Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininkas Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrija (toliau – DNSB), pirmininkei D. V., išieškotojai: 1. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), 2. AB „Šiaulių energija“ (toliau – ŠE).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) 2016-01-21 patvarkymu kreipėsi į skolininką (ę) nurodydamas pateikti informaciją ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bendrijos buveinės registracijos adresu ir įteikti asmeniškai vadovei (pirmininkei) D. V..

Šiaulių m. apylinkės teismas dar 2016-09-22 nutartimi skyrė bendrijos pirmininkei D. V. 150,00 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą per laikotarpį nuo 2014-08-11 iki 2016-09-22 įskaitytinai.

Antstolis (ė) pakartotinai 2016-12-21 vėl kreipėsi į bendrijos pirmininkę su prašymu pateikti informaciją apie bendrijos kasoje esančių piniginių lėšų likutį ir pateikti apžiūrai kasos žurnalo kopiją, tačiau D. V. nurodytų duomenų ir vėl nepateikė.

Antstolio reikalavimuose skolininkui (ei) yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vertinant bendrijos vadovės (pirmininkės), kuri yra skolininko atstovas vykdymo procese, elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidžiančiu įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia asmeniui teisės, kurio atžvilgiu vykdymo procese procesiniai dokumentai yra priimti, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio (ės) reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininkas (ė) antstolio (ės) reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko (ės) vadovui skirti piniginę baudą.

Suinteresuoti asmenys: 1. AB ,,ESO“, 2. AB ,,ŠE“ nepateikė teismui į bylą savo nuomonės ir nenurodė ar palaiko antstolio prašymą ir ar sutinka, jog teismas priimtų procesinį sprendimą savo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys savo nuomonės teismui į bylą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio A. B. kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolos, įstatyminių procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš DNSB išieškotojams: 1. AB ESO, 2. AB ,,ŠE“ naudai pagal jiems išduotus vykdomuosius dokumentus. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus dar 2016-01-21 skolininko buveinės adresu Tilžės g. 52, Šiauliuose, išsiuntė patvarkymą Nr. BLO002864 dėl informacijos pateikimo. Iš vykdomųjų bylų ir juose esančių procesinių dokumentų matyti, kad skolininkas (jo atstovė) remiantis šiais dokumentais privalėjo pateikti antstoliui per 5 dienas nuo jų gavimo informaciją apie bendrijos turtą. Procesiniai dokumentai įteikti bendrijos vadovei (pirmininkei) D. V. asmeniškai.

Skolininko atstovei nevykdant antstolio reikalavimų teismas dar 2016-09-22 nutartimi jai skyrė 150,00 Eur baudą.

Tačiau bendrijos vadovė ir toliau nevykdė antstolio reikalavimų pateikti informaciją per nurodytą terminą, nors būdama vadove (pirmininke) privalėjo vykdyti antstolio patvarkymus. Dėl to antstolis 2016-12-21 pakartotinai vėl kreipėsi į bendrijos pirmininkę su patvarkymu pateikti informaciją apie bendrijos kasoje esančių piniginių lėšų likutį ir pateikti kasos žurnalo kopiją, tačiau skolininko atstovė tokios informacijos ir kopijų antstoliui vėl nepateikė.

Įmonės (bendrijos) vadovas atsako už įmonės (bendrijos) kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (bendrija) veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė (bendrija) savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės (bendrijos) veiklos sritims – įmonės (bendrijos) veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įmonės (bendrijos) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir pirmininkei D. V. (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. D. V. būdama įmonės (bendrijos) vadovu (pirmininke) nepateikė teismui įrodymų, kad jis (ji) negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų ir neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančius (ių) veiksmus (ų). Todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Antstolis 2017-11-24 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. be teisinio pagrindo nevykdė antstolio dar 2014-07-31 patvarkymo ir 2016-01-21 patvarkymo reikalavimų, dėl ko teismas 2016-09-22 nutartimi jai skyrė 150,00 Eur piniginę baudą. Antstolis 2016-12-21 vėl išsiuntė skolininko atstovei D. V. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kurio pastaroji ir vėl neįvykdė.

Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. Be to pirmininkė D. V. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo dėl antstolio pareiškimo. Pastebėtina, kad pirmo teismo posėdžio metu skolininko atstovė duodama teismui paaiškinimus, nurodė aplinkybes dėl ko, kol kas ji negali sumokėti išieškotojams esamos skolos. Tačiau toks jo (jos) nuoširdus prisipažinimas sietinas su nerūpestingumu ir neatsakingumu, dėl ko nebuvo vykdomas paskiausias antstolio reikalavimas ir kas leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam (jai) skirtinos baudos dydį. Teismas, vertindamas įstaigos (bendrijos) vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos (bendrijos) veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, darydamas galutinę išvadą.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos (bendrijos) vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos (bendrijos) vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos (bendrijos) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrijos) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių akivaizdžių duomenų į bylą nepateikė nei DNSB, nei konkrečiai jos vadovas (ė) pirmininkė D. V.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo pirmininkė D. V. nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, bei laikyti jį nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie DNSB vadovo (ės) pirmininkės D. V. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. ar jo (jos) atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pastarajam pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojų. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo paskiausią 2016-12-21 reikalavimą dėl informacijos pateikimo. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio A. B. patvarkymą DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio A. B. pateiktą vykdymo proceso metu priimamą procesinį dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdymo procese priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio patvarkyme įpareigojimų konkrečiai pirmininkė D. V. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam D. V. vėl skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2016-12-21 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2018-01-18 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas pirmininkei D. V. analogišką piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje vėl gali būti paskirta tik jau didesnė piniginė bauda už analogišką neveikimą.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama pirmininkei D. V. už jo (jos) veiksmus, susijusius su antstolio paskiausiu 2016-12-21 patvarkymo reikalavimu nevykdymu, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu yra ir buvo DNSB vadovė (pirmininkė). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine pirmininkės D. V. prievole, nes nėra susijusi nei su jo (jos) šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo (jos) atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta D. V. kaip bendrijos vadovui (ei) pirmininkei, tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrijos, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko DNSB atstovo vadovo (ės) pirmininkės D. V. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms dėl asmeninės prievolės pobūdžio.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui (ei) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrijos (į.k. 145813130) vadovui (ei) pirmininkei D. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2016-12-21 iki 2018-01-18 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrijos (į. k. 145813130) vadovo (ės) pirmininkės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui A. B., DNSB vadovui (ei) pirmininkei D. V. ir išieškotojams.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui 5 (penkias) vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.