Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, kaltinamajam J. J. (nuotoliniu būdu), kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1) 2008 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

3) 2014 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64 ¹ straipsniu, 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio pagrindu bausmę subendrinus su 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

4) 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

5) 2019 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi vykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2020-03-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas) Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus reginio skyriaus,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2020 m. gegužės 29 d., apie 18.15 val., siekdamas pagrobti svetimą turtą, neturėdamas leidimo užėjo į aptvertą privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur įlipęs pro įėjimo durų išdaužtą langą pateko į V. J. B. priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. J. J. įsibrovė į patalpą, kur pareikalavo iš V. J. B. pinigų, o pastarajam atsisakius tai padaryti, J. J. išdaužė virtuvės lango stiklą, taip įbaugindamas nukentėjusįjį ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei pakartotinai pareikalavęs pinigų ir antikvarinių daiktų, V. J. B., būdamas įbaugintas ir bijodamas patirti fizinį smurtą, atidavė J. J. turimus pinigus - 5 eurus 52 ct. bei 50 eurų vertės laikrodį „Slava“, tokiu būdu J. J. pagrobė svetimą, V. J. B. priklausantį 55 eurų 52 ct. vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. J. 2020 m. gegužės 30 d., apie 11. 00 val., siekdamas pagrobti svetimą turtą, neturėdamas leidimo užėjo į aptvertą privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, bei be leidimo užėjęs, t. y. įsibrovęs į V. J. B. priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) kur kambaryje iš spintos ištraukė V.J. B. priklausančius rūbus: 5 eurų vertės žieminius marškinėlius bei 5 eurų vertės žiemines kelnes, pasikėsino juos pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą, V. J. B. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus, nuvežė jį į „S.“, kur miega visi benamiai. Kai J. J. iš „S.“ išėjo, buvo visas purvinas, norėjo gauti švarius rūbus. Su O.jis buvo bendravęs 2-3 dienas iki „S.“. Jis išeidamas iš „S.“ sutiko O., kuri irgi buvo „S.“. O. pamatė jį ir, pasakė, „atsimeni, mes gi kartu ligoninėje gulėjome, kaip tu atrodai, važiuojam pas mane, persirengsi“. Jie išsikvietė taksi, nuvyko pas tą žmogų, nukentėjusįjį. Nukentėjusysis davė už taksi 5 eurus ir dar kaltinamasis pasakė lyg juokais, kad „gal ir laikrodį atiduosi“. Tuomet nukentėjusysis išmetė tą laikrodį. Jie į butą nebuvo užėję. O. paėmė 5 eurus, atsiskaitė už taksi ir nuėjo toliau vartoti alkoholį. K. O. už taksi sumokėjo, jis nežino. Po to nuėjo į parduotuvę alaus kartu su O., už alų mokėjo O.. Vėliau nuėjo ant kalniuko gerti ir paskui neatsimena kaip viskas buvo, bet vėl pabudo „S.“. Laikrodis dingo, telefonas irgi, nors kai ėjo gerti ant to kalniuko, laikrodį turėjo, ir telefoną turėjo. Kaltinamasis dar prašė pareigūnų atiduoti daiktus, tačiau pareigūnai pasakė, kad jis nieko neturėjo ir nieko negrąžino. Kai išėjo iš „S.“, J. J. vėl nuėjo pas nukentėjusįjį į namus persirengti, nes O. parodė, kur jis gyvena. Jis užėjo pro vartelius į vidų, į verandą ir pamatė, kad buto durys atidarytos. Kai jis norėjo užeiti, staiga atsidarė durys, kažkas užtrenkė duris ir kažkur nubėgo. J. J. pasiėmė drabužius, kelnes, norėjo persirengti ir išeiti, jį sulaikė policijos pareigūnai. Kas iškvietė pareigūnus, jis nežino. Dėl pirmo epizodo, kai buvo su O., tai jis nebuvo buto viduje. Jis stovėjo lauke. Langų nedaužė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. B. parodė, kad jis nematė, ar pirmo įvykio metu O. su kaltinamuoju atvažiavo su taksi. Tai buvo gegužės 29 d. Kaltinamasis įėjo į koridorių, pabeldė į langą, išmušė virtuvės durų stiklą, nukentėjusysis tada išsigando. V. J. B. neįsivaizduoja, ko kaltinamasis buvo atėjęs, bet jis pareikalavo arba pinigų, arba antikvarinių daiktų. Jis kaltinamajam iš pradžių davė žvakidę, bet kaltinamajam nepatiko, numetė atgal. Tada paprašė pinigų, nukentėjusysis turėjo tik 5,52 eurų, todėl juos atidavė. Tuomet kaltinamajam gal buvo per maža, tai V. J. B. atidavė jam laikrodį 50 eurų vertės, rusišką „Slava“ ir J. J. išėjo. Kai kaltinamasis išmušė durų stiklą, jis susižeidė, nes kraujas buvo ant grindų, ekspertas jį paėmė. O. tą dieną nebuvo, ji buvo daug anksčiau. V. J. B. tada buvo kambaryje, o O. ir kaltinamasis buvo prie lango. O.paprašė pinigų, ko gero ji buvo neblaiviam stovyje, pasakė, kad kaltinamasis yra jos nesantuokinis sūnus. O. paprašė pinigų sumokėti ar už taksi ar už išblaivinimo įstaigą „S.“. Būdamas kambaryje jis išmetė per lange esantį mažą langelį 20 eurų ir dar 5 eurus. 20 eurų nukrito jiems po kojomis, o 5 eurai užsikabino bekrisdami, tačiau kaltinamasis užlipo ir pasiėmė. Iki gegužės 29 d. O. ir J. J. jau buvo pas nukentėjusįjį ir J. žinojo kur jis gyvena. Datos negali pasakyti, kada jie buvo, tačiau prisiminė, kad antras kartas dar irgi buvo iki gegužės 29 dienos. J. J. atėjo vienas, prie to pačio langelio kambaryje, ir nukentėjusysis jam išmetė 2 eurus ir dar 1 eurą bei pasakė, „dink“ nes iškvies policiją. O trečias kartas buvo jau gegužės 29 dieną. Kai kaltinamasis įėjo į koridorių, čia jau buvo 3 kartas, durys į virtuvę buvo užrakintos, nukentėjusysis buvo kambaryje, o stiklas buvo dar nesudaužytas. Neprisimena, ko kaltinamasis pareikalavo, bet tada staigiai išmušė durų stiklą, jam pasipylė iš rankos kraujas, nedaug ten jo buvo. Pareikalavo kaltinamasis tada pinigų arba kokių nors antikvarinių daiktų. V. J. B. davė iš pradžių žvakidę, tačiau J. J. ją numetė. Tada paprašė pinigų, davė pinigų ir dar per mažai atseit buvo jam tų pinigų, tai išreikalavo „Slava“ laikrodį. Jis dar iš pradžių davė korėjietišką gerą laikrodį, tačiau kaltinamasis jį numetė, tada atnešė iš sekcijos rusišką „Slava“ laikrodį. Jis pasiėmė pinigus, laikrodį ir išėjo, bet ne per duris, o per išdaužtą durų įėjimo stiklą. J. J. su dešine ranka jam grasino, tačiau V. J. B. nenorėjo su kaltinamuoju ten muštis arba konfliktuoti, atidavė laikrodį ir kaltinamasis išėjo.

2020-05-29 V.J. B. protokole pareiškime užfiksuota, kad 2020-05-29, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), į pastarojo aptvertą namo teritoriją įsibrovė asmuo, kuris įlipo į jo namą per išdaužtą pagrindinių durų langą bei atėjo iki virtuvės durų, kurios buvo užrakintos, pradėjo belsti į durų stiklą. V. J. B. priėjus, asmuo pradėjo reikalauti 10 eurų. V. J. B. atsakius, kad neturi pinigų, asmuo išdaužė virtuvės durų stiklą, bei vėl pareikalavo 10 eurų. V. J. B. perdavė asmeniui turimus 5.52 eurų. Kadangi asmuo buvo agresyviai nusiteikęs ir pareiškėjas būdamas įsitikinęs, jog asmuo gali jį sumušti ir kai asmuo vėl pareikalavo antikvarinių daiktų turimų namuose, pareiškėjas atidavė laikrodį „Slava“. Pareiškėjui padaryta 55.52 eurų turtinė žala. Pareiškėjas prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-6).

2020-05-29 policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2020-05-29, 18.12 val., telefonu asmuo prisistatęs B. pavarde pranešė, kad nepažįstamas asmuo braunasi į jo butą, laužo duris. Atvykus policijai nustatyta, kad pranešėjas V. J. B. į jo kiemą pro uždarytus vartelius perlipus pro tvorą, pateko nepažįstamas asmuo, kuris perlipo pro neužrakintų durų stiklo angą, išdaužė kitų durų stiklą, reikalavo pinigų. Pranešėjas atidavė laikrodį ir grynuosius pinigus 5.52 eurų. Nepažįstamas asmuo pasišalino iki policijos atvykimo (t 1, b. l. 19-20).

2020-06-11 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime, kuriame užfiksuota, kad centro informacinėje sistemoje užregistruoti 4 skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22).

2020-06-17 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti pranešimai. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešėjas kviečia policiją į (duomenys neskelbtini) g. duomenys neskelbtini) nes atėjo „banditas“ ir laužo duris. Pranešėjas prisistatė V. J. B.. Pranešėjas nurodo, kad „banditas“ pabėgo ir pranešėjas jo nepažįsta. Pranešėjas konkretizuoja, kad „banditas“ išmušė durų langą, norėjo įlįsti. Taip pat nurodo, kad varteliai buvo užrakinti, tai asmuo perlipo per tvorą ir per durų langelį, į koridorių, kur išmušė virtuvės durų langelį, grasino įlipti į vidų, reikalavo 10 eurų, kurių pranešėjas neturėjo. Tada atidavė paskutinius 5.42 eurų, tačiau asmuo nesitraukė, tada pranešėjas jam atidavė rankinį laikrodį. Taip pat pranešėjas nurodė, kad asmuo reikalavo pinigų sumokėti už taksi ir šis asmuo tai O. draugas. Pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 23-24).

2020-05-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės tarnybiniu pranešime užfiksuota, kad 2020-05-29 pagal pranešimą dėl įsibrovimo, atvyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , kur policiją pasitiko V. J. B.. Pastarasis paaiškino, kad pro uždarytus vartelius perlipęs per tvorą į jo kiemą pateko nepažįstamas asmuo, galimai A. V., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Šis asmuo perlipo pro užrakintų durų stiklo angą (kuri išdaužta ankščiau), išdaužė kitų, koridoriuje esančių vidinių durų stiklą, reikalavo pinigų. Pranešėjas baimindamasis dėl galimo smurto, įsibrovėliui atidavė rankinį laikrodį ir grynuosius pinigus 5.52 eurų. Nepageidaujamas asmuo iki policijos atvykimo pasišalino (t. 1, b. l. 25).

2020-05-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektu yra virtuvės kambarys, esantis dviejų aukštų mediniame gyvenamojo namo pirmame aukšte (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra aptverta metaline tvora, vaizdo kamerų nėra. Įėjimo durų į namą stiklas yra išdaužtas. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio gale kairėje pusėje randasi duris, kurių stiklas yra išdaužtas, ant grindų guli stiklo šukės. Praėjus pro duris patenkama į virtuvę. Apžiūrint virtuvės grindis prie durų slenksčio buvo rastas kraujo pėdsakas, kuris buvo paimtas ir supakuotas į konteinerį. Virtuvėje stovi stalas, spintelės, dujinė viryklė, kėdė ir krosnis. Kairėje virtuvės pusėje stovi stalas, kėdė ir spinta. Prie spintos randasi duris į kambarį (t. 1, b. l. 26-31).

2020-06-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš J. J. paimti seilių DNR pėdsakai (t. 1, b. l. 32).

2020-09-03 specialisto išvadoje užfiksuota, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2020-05-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei1x10(-24) (t. 1, b. l. 36-37).

2020-06-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V.J. B. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris įsibrovė į jo butą, išdaužė stiklą, reikalavo pinigų ir vertingų daiktų ir jis atidavė pinigus su laikrodžiu. J. J. V. J. B. atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (t. 1, b. l. 49-52).

2020-05-29 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos duomenų bazių pagalba buvo nustatyta, kad O. J. neturi sūnaus (t. 1, b. l. 53).

2020-05-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20805-20 buvo gauta informacija, kad pas V.J. B. pakartotinai atėjo asmuo, kuris pagrobė laikrodį. Atvykus policijai name (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas vyras, tai J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 65).

2020-06-01 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. J. parodė į namą Nr. (duomenys neskelbtini), g., (duomenys neskelbtini) paaiškinęs, kad šiame name gyvena O. sugyventinis, pas kurį jie buvo nekartą atėję. Įtariamasis parodė vartelius, pro kurias jis užėjo ir pažymėjo, kad varteliai užrakinti nebuvo. Įtariamasis pasiūlė nusileisti kieme laiptais namo link ir namą paliekant pro dešinę, sustojo prie paskutinio lango, kur lauke O. prašė pinigų, o jis prašė laikrodžio, kurį V. J. B. atidavė savanoriškai. Tęsiant parodymų patikrinimą įtariamasis parodė vietą ant kalniuko g., (duomenys neskelbtini) , kur jis su O. gėrė ir pametė iš V. J. B. gautą laikrodį bei savo telefoną (t. 1, b. l. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Taigi, BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. J. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 18 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , kur gyvena nukentėjusysis V. J. B. ir iš jo reikalavo pinigų bei kitų daiktų. V. J. B. per langą jam išmetė penkis eurus, atidavė jam laikrodį, o kaltinamasis, paėmęs šiuos daiktus, išėjo. Kaltinamasis tokius parodymus ir davė, o būtent, kad atėjo pas nukentėjusįjį, gavo iš jo penkis eurus ir laikrodį. Baudžiamojoje byloje apklaustas nukentėjusysis, davė kitokius parodymus, nurodydamas, kad 2020 m. gegužės 29 d., į jo namus atėjo kaltinamasis J. J., įėjo į koridorių, išmušė langą. Nukentėjusysis akcentavo, kad jis išsigando, jam buvo grasinama, nes iš jo buvo reikalaujama pinigų, antikvarinių daiktų ir kitų vertybių. V. J. B. kaltinamajam davė žvakidę, 5 eurus, 52 centus ir laikrodį, kurio vertė 50 eurų. Kaip parodė nukentėjusysis, plėšimo metu, J. J. susižalojo ranką dauždamas stiklą, iš kurios bėgo kraujas. Paėmęs pinigus ir laikrodį, kaltinamasis pasišalino. Šie nukentėjusiojo V. J. B. parodymai atitinka iš esmės jo nuoseklius ir nekintančius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to nukentėjusiojo parodymus papildo kiti teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, o būtent pareiškimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis J. J. padarė jam inkriminuojamąją nusikalstamą veiką. Kaltinamojo padaryto veiksmų pobūdis rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, šį kartą buvo bute. Kai antrą kartą išėjo iš „S.“, J. J. vėl nuėjo pas nukentėjusįjį į namus persirengti, nes žinojo kur jis gyvena. Jis užėjo pro vartelius į vidų, į verandą ir pamatė, kad buto durys atidarytos. Kai jis norėjo užeiti, staiga atsidarė durys, kažkas užtrenkė duris ir kažkur nubėgo. J. J. pasiėmė drabužius, kelnes, norėjo persirengti ir išeiti, jį sulaikė policijos pareigūnai. Kas iškvietė pareigūnus, jis nežino. J. J. neatkreipė dėmesio ar langas buvo išdaužtas kai buvo pirmą kartą. Profesijos jis neturi, turi daug antstolių. Dirba statybose nelegaliai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. B. parodė, kad J. J. atėjo ir gegužės 30 dieną. Jis buvo verandoje, ir per langelį pamatė, kad už tvoros vaikšto kaltinamasis. Jis susinervino, atrakino duris ir nuėjo pas kaimynę M., nes jie abu pamatė, kad jis vaikštinėja. Kol nukentėjusysis buvo pas M., kaltinamasis užėjo į namą, o langas jau buvo išdaužtas, tada iškvietė policiją iš M.. Nukentėjusysis nesitikėjo, kad kaltinamasis bus jo name, todėl nuėjo iš M.namo. Kai nuėjo į savo butą, į dešinę pusę, į tą kambariuką, pamatė, kad kampe stovi J. J.. Išsigando, išbėgo ir vėl nubėgo pas kaimynę M., policijos dar nebuvo. Tuomet paskambino antrą kartą policijai ir jie labai greitai atvažiavo. Jis kartu užėjo su policija namo, o kaltinamasis jau buvo įlindęs į kambarį ir paėmęs iš spintos marškinėlius ir apatinius drabužius. Jis atrakino duris, policija pradėjo šaukti „policija“, kaltinamasis buvo su tais drabužiais rankose. Uždėjo jam antrankius ir išvežė.

2020-05-30 V. J. B. protokolu pareiškime užfiksuota, kad 2020-05-30, apie 11 val., (duomenys neskelbtini) buvo įsilaužta į V. J. B. namą, tačiau pastarajam iškvietus policija, atvykę policijos pareigūnai sulaikė įsibrovusį asmenį, J. J., kuris bandė apvogti V. J. B., bet nieko nepavogė. Pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo pavogti jam priklausančius daiktus (t. 1, b. l. 7-11).

2020-05-30 policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2020-05-30, 11.12 val., V. J. B. telefonu pranešė, kad prie vartelių (duomenys neskelbtini) vaikšto policijos paieškomas asmuo. Policijai atvykus pranešėjas V. J. B. pranešė, kad į namą kažkas įsibrovė. Policijai užėjus į namus, viduje rastas vyras su rūbais rankose. Kaip nustatyta, kad J. J., kuris paaiškino atvykęs paimti šiame name gyvenančios O. J. daiktų (t. 1, b. l. 95-96).

2020-05-30 V. J. B. pareiškimu užfiksuota, kad 2020-05-30, apie 11.20 val., iš matymo žinomas asmuo iš pradžių laukė prie vartelių (duomenys neskelbtini) V. J. B. nuėjus pas kaimynę pranešti apie atėjusį asmenį ir iškvietus policiją, nuėjo namo, kur verandoje pamatė tą patį asmenį. Pranešėjas išbėgo iš namų ir laukė policijos. Šiam asmeniui jis neleido ateiti į kiemą ir jo nepageidauja matyti savo kieme (t. 1, b. l. 97).

2020-05-30 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2020-05-30, apie 11.07 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pas pranešėją prie vartelių vaikšto policijos paieškomas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas V. J. B., kuris paaiškino, kad į jo namus yra kažkas įsibrovęs. Nuėjus į vidų ji sušuko „lysk lauk, policija“, tačiau žmogus neišėjo, tada ji pradėjo tikrinti kambarius ir vienam iš jų pamate vyrą. Šis rankose laikė rūbus. Paprašius visus daiktus iškraustyti iš kišenių, šis prie savęs nieko neturėjo. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. J., kuris aiškino, kad atėjo pasiimti savo daiktų, nes šiame name gyveno O. J.. Konfliktai vyksta jau ne pirmą kartą. J. J. nuolatos ateina pas pranešėją, nors yra nepageidaujamas, nes reketuoja savininką (t. 1, b. l. 98).

2020-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas vieno aukšto medinio namo butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas aptvertas, įėjimas iš (duomenys neskelbtini) g. ribojamas su metaliniais, nerakinamais varteliais. Įėjus į teritoriją tiesiai yra namas, įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo kairėje pusėje. Įėjimo durys medinės su stikliniais įtarpais. Kairiojo įtarpo stiklo laikikliai nepadengti dažų sluoksnių. Durys rakinamos su kenge, pakabinamąja spyna ir įleidžiamąja spyna, visi užraktai tvarkingi. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkame į koridorių, kur dešinėje yra vonios kambarys, tiesiai koridoriaus gale, kairėje pusėje yra virtuvė. Vonios kambaryje yra klozetas, dušo kabina, praustuvas, vandens siurblys, spintelės, visi daiktai stovi tvarkingai bendra jų tvarka nepakito. Įėjimą į virtuvę riboja medinės durys su stiklu, stiklas išdaužtas anksčiau, duryse yra kelios stiklo šukės, kurios ištrauktos ir supakuotos į voką Nr. 1. Virtuvėje dešinėje pusėje yra virtuvės baldai, viryklė, stalas, tiesiai pečius, įėjimas į kambarį Nr. 1, kairėje spintelės, šaldytuvas, stalas, kėdės, spinta, mikrobangų krosnelė, elektrinė krosnelė. Virtuvėje visi daiktai stovi tvarkingai. Kambaryje Nr. 1 dešinėje pusėje yra minkšti baldai, indauja, tiesiai pečius, komoda, įėjimas į kambarį Nr. 2, kairėje sekcija, spintelė su televizoriumi, stalas, 3 kėdės, antra indauja su stalčiais. Kambaryje Nr. 1 visų baldų durys ir stalčiai uždaryti, daiktai guli tvarkingai. Kambaryje Nr. 2 dešinėje lova, prie lovos minkštas pufas, ant jo guli vyriški drabužiai. Kambaryje Nr. 2 kairėje yra spinta, spintos durys uždarytos. Spintoje įrengtos lentynos ir kabykla su drabužiais. Visi daiktai kambaryje Nr. 2 guli tvarkingai. Ant medinių durų tarp koridoriaus ir virtuvės, ties išdaužto stiklo briauna iš virtuvės pusės, 15 cm nuo kairės briaunos, buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos „Mikrosil“ išliejos, kuri supakuota į voką Nr. 2. Teritorijoje aplink namą matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 99-107).

2020-06-08 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš J. J. buvo paimti rankų pirštų ir delnų atspaudai (t. 1, b. l. 11).

2020-06-17 specialisto išvadoje užfiksuota, kad rankų pėdsakai ant „Mikrosil“ pastos išliejos, paimti 2020-05-30 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 115).

2020-07-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš V. J. B. paimti rūbai, t. y. marškinėliai ir kelnės, kuriuos 2020-05-30 kėsinosi pavogti J. J. (t. 1, b. l. 130-131).

2020-07-15 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad marškinėliai yra ilgomis rankovėmis, trikotažinės medžiagos, pilkos spalvos, vyriško tipo. Kelnės vyriško tipo, trikotažinės medžiagos, pilkos spalvos. Ant rūbų jokių pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 132-134).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Kaltinamasis J. J. šioje dalyje savo kaltę pripažino, parodė, kad iš tiesų įsibrovė į nukentėjusiojo namą ir bandė pavogti jo asmeninius rūbus, tačiau veikos nebaigė ne dėl jo priklausančių priežasčių. Be to jo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai, tai nukentėjusiojo pareiškimas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. J. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė 1 (vieną) sunkų bei vieną 1 (vieną) apysunkį nusikaltimą turtinėms teisėms ir turtui, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies bei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą. Į bausmės laiką J. J. visiškai įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo.

N. V. J. B. pateikė 60,52 eurų dydžio civilinį ieškinį. Jį sudaro pagrobtų daiktų vertė, o būtent: 5,52 eurų, laikrodis „Slava“ 50 eurų vertės (t. 1, b. l. 128-130). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. B. pareiškė atsisakymą nuo civilinio ieškinio, teismas jį priima (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 433-438 straipsniais.

nusprendžia:

J. J., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo bausme.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti J. J. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią J. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką J. J. visiškai įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. birželio 1 d., 1 (vieną) dieną, nuo 2021 m. rugpjūčio 10 iki 2021 m. rugpjūčio 12, 2 (dvi) dienos bei kardomojo kalinimo suėmimo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą J. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. J. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti, bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.