Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. S., a. k (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-11 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2d. 3 p. 9 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2011-07-11, bausmės pabaiga: 2020-02-12.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas BVK ir BPK nuostatas.

Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą V. S., net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pripažintina, kad V. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 7 kartus, palaiko ryšius su artimaisiais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema – 40 balų, tačiau jau artima vidutinei ( žema rizika nuo 0 iki 40 balų) . Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra labai didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Taigi, nors šiuo metu V. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimą. O aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

2015-08-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-237 „Dėl Teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymo „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) pakeitimo, buvo pakeisti kai kurie Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų punktai. Nuo 2015-09-01 įsigaliojo nauja Įsakymo redakcija. Naujoje redakcijoje (galiojanti nuo 2015-09-01) nuostatų 34 dalyje numatyta, jog komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma [...].

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad svarstant V. S. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos pirmininkas, pavaduotoja ir trys nariai, t. y. iš viso 5 nariai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Komisijos posėdis vyko ir nutarimas buvo priimtas 2015-08-31, t.y. dar galiojant 2012-06-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) redakcijai (redakcija galiojusi iki 2015-09-01). O pagal senąją, iki 2015-09-01 galiojusią Nuostatų redakciją, 34 punkte numatyta, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Nuteistasis skunde neteisingai interpretuoja, jog dalyvavo tinkamais narių skaičius, todėl jie galėjo dirbti ir priimti sprendimus dirbančios komisijos narių balsų dauguma. Minimame punkte nenurodyta, kad sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, todėl komisijos sprendimai turi būti priimami visos komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 p.), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje – t.y. daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus. Balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo V. S., „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai. Šiuose pataisos namuose norminiai aktai reglamentuoja 8 komisijos narių sudėtį, todėl sprendimo priėmimui reikėjo ne mažiau 4 komisijos balsų „už“. Sprendimas taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų komisijos narių skaičiaus, taigi ir šie procedūros pažeidimai, be faktinių aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat sudaro pagrindą netvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.