinos iššoko ir jis padėti draugams. Išlipęs iš mašinos, įsivėlė į tą makalynę ir iš karto gavo smūgį į veidą. Po to nuo to smūgio buvo kraujosruva. A. D. pargriovė jį ir ėmė smūgiuoti kojomis. Ką kiti darė, nematė. Pats smūgius sudavė gindamasis. Bandė draugams padėti, stūmė, gal ir smūgiavo, kam ir kiek kartų pasakyti negali. Įvykio metu buvo sužalotas. Lūžo rankos nykštys, buvo kraujosruvos ant veido. Kreipėsi į gydytojus, nes skaudėjo. Dėl neblaivumo visko gerai neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 3, b.l. 70), juos patvirtino, parodė, kad priėjo padėti draugams. Ar sudavė ir kiek smūgių sudavė, neprisimena. I. T. per visą įvykį net nematė, tik girdėjo jos balsą, jai nesudavė. Pirmą kartą buvo išsiskirstę, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. (duomenys neskelbtini) kieme paliko mašiną ir grįžo į aikštelę pažiūrėti, kur R. K.. Grįžę į aikštelę pamatė R. K. nukritusį ant žemės. Tada vėl buvo susirėmę, norėjo padėti R. K., bet greitai išsiskirstė, nubėgo į tą kiemą, kur buvo palikę mašiną ir išvažiavo. Tada važiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jau ruošėsi išlipti, kai iš paskos privažiavo policijos automobilis. Nukentėjusiųjų nepažinojo. Į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę važiavo, nes R. K. gyvena (duomenys neskelbtini), vežė jį namo. Nežino, kiek galėjo suduoti smūgių. Gulėjo ant žemės, buvo sutrenkta galva. Pradžioje galėjo suduoti kelis smūgius, o kai atsistojo gal dar kelis. Kai grįžo gelbėti R. K., nepamena, ar sudavė ir kiek sudavė smūgių. Sudavė smūgius ranka, gal kumščiais, nepastebėjo, nes buvo susinervinęs. Jį spardė, buvo parkritęs. Gavo gal 20 smūgių. Smūgius jam sudavė A. D.. A. D. nespardė, nes jis nebuvo parkritęs. I. T. net nematė, tik girdėjo balsą, jai nesudavė. Dėl I. T. ieškinio nuomonės neturi. A. D. į veidą tikrai netrenkė.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad važiavo iš gimtadienio, suko į aikštelę, pamatė grupę žmonių - moterį su vienu vaikinu, trečio asmens nematė, nes galėjo būti už moters ir jo nesimatė. Sustojo ir išgirdo smūgį į automobilį; kaip jie smūgiavo į automobilį, nežino, gal ką nors metė. Automobilis sustojo iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukant į aikštelę. Iš automobilio išlipo, kai buvo pradėtas stumdyti D. K., ar jam smūgiuojama. Jam iš paskos išlipo O. K.. Iš pradžių buvo susistumdymas. Kiek pamena, negavo nei vieno smūgio. O. K. ir D. K. pasišalino, nes gavo daug smūgių. Iš pradžių D. R. ir A. D. nusivaikė jo draugus, o po to grįžo prie jo ir sudavė smūgius; jį puolė A. D.. Tada grįžo draugai. Matė, kad buvo puolama ant D. K.. D. K. puolė keli asmenys. Jie stūmė D. K., smūgiavo. Matė, kaip D. K. parkrito ant žemės, bet nežino, ar nuo pastūmimo, ar nuo smūgio. D. K. parkritus ant žemės, jis gelbėjo draugą, traukė kitus asmenis nuo jo, griebdamas juos už rankos. Pats smūgiavo gindamasis, puolimo nebuvo. Jį puolė, jis krito ir vėl stojosi. Buvo sumuštas. Draugai bėgo, nes juos vijosi. Liko vienas, negali pasakyti, kas jį spardė, nes gulėjo parkritęs, užsidengęs veidą. Nukentėjusiajai I. T. smūgių nesudavė, nebent gindamasis būtų sudavęs. Per įvykį buvo sužalota nugara. Nukentėjusioji I. T. grasino, kad užmuš. I. T. net nelietė, nebuvo sugriebęs už rankos. Yra ligotas žmogus, skauda kojas; nuo smūgių iš karto nukrenta, nes yra patyręs traumą, nelaiko kojos. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Važiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) gatvių kampo. Pats gavo mažiausiai 40 smūgių. Sudavė 1 smūgį gindamasis, kam – nežino. Nežino, kiek smūgių gavo draugai. Buvo šoko būsenoje. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2013-02-10 d. buvo svečiuose pas A. mamą, apie 00.50 val. ėjo į namus – ji, sūnus ir A.. Konfliktas prasidėjo prie spaudos kiosko, sukant į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelę. Stovėjo ant šaligatvio, kad praleisti mašiną. Sūnus pirmas nepradėjo, jis nekonfliktiškas. Atsidarė mašinos durelės ir buvo smūgis sūnui. Pradėjo raminti. Sūnus sudavė atgal. Atsistojo tarp jų. Iš mašinos iššoko kiti asmenys ir prasidėjo muštynės. Pasakė, kad įsidėmėjo mašinos numerį, kad baigtų muštis. Tada kaltinamieji įšoko į mašiną, paliko tik R. K., kuris stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ laiptų ir žiūrėjo. Klausė jo, už ką gavo mušti. Ėjo artyn R. K., o šis ėjo tolyn, už kampo kur buvo neapšviesta. Pamatė, kaip nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės atbėga dviese ir vėl prasidėjo muštynės. Su D. R. mušėsi D. K., o su A. D. – O. K.. R. K. stovėjo ir žiūrėjo, kam reikia padėti. Iškvietė policiją. Paskui kaltinamieji pabėgo. Vienu metu D. K. D. R. laikė prispaudęs prie kioskelio, o R. K. spyrė į krūtinės sritį. Sūnus 2012 m. liepos mėn. buvo partrenktas automobilio, todėl bijojo, kad jam daugiau ko nenutiktų. Į policiją skambino 2 kartus. Viskas vyko toje pačioje aikštelėje. Policija atvažiavo, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Kaltinamieji tada jau grįžinėjo ketvirtą kartą. Mašiną jie buvo kažkur kitur pasistatę. Neįmanoma pasakyti, kiek kas kam sudavė smūgių. Dėl sveikatos sutrikdymo iš karto kreipėsi į priimamąjį. Jai smūgių niekas nesudavė, tik pastumdavo, patraukdavo tolyn. Dėl O. K. pati pretenzijų neturi. O. K. mušėsi su A. D.. Kai pirmą kartą pasibaigė muštynės, liko trise ir R. K., o jo draugai išvarė automobilį ir atėjo iš kitos pusės. Tuo metu R. K. nesimušė. Kai dviese grįžo, vėl prasidėjo muštynės. Kaltinamieji buvo agresyvūs, aršūs; iš veiksmų ir žodžių sprendžia apie jų agresyvumą. Niekas į automobilį nespyrė; buvo subrauktas sniegas, galėjo automobiliu kliudyti. Kaltinamųjų pavardes ir vardus sužinojo sekančią dieną po įvykio. Visus atpažino iš nuotraukų. Kai gynė savo vaiką, ją apstumdė D. K. ir R. K.. Jai niekas nespyrė. R. K. ją laikė, neleido prieiti prie vaiko. Muštynės pasikartojo 3 kartus. Muštynės vyko ir mašinų stovėjimo aikštelėje, ir prie spaudos kiosko. Po pirmo karto R. K. norėjo ją nuvilioti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kampo, o kiti atėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pusės. Ketvirtą kartą su kaltinamaisiais buvo ir ketvirtas asmuo, bet jie nieko nespėjo, nes atvyko policija. Kaltinamieji staiga dingdavo tai į vieną, tai į kitą pusę, o paskui ateidavo tai nuo „(duomenys neskelbtini)“, tai nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių pusės. Tas nuėjimas ir nebuvimas trukdavo kelias minutes. Niekas kaltinamųjų neprovokavo. R. K. spyrė „iš pado“ D. R. į pilvą, kai jį D. K. laikė prispaustą prie spaudos kiosko, o ją tik laikė ir stumdė. Kai A. D. mušėsi su O. K., buvo priėjęs ir R. K.. R. K. padėdavo mušti kitiems. Matė prie kioskelio nugriuvusį D. R.. O. K. su A. D. buvo nugriuvę ir voliojosi. Matė, kad muštynių metu D. K. buvo nuvilkta striukė. Telefoną jai išmušė iš rankų, kas – negali pasakyti; turėjo 2 telefonus. Palaiko pareikštą 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlygini. Po įvykio buvo nemiga, ilgai akyse stovėjo tas vaizdas, gėrė raminamuosius vaistus, nuo pastūmimo buvo mėlynės.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Įvykio nelabai beatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 132), nukentėjusysis juos patvirtino. Parodė, kad įvykio metu buvo truputį išgėręs; duodamas parodymus, įvykio aplinkybes prisiminė. Kai automobilis sustojo, stovėjo ant šaligatvio, prie įvažiavimo. Ėjo paskutinis. Automobilis sustojo, nes vos nenutrenkė D. R.. Tada automobilis sustojo, atsidarė langas ir paklausė: „ką darai?“. Vairuotojas išlipo ir davė D. R. į veidą. Nežino, kodėl D. K. sudavė pirmą smūgį. D. R. nugriuvo. Tada išlipo dar 2 asmenys. Jam trenkė O. K.. Prasidėjo chaosas. O. K. iš pradžių jam trenkė 1 kartą, trenkė atgal. Mušosi su O. K.. Dar atbėgdavo padėti R. K.. D. K. mušėsi vien su D. R., prie jo nebuvo priėjęs. Muštynės vyko per 3 kartus. Po pirmojo karto atrodė, kad jau viskas baigėsi, tačiau kaltinamieji grįžo ir vėl buvo muštynės. Vėl mušėsi su O. K.. Iš jų pusės provokavimo nebuvo. Nežino, kodėl kaltinamieji pasitraukdavo ir vėl grįždavo. Juos mušė visi 3 kaltinamieji. I. T. jie tik stumdė. Negali pasakyti, ar kas nors sudavė R. K.. Gal R. K. buvo nugriuvęs ir susižalojo kelius. O. K. iki šio įvykio nepažinojo. Mušėsi abu su O. K.. Įvykio metu buvo sužalota nosis ir pirštas. Yra pareiškęs 10000 Lt civilinį ieškinį. Ligoninėje nesigydė, kreipėsi pas gydytojus. Patyrė neturtinę žalą. Buvo sukeltas fizinis skausmas, dar ir dabar skauda galvą. Tuo metu mokėsi. Buvo gėda dėl sužalojimų, nepatogumai dėl mėlynių. Po įvykio buvo suvaržytas bendravimas su aplinkiniais.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Įvykio aplinkybių, praėjus ilgam laiko tarpui, gerai nebeprisimena. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 127), nukentėjusysis juos patvirtino. Įvykio metu buvo išgėręs. Parodė, kad jo įvykio metu vos nepartrenkė automobilis. Su A. D. ir mama ėjo šaligatviu link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Mama buvo iš kairės, A. D. už nugaros. Tuo metu buvo toje vietoje, kur mašinos įvažiuoja į aikštelę. Nieko mašinai nedarė. Automobilis sustojo ant įvažiavimo. Automobiliui sustojus, išlipo D. K. ir trenkė jam, trenkė D. K. atgal. Paskui išlipo dar du vaikinai ir viskas prasidėjo. Prie kioskelio jį buvo prirėmęs D. K., mušė; jam padėti atėjo R. K.. Mušė rankomis ir kojomis. Muštynės vyko vos ne po visą aikštelę. Mušėsi su D. K.. Įvykio metu buvo sužalotas, buvo mėlynės ir sužalotas pirštas. Mušėsi ir su R. K.. Kas kiek kartų ir į kurią vietą sudavė bei kiek laiko truko muštynės, pasakyti negali. R. K. ateidavo padėti, kad greičiau sumuštų. R. K. suduodavo smūgius. O. K. mušėsi su A. D.. Konflikto niekaip neprovokavo; kaltinamųjų neskatino, nesivijo. Kodėl kaltinamieji pasišalindavo, nežino, gal pavargdavo muštis. Kai grįždavo, nieko nesakydavo, tik vėl puldavo. Kaltinamieji buvo nuėję ir grįžo 3 kartus. Kaltinamųjų anksčiau nepažinojo. Palaiko pareikštą 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Reikėjo operuoti ranką. Turėjo nepatogumų. Buvo skausmas, sumušimas galvos srityje. Tuo metu mokėsi, turėjo atlikti praktiką, bet negalėjo, nes 2 mėn. buvo sugipsuota ranka. Išgyveno emociškai. Dėl piršto tirpimo negali dirbti. Nežino, kuriuo metu buvo sužalotas pirštas. Kad sužalotas pirštas pajuto po įvykio, kai atvyko policija.

Liudytojas T. V. parodė, kad gyvena 4 aukšte, virš „(duomenys neskelbtini)“. Apie 01.30 val. išgirdo moters klyksmą ir nuėjo pažiūrėti per langą. Pamatė, kad vyksta muštynės ir iškvietė policiją. Apie 02.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Kas vyko, smulkiai negali papasakoti, nes buvo tamsu; tik matėsi, kad mušasi. Buvo 5-6 asmenys, stovėjo automobilis. Per langą matė moterį ir 4-5 vaikinus. Iš pradžių galvojo, kad pasistumdys ir baigsis, bet paskui pamatė, kad nesibaigia, todėl ir iškvietė policiją. Kaip prasidėjo tas konfliktas, nematė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 147), liudytojas juos patvirtino. Parodė, kad jie mušdavosi, išsiskirdavo ir vėl mušdavosi. Konfliktas buvo tarp vaikinų. Nepasakys, kiek kartų buvo pasišalinta. Moteris bandė išskirti, bet, kiek pamena, jai nelabai sekėsi. Žiūrėjo per savo kambario langą. Gatvė buvo tuščia. Atstumas nuo įvykio vietos iki jo lango apie 50 metrų.

Liudytojas T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug apie 01.30 val., kai jis išjungęs kompiuterį jau rengėsi miegoti ir užgesino šviesą, išgirdo lauke spiegiant moterišką balsą. Kaip jis suprato, buvo puolami du vaikinai ir moteris, nes vaikinai bėgo, juos gaudė. Paskui jis pamatė, kaip dviese vieną vaikiną prispaudė prie toje aikštelėje esančio spaudos kiosko ir jam sudavė smūgius. Tai jam matėsi, nes aikštelė buvo apšviesta dalinai nuo gatvės apšvietimo, kažkiek apšvietė ir parduotuvių reklamos. Tuo metu moteris šaukė, kad taip negalima, bandė atitraukti tuos mušančiuosius, bet negalėjo. Kažkuriuo momentu tie mušantieji jaunuoliai buvo iš aikštelės pasišalinę, moteris ir tie du jaunuoliai vaikščiojo po aikštelę kažko ieškodami, po to vėl tie mušeikos grįžo, ir vėl prasidėjo gaudynės ir muštynės (2 t., b.b.l. 147).

Iš 2013-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra daugiabutis pastatas, kurio rytinėje pusėje yra parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“, prie šių parduotuvių rytinėje pusėje yra a/m stovėjimo aikštelė. Aikštelės šiaurinėje pusėje yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat stovi ,,(duomenys neskelbtini)“ kioskelis (2 t., b.l. 14-17).

Iš 2013-03-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. nustatytas gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos viršutiniame paviršiuje, nuskeltas apatinio kairės pusės antro danties kandamojo paviršiaus viršutinis kraštelis. Sužalojimai padaryti ne mažiau 1 smūgio pasėkoje, suduodant kietu buku daiktu, galimai kumščiu ar panašiai, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2013-03-11; dėl nustatytų sužalojimų D. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b.l. 29).

Iš 2013-03-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinio ir kairio kelių srityse, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I-me piršte, dešinės plaštakos II-me ir IV-me pirštuose. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip 13 poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis smūgiuojant kumščiais bei spardant. Dėl nustatytų sužalojimų R. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b.l. 39).

Iš 2013-03-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. K. nustatyta kairės plaštakos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva. Medicininėje dokumentacijoje nurodyta kairės plaštakos I-o piršto pirštikaulio lūžio diagnozė nėra pagrįsta radiologinio tyrimo duomenimis, todėl negali būti laikoma sužalojimu. Sužalojimas susiformavo nuo ne mažiau kaip vieno poveikio kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis įspiriant koja ar panašiu būdu. Dėl nustatytų sužalojimų O. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b.l. 43).

Iš 2013-03-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies srityje, apatinėje lūpoje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, sumuštas dešinės plaštakos pirmas pirštas (klinikiniais duomenimis), nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, suduodant ne mažiau 4 smūgių kumščiu, įspiriant koja ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų A. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 46).

Iš 2013-03-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinio čiurnos sąnario srityje, dešinės plaštakos penkto delnikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, suduodant ne mažiau 4 smūgių kumščiu, įspiriant koja ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų D. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 47).

Iš 2014-06-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto N. R. raštiško paaiškinimo matyti, kad nėra pagrindo atmesti penkto delnakaulio lūžio susiformavimo galimybės plaštakos kraštu pačiam nukentėjusiajam smūgiuojant į kietą buką daiktą, kuo gali būti ir kito asmens nestoru minkštųjų audinių sluoksniu padengta kūno dalis (galvos apdangalu neapdengta viršutinė galvos dalis ar panašiai) (4 t., b.l. 135).

Iš 2013-03-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. T. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau dviejų kartų suduodant kumščiu, įspiriant koja ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų I. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b.l. 50).

Iš 2013-03-14 automobilio „VW Passat“, pateikto 2013-03-14 įtariamojo D. K. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis ,,VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, sugadinimų nematyti, išskyrus tai, kad atsikabinęs nuo laikiklių dešinės pusės priekinis bamperis, kitų bamperio sugadinimų nepastebėta (2 t., b.l. 52-54).

Iš 2013-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamųjų D. K., O. K., R. K. rūbai. D. K. džinsai ties keliais purvini. O. K. kelnės šviesiai pilkos spalvos, purvinos, ties kaire kišene matyti dėmės panašios į kraują, batai purvini. R. K. striukė ties dešine alkūne purvina, ant kelnių priekyje ties liemeniu yra rusvos dėmės, panašios į kraują (2 t., b.l. 61-65).

I. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. K., jis vairavo a/m VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) kuriam sustojus, jis išlipo pirmas, pirmas sudavė smūgį į galvos sritį, žino jo vardą – D. (2 t., b.l. 82-84).

I. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino O. K., kuris kartu su dar dviem jaunuoliais 2013-03-11 sumušė ją, jos sūnų D. ir jo draugą A. D. ( 2 t., b.l. 85-87).

I. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. K., kuris kartu su dar dviem jaunuoliais 2013-03-11 sumušė ją, jos sūnų D. ir jo draugą A. D.. Ką jis konkrečiai darė, pasakyti negali, nes mušėsi visi (2 t., b.l. 88-90).

Nukentėjusioji I. T. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju O. K. metu (2 t., b.l. 92-93).

Nukentėjusioji I. T. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju D. K. metu (2 t., b.l. 94-96).

Nukentėjusioji I. T. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju R. K. metu (2 t., b.l. 97-98).

D. R. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. K., kuris 2013-03-11 sumušė jį, jo draugą A. ir jo mamą (2 t., b.l. 118-121).

D. R. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. K., jo nuotrauka jam yra panašiausia į automobilio „VW Passat“ vairuotoją, kuris 2013-03-11 vos neužvažiavo ant jo, po to išlipo ir pirmas sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį (2 t., b.l. 124-126).

Nukentėjusysis D. R. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju R. K. metu (2 t., b.l. 128-129).

Nukentėjusysis D. R. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju O. K. metu (2 t., b.l. 130).

A. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. K., kuris dar su dviem jaunuliais 2013-03-11 sumušė jį ir D. (2 t., b.l. 136-138).

A. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. K., kuris jį ir jo draugą D. 2013-03-11 sumušė (duomenys neskelbtini) mieste. Jį pažįsta iš matymo, yra tekę bendrauti (2 t., b.l. 139-141).

Nukentėjusysis A. D. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju D. K. metu (2 t., b.l. 124-143).

Nukentėjusysis A. D. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju R. K. metu (2 t., b.l. 144-145).

Kaltinamieji D. K. ir O. K. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino. Patys kaltinamieji neneigia naudoję smurtą prieš nukentėjusiuosius, tačiau jų parodymai skiriasi dėl panaudoto smurto apimties. Kaltinamieji pripažįsta, kad dalyvavo muštynėse su nukentėjusiaisiais, tačiau teigia, kad ir patys buvo sumušti, be to, jų nuomone, konfliktą pradėjo patys nukentėjusieji, įspirdami ar suduodami kažkokiu daiktu į automobilio šoną. Tačiau duomenų, kad buvo įspirta į automobilį, byloje nėra, paties smūgio kaltinamieji nematė, teigia girdėję tik smūgio garsą. Nukentėjusieji nepripažįsta spyrę į automobilį ar kitokiu būdu į jį smūgiavę, nukentėjusioji I. T. nurodė, kad prie įvažiavimo į aikštelę buvo sustumdytas sniegas, todėl patys kaltinamieji galėjo automobiliu užkabinti sustumdytą sniegą ir nuo to gautis garsas. Be to, kaip matyti iš „VW Passat“ apžiūros protokolo, automobilio sugadinimų nematyti, išskyrus tai, kad atsikabinęs nuo laikiklių dešinės pusės priekinis bamperis, kitų bamperio sugadinimų nepastebėta. Tuo tarpu, konflikto pradžioje, nukentėjusieji buvo automobilio priekinės dalies kairėje (vairuotojo) pusėje. Kaltinamasis D. K. pripažįsta, kad įvykio metu buvo išgėręs, kad išlipęs iš automobilio pradėjo plūstis visokiais necenzūriniais žodžiais, taip išliedamas savo pyktį, dėl neva smūgio į automobilio bamperį. Pripažįsta, kad I. T., švelnindama situaciją, gražiuoju ramino D. K., tačiau pajutęs kažkieno prisilietimą prie peties, dar labiau įsiuto ir trenkė vieną smūgį D. R. į galvą. D. R. besigindamas trenkė D. K. atgal. Tada iš automobilio išlipo R. K. bei O. K. ir prasidėjo abipusės muštynės. K. K. pripažįsta sudavęs iki 5 smūgių, nors neprisimena, kam jis sudavė ir kas jam sudavė, nes vyko abipusės muštynės. R. K. teigia, kad iš automobilio išlipo pamatęs, kaip vienas iš vaikinų trenkė ranka D. K. į galvą, todėl išlipo iš automobilio ir bandė juos raminti, tada pats gavo smūgius įvairias kūno vietas, buvo parkritęs, jį spardė; pasakyti, kas spardė, negali, nes gulėjo užsidengęs rankomis veidą. Nurodo, kad pats smūgiavo gindamasis, puolimo nebuvo; moteriai nei jis, nei jo draugai smūgių nesudavė, nebent gindamasis galėjo netyčia suduoti. O. K. parodė, kad jis nematė, kas pirmas pradėjo konfliktą, t.y. kas pirmasis sudavė smūgį, tačiau pamatęs, kad kilo konfliktas ir prasidėjo muštynės, prišoko padėti draugams, smūgius sudavė, tikslu padėti draugams; moteriai smūgių nesudavė nei jis, nei jo draugai, nebent netyčia galėjo pastumti. Nors kaltinamieji teigia, kad muštynių metu buvo išsiskirstę tik vieną kartą, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai ir paneigtini liudytojo T. V. ir nukentėjusiųjų parodymais. Liudytojas T. V. patvirtino, kad jis matė, kaip buvo puolami du vaikinai ir moteris, nes vaikinai bėgo, juos gaudė. Paskui jis pamatė, kaip dviese vieną vaikiną prispaudė prie toje aikštelėje esančio spaudos kiosko ir jam sudavė smūgius. Tuo metu moteris šaukė, kad taip negalima, bandė atitraukti tuos mušančiuosius, bet negalėjo. Matė, kaip kažkuriuo momentu tie mušantieji jaunuoliai buvo iš aikštelės pasišalinę, moteris ir tie du jaunuoliai vaikščiojo po aikštelę kažko ieškodami, po to vėl tie mušeikos grįžo, ir vėl prasidėjo gaudynės ir muštynės. Nors kaltinamieji teigia, kad patys šio įvykio metu nukentėjo ir buvo sumušti, tačiau dėl to į policiją neskambino, pagalbos neprašė. Kaltinamieji 4 kartus grįžo į aikštelę, kad tęsti puolamuosius smurtinius veiksmus. Kaltinamieji veiksmus pradėjo pirmi, rimtos priežasties sužaloti nukentėjusiuosius nebuvo; kaltinamųjų veiksmai buvo puolamieji, o nukentėjusiųjų ginamieji, be to, kaltinamųjų pusėje buvo trys jauni vyrai, o nukentėjusiųjų pusėje du vyrai ir moteris, kuri muštynėse nedalyvavo, tik stengėsi išskirti besimušančiuosius; nukentėjusieji jaunuoliai patyrė rimtesnius sužalojimus, ką parodo ir specialisto išvados.

Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad nukentėjusieji negalėjo tiksliai įvardinti jiems suduotų smūgių skaičiaus bei tiksliai nurodyti, kur tie smūgiai buvo suduoti, nepašalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, kadangi realu, jog fizinio (smurtinio) kontakto metu nukentėjusieji negalėjo įsiminti tikslaus jiems suduotų smūgių skaičiaus bei šių smūgių lokalizacijos. Nors įvykio metu nukentėjusieji A. D. ir D. R. buvo neblaivūs, tačiau jų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieš įvykį tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų konfliktų ar nesutarimų nebuvo. R. K. versija, kad jis prieš nukentėjusiuosius smurto nenaudojo, o tik bandė nutraukti muštynes ir padėti draugams, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nors kaltinamieji neigia naudoję smurtą prieš nukentėjusiąją I. T., tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, teismas neturi pagrindo netikėti pačios nukentėjusiosios parodymais, kad nors smūgių jai niekas nesudavė, tačiau ją pastumdavo, patraukdavo tolyn nuo kitų nukentėjusiųjų, dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jai buvo nustatytos kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje ir dėl šių specialisto nustatytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta I. T. sveikata, ką ir parodo byloje esanti specialisto išvada. Kaltinamieji savo asmeniniams santykiams su nukentėjusiaisiais aiškintis pasirinko viešą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės ir daugiabučių gyvenamųjų namų. Lauke triukšmą nakties metu išgirdo liudytojas T. V., kuris ir iškvietė policiją. Taigi, šiuo atveju LR BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai kilo – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, nukentėjusiajai I. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Teismas konstatuoja, jog nuteistųjų veikoje yra LR BK 138 str. 2 d. numatytą nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, numatyti 5 ir 8 punktuose, t.y. nesunkiai sužaloti du asmenys dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog D. K. be jokios priežasties pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai pripažinta padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes ji įvykdyta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo. Kaltinamųjų elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamieji smurtą naudojo neapibrėžta tyčia. Smurtiniai veiksmai buvo triukšmingi, atlikti priešais daugiabučius namus. Iš šių parodymų matyti kaltinamųjų išankstinė nuostata, nusiteikimas aptariamoje situacijoje elgtis įžūliai – priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms. Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą panaudojo visi kaltinamieji, be to, matydami vieni kitų veiksmus, šiems nesipriešino, dėl bendrais veiksmais nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. T. ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų D. R. ir A. D. sveikata, todėl visi kaltinamieji yra atsakingi už sukeltus padarinius. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (LAT nut. Nr. 2K-340/2013). Nukentėjusysis D. R. neneigė, kad nuo smūgių aktyviai gynėsi, todėl nėra atmestina penkto delnakaulio lūžio susiformavimo galimybės plaštakos kraštu pačiam nukentėjusiajam smūgiuojant į kietą buką daiktą, kuo gali būti ir kito asmens nestoru minkštųjų audinių sluoksniu padengta kūno dalis (galvos apdangalu neapdengta viršutinė galvos dalis ar panašiai), kaip kad nurodyta specialisto paaiškinime. Tačiau bet kokiu atveju, sužalojimas nukentėjusiajam kilo dėl kaltinamojo veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo viešoje vietoje matant kitiems asmenims, be to dėl menkavertės dingsties, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. 8 p., yra įrodyta, o kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas sušvelninti savo padėtį bei bandymas išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas, apklausęs kaltinamuosius ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog D. K., R. K. ir O. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui, veikdami bendra tyčia ir bendrais veiksmais bendrininkų grupėje, 2013 m. kovo mėn. 11 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro aikštelės teritorijoje, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sužalojo du žmones: D. K. suduodant vieną smūgį kumščiu D. R. į galvos sritį, nenustatytą kiekį kartų suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, suduodant smūgius iš kelio į pilvo sritį, R. K., įspiriant į pilvo sritį, nenustatytą kiekį kartų suduodant kumščiu į galvos, pilvo sritį, taip sužalojo nukentėjusįjį D. R., padarant jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinio čiurnos sąnario srityje, dešinės plaštakos penkto delnikaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. R. sveikata; O. K. suduodant kumščiu vieną smūgį į veido sritį, suduodant kumščiais nenustatytą kiekį kartų A. D. į galvą bei kitas kūno vietas, sužalojo nukentėjusįjį A. D., padarant jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies srityje, apatinėje lūpoje, muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, sumušė dešinės plaštakos pirmą pirštą, nosies kaulų lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikata; R. K. pastumiant I. T., sugriebiant ją už rankos ir ją laikant (kad neitų prie sūnaus D. R. ir jo draugo A. D.), sužalojo nukentėjusiąją I. T., padarant jai poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. T. sveikata; taip pat šiuo visu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. 8 p.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1d., yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), o LR BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors dėl kaltinime nurodytų veikų jis pripažino savo kaltę, tačiau nenurodė, kad gailisi dėl jų padarymo, todėl toks kaltinimo prisipažinimas be nuoširdaus gailėjimosi nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors dėl kaltinime nurodytų veikų jis pripažino savo kaltę, tačiau nenurodė, kad gailisi dėl jų padarymo, todėl toks kaltinimo prisipažinimas be nuoširdaus gailėjimosi nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (viešosios tvarkos pažeidimas 2012-08-14) – savo noru atlygino padarytą žalą; jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Dėl 2013-03-11 nusikalstamų veikų R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K. atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 192-199), psichiatriniame kabinete neįrašytas, dirbantis (2 t., b.l. 187), po nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdžius, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnius, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus D. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant ir skiriant pareigas.

Skiriant bausmę kaltinamajam O. K. atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (3 t., b.l. 95-102), psichiatriniame kabinete neįrašytas, dirbantis (3 t., b.l. 91), po nusikalstamų veikų padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdžius, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnius, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus O. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant ir skiriant pareigas.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (3 t., b.l. 55-62), psichiatriniame kabinete neįrašytas, dirbantis (3 t., b.b.l. 36). Padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdžius, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnius, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad 2013-03-11 d. nusikalstamas veikas padarė, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindais, nepraėjus vieneriems metams, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus R. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant ir skiriant pareigas.

Byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b.l. 106, 3 t., b.l. 197, 198, 201, 202). Nukentėjusysis D. R. prašo priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir R. K. 10000 Lt neturtinės žalos, nukentėjusysis A. D. prašo priteisti jam iš O. K. 10000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusioji I. T. prašo priteisti jai iš kaltinamųjų 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog kaltinamųjų bendrų, nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiesiems buvo padaryti: I. T. nežymus sveikatos sutrikdymas, o D. R. ir A. D. - nesunkus, patirtų traumų pasekoje buvo gydomi, patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

A. D. ir D. R. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl ko nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog A. D. ir D. R. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jiems gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusiajam D. R. padarytas sužalojimas (penkto delnakaulio lūžis), galėjo atsirasti dėl jo aktyvios gynybos rankomis, todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Kaltinamieji D. K. dirba, O. K., R. K. yra jauni, sveiki ir darbingi, dirbantys, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiesiems nustatytinas toks patirtos neturtinės žalos dydis: I. T. – 2000 Lt, D. R. – 3500 Lt, A. D. – 4500 Lt.

Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.). Nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos (D. R. turėtos 750 Lt, A. D. turėtos 750 Lt), sumokėtos įgaliotam atstovui teisininkui pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.). Nukentėjusiųjų atstovas teisininkas prašė pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų turėtas kelionės išlaidas iš Norvegijos į teisiamuosius posėdžius ir jas priteisti iš kaltinamųjų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji nepateikė įrodymų, kad jie Norvegijoje gyvena, dirba, nepateikė kelionės bilietų, o iš pateiktų I. T. atliktų mokėjimo nurodymų bankui negalima spręsti, kad šios išlaidos patirtos išskirtinai dėl atvykimo į teisiamuosius posėdžius, teismas šio nukentėjusiųjų įgalioto atstovo prašymo netenkina.

Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo O. K. išieškotinos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 280 Lt pagal advokatės gynėjos N. Petkevičienės pateiktą pažymą (LR BPK 106 str.).

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas kiekvienam po 2 paras (2 t. b.l. 150, 175, 3 t. b.l. 2, 21, 64, 73).

Kaltinamajam O. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti kaltinamiesiems vienas su kitu bei su nukentėjusiaisiais D. R. ir A. D., paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti kaltinamiesiems vienas su kitu bei su nukentėjusiaisiais D. R. ir A. D., paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2012-08-14-15 d. veika) ir nubausti areštu 50 parų; pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2013-03-11 d. veika) ir nubausti areštu 60 parų; pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p. nubausti laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir iki 2014-11-01 atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nebendrauti kaltinamiesiems vienas su kitu bei su nukentėjusiaisiais D. R. ir A. D., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras).

O. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2013-03-11 d. veika) ir nubausti areštu 60 parų; pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir iki 2014-11-01 atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras).

D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2013-03-11 d. veika) ir nubausti areštu 60 parų; pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir iki 2014-11-01 atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nebendrauti kaltinamiesiems vienas su kitu bei su nukentėjusiaisiais D. R. ir A. D., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras).

Priteisti iš D. K., O. K., R. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimą I. T. – 2000 Lt.

Priteisti iš D. K., R. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimą D. R. – 3500 Lt.

Priteisti iš O. K. neturtinės žalos atlyginimą A. D. – 4500 Lt.

A. D. turėtas teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš O. K., R. K., D. K. priteisti po 250 Lt joms atlyginti.

D. R. turėtas teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš O. K., R. K., D. K. priteisti po 250 Lt joms atlyginti.

Priteisti iš D. K., O. K., R. K. po 47,38 Lt proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš O. K. 280 Lt valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė