- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1-26-237/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00816-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Kaltinamasis
- Ž. N.
Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. N. 2012 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, ranka trenkė į galvą savo sutuoktinei J. N., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Ž. N. kaltu dėl sukelto fizinio skausmo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti J. N. sveikatą neprisipažino ir paaiškino, kad su žmona J. N. įvyko žodinis konfliktas, nes ji nedavė automobilio raktelių jam norint pavežti pažįstamą. Jis supykęs jai pasakė žodžių, tačiau nesudavė jai ir negrasino apipilti sieros rūgštimi ar nužudyti. Jų santykiai tuo metu buvo blogi. Vaikai pradėjo verkti nuo jų abiejų garsių žodžių. Žmona sakė, kad kvies policiją, jis iš namų išvažiavo su draugu.
Nukentėjusioji J. N. parodė, kad tą vakarą namuose tarp jos ir sutuoktinio Ž. N. kilo konfliktas, nes ji jam atsisakė duoti automobilio raktelius. Konflikto metu Ž. N. jai ranka smogė į pakaušį, jai aptemo akyse, ji ant rankų turėjo mažąją jų dukrytę. Taip pat pagrasino su ja susidoroti užpildamas ant galvos sieros rūgšties. Dabar ji netiki tokiais jo žodžiais, tačiau tada ji jo bijojo, paprašė savo vyriausios dukters pakviesti policiją. Ž. N. yra ūmaus būdo. Vaikai šaukė, kad jos nemuštų. Iškvietus policiją, Ž. N. iš namų išėjo. Jis jos atsiprašė, ji jam dovanojo, ir toliau gyvens santuokoje, tačiau ji nenori, kad ateityje pasikartotų prieš ją fizinis smurtas. Yra buvę tarp jų ir anksčiau konfliktų, tik ji nesiskųsdavo.
Liudytoja M. V. parodė, kad J. N. yra jos mama, ji gyvena kartu su mamos šeima. Tą vakarą ji buvo savo kambaryje, kai išgirdo ginčą tarp mamos ir Ž. N. , broliukas šaukė „tėti, nemušk mamos“. Ji atbėgo į kambarį ir pamatė, kad mama užsiėmusi už galvos, abu vaikai ir mama verkė, mama jos paprašė pakviesti policiją, tą ji ir padarė. Ž. N. yra ūmaus būdo, jie dažnai konfliktuoja su mama, bet susitaiko. Kad anksčiau būtų prieš mamą vartojamas fizinis smurtas ji nematė, tik yra girdėjusi mamą apie tai pasakojant draugei. Kad būtų grasinimai nužudyti, ji negirdėjo.
Liudytojas K. Š. parodė, kad jis po konflikto kitą dieną girdėjo, kaip M. V. sakė, jog mama padarys taip, kad Ž. N. čia negyvens. Jis pačio konflikto nematė.
Iš protokolo-pareiškimo ( b.l. 9 ) matyti, kad 2012-11-12 apie 20.20 val. , savo namuose, J. N. pareiškė, kad jai tarpusavio konflikto metu Ž. N. ranka smogė į pakaušį, taip pat grasino susidoroti ant galvos užpildamas sieros rūgšties. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamojo ir nukentėjusios gyvenamojoje vietoje (b. l. 13-14). Iš 2012-11-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad J. N. buvo suduotas smūgis į pakaušį, matomų sužalojimų nėra, grasinta susidoroti apipilant sieros rūgštimi (b. l. 10-12).
Ž. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str., nes jis šeimyninio konflikto metu, ranka trenkdamas į galvą savo sutuoktinei J. N. sukėlė jai fizinį skausmą. Jo veika, kvalifikuota pagal šį straipsnį teisingai. Nors Ž. N. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei nepripažįsta, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusios J. N. parodymai, jie nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu – iš karto po nusikaltimo ji parodė, kad jai buvo suduotas smūgis į pakaušį, nuo smūgio buvo aptemę akyse, buvo sukeltas fizinis skausmas, tokius parodymus ji davė ir teisme. Šiuos jos parodymus patvirtina M. V. parodymai, kurie taip pat yra nuoseklūs – kad ji atbėgus pamatė J. N. užsiėmusią už galvos, jos broliukas šaukė „tėti, nemušk mamos“. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudininkės parodymais, iš karto po įvykio smūgio sudavimas užfiksuotas pareiškime, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymu, kad vyko tik žodinis konfliktas, tokį aiškinimą laiko gynybine kaltinamojo pozicija.
Ž. N. buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis, 2012 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, grasino žodžiu apipilti savo sutuoktinę J. N. sieros rūgštimi ir taip nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d. ar BK 145 str. 1 d.
BK 145 str. 1 d., pagal kurią prašo perkvalifikuoti iš BK 145 str. 2 d. Ž. N. veiką prokurorė, numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis neprisipažino dėl tokio grasinimo, jis pripažino, kad buvo žodinis konfliktas tarp sutuoktinių, bet jis negrasino sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją apipilant sieros rūgštimi. Nukentėjusioji J. N. teisme parodė, kad vyras grasino susidoroti apipildamas sieros rūgštimi, tačiau ji netiki, kad tai realiai būtų padaręs. Tada ji buvo išsigandusi, santykiai tarp jų buvo ir iki konflikto blogi. Tokio grasinimo negirdėjo ir namuose buvusi M. V.. Nukentėjusios aiškinimu, pagrasinta buvo tik žodžiu, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad būtų demonstruojama sieros rūgštis, ar atlikti kiti kokie tai kaltinamojo veiksmai, iš kurių nukentėjusioji galėjo suvokti , kad toks grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, šiuo metu ji ir pati netiki, kad toks grasinimas būtų buvęs įvykdytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas išnaudojo visas galimybes, ištyrė ir įvertino pateiktus byloje įrodymus. Nenustačius objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. N. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą J. N., tai yra , padarė nusikaltimą numatytą BK 145 str. 1 d. , perkvalifikuoti jo veikos nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 145 str. 2 d., nes prokurorė tokio kaltinimo nepalaikė, nenustatyta, kad būtų padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, Ž. N. pagal BK 145 str. 2 d. išteisintinas. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamojo Ž. N. atžvilgiu, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Ž. N. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Ž. N., nukentėjusios teigimu, jos atsiprašė, sutuoktiniai toliau gyvens kartu. Ž. N. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jam skirta kardomoji priemonė panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Ž. N. pagal BK 145 str. 2 d. išteisinti. ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti, bei neieškoti ryšių su J. N., panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.