Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1621-153/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-11-17
Bylos Nr.: 2A-1621-153/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas: V. L., V.
Atsakovas: D. L.

Civilinė byla Nr. 2A-1621-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 125.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovo D. L. atstovei advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovo D. L. jam ieškovės V. L. padovanotą ¼ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir atsakovui iš ieškovės priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-333-521/2009 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, įpareigojimo grąžinti gautą dovaną ir atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei V. L. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2001 m. birželio 9 d. Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 750, tarp jos ir atsakovo D. L., nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; palikti atsakovui pavardę L., ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę V.; išreikalauti iš dėl santuokos nutraukimo kalto sutuoktinio D. L. jam ieškovės padovanotą ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, t. y. ¼ dalį žemės sklypo 0,0574 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 15 191,75 Lt vertės, ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su dalimi priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 115 609 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) .

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2001 m. birželio 9 d., jiems abiems ši santuoka antra, santuokoje gimusių vaikų neturi. Iš pradžių sugyveno neblogai, nes atsakovas 2001–2002 m. niekur nedirbo ir stengėsi visaip įsiteikti ieškovei, nuo pat pradžių apsimetė labai geru, skirdavo daug dėmesio ir taip iš dalies manipuliuodavo ieškove pasinaudodamas psichologiniais metodais, lepino, meilikavo, kol pats nedirbo ir šeimą išlaikė iškovė. Tuo metu ieškovė buvo UAB „Mažosios Silvijos mada ir Ko“ pagrindine akcininke ir direktore, be to, siuvo paltus ir kitus rūbus moterims, jos pajamos buvo didelės ir ji galėjo išlaikyti atsakovą. 2004 m. ieškovei labai pradėjo skaudėti rankas, ji nebegalėjo siūti, o atsakovas neduodavo ir neatsiųsdavo pinigų, todėl keturiems mėnesiams ieškovė buvo išvykus į JAV. Atsakovas yra krepšininkas, nuo 2004 m. rudens iki 2005 m. pavasario atsakovas žaidė Azerbaidžane krepšinio komandoje, nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. pavasario jis pradėjo žaisti Rygoje, ten žaidė pusę metų, o po to grįžo į Lietuvą ir nuo 2006 m. spalio pradėjo žaisti „Sakaluose“. Atsakovas pastovaus darbo nesusirasdavo ir ilgai vienoje komandoje nepažaisdavo dėl nuolatinio savo gėrimo. Ieškovė nurodė, kad per visą tą laiką ne kartą teko pyktis su atsakovu, taikytis ir toliau gyventi, visus tuos šešerius santuokos metus atsakovas buvo neištikimas. Dideli tarpusavio konfliktai kildavo ir dėlto, kad ieškovė labai norėjo susilaukti vaikų, tačiau atsakovas kategoriškai nenorėjo, kad ji gimdytų, nuolat žemindavo ir skaudindavo ieškovę, šeimos planavimą sprendė vienašališkai, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės norą ir pageidavimus. Atsakovas vienašališkai spręsdavo piniginių lėšų naudojimą, daiktų įsigijimą ir kitus klausimus, ieškovė viena privalėjo tvarkyti šeimos ūkį ir buitį. Be to, atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko vykdavo konfliktai, keletą kartų atsakovas prieš ieškovę pavartojo ir fizinį smurtą, dėl kurio į policiją ieškovė nesikreipė nenorėdama viešinti šeimos gyvenimo, tikėdamasi, kad atsakovas dėl savo elgesio padarys išvadas ir pasikeis. 2006 m. šalių santykiai buvo ypatingai šilti, gyvenimas kartu ne tik džiaugsmas, bet ir kasdieniniai buities darbai bei kiti rūpesčiai. Tuo metu atsakovas pradėjo ypatingai rodyti savo meilę, kuo daugiau bendrauti, jis „užliūliavo“ ieškovę kalbomis apie ateitį, apie jos svajonių išsipildymą, susilaukti vaikų su juo, prisilietimais, kurie pasakė daugiau nei žodžiai, ir tai suteikdavo ieškovei ramybę bei atrodė, jog „stiprina“ tarpusavio santykius. Dėl to 2006 m. liepos 21 d. ieškovė nusprendė savo sutuoktiniui padovanoti ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį namo su dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) . Po šio dovanojimo nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pradėjo nebegrįžti namo, o 2006 m. rugsėjo mėn. galutinai išėjo gyventi pas kitą moterį, kuri netrukus nuo atsakovo susilaukė vaiko. Remdamasi išdėstytais faktais ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jis faktiškai yra sukūręs kitą šeimą. Todėl ieškovės nuomone, šalių santuoka turi būti nutraukta, nes aiškiai matyti, kad santuoka nepavyko, šeima dėl atsakovo kaltės yra iširusi galutinai, jos atstatyti nebeįmanoma, abu gyvena atskirai. Išlaikymo iš atsakovo nepageidauja, nes jis niekur nedirba. Ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas, kiek jai žinoma, nėra niekam skolingi, todėl nėra pagrindo apie tai informuoti kokius nors kreditorius. Ieškovė, gyvenant santuokoje, atsakovui 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. G3102 padovanojo nekilnojamojo turto už 130 800,75 Lt. Šis nekilnojamasis turtas šiuo metu yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis privalo jai grąžinti 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi iš ieškovės gautą ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo su dalimi priklausinių, esančius (duomenys neskelbtini) . Šis nekilnojamasis turtas, prieš padovanojant jį atsakovui, priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2006 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. G-2906. Vedybų sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas kol kas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti, pripažįstant ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – ieškovei L., atsakovui L.. Nurodė, kad nuo 2006 m. vasaros pabaigos su ieškove kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jos elgesys nesuderinamas su šeimos vertybėmis, ji mėgsta kompanijas, linksmybes, vakarėlius, diskotekas, kuriuose neatsisakoma ir alkoholinių gėrimų. Atsakovui visiškai nepriimtinas ieškovės požiūris į šeimą, į savo vaikus, ji niekada nesistengė atsakovo suprasti, neiškodavo kompromisų, nors ne kartą buvo bandoma išsaugoti santykius. Ieškovė nebuvo jam lojali, atvira, nepasitarusi su atsakovu priimdavo sprendimus dėl šeimos turto, apie tai atsakovas sužinojo daug vėliau, visiškai nepaisydama atsakovo nuomonės, netgi nepasitarusi buvo išvykusi į JAV, ten gyveno keturis mėnesius, kaip vėliau atsakovas sužinojo – pas savo pirmąjį sutuoktinį. Tai iš tiesų labai pakenkė tolesniems šalių santykiams, tokiais veiksmais ieškovė supriešino savo interesus atsakovo ir šeimos interesams. Visi šie nesutarimai, ieškovės elgesys ir tapo santuokos iširimo priežastimi, dėl to jos išsaugoti jau nebeįmanoma. Ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl atsakovo nuomone, šalių santuoka nutrauktina pripažįstant kalta dėl santuokos nutraukimo ieškovę. Taip pat atsakovas nurodo, kad sprendimą dėl bendrų vaikų priėmė abudu, kadangi tiek atsakovas, tiek ir ieškovė iš pirmų santuokų turi po du vaikus. Atsakovas teigia, kad alkoholinių gėrimų jis nevartojąs, kadangi tai visiškai nesuderinama su jo gyvenimo būdu – jis yra sportininkas profesionalas, šiuo metu turi kontraktą su Vilniaus „Sakalai“ krepšinio klubu, todėl iš tiesų nuo 2007 m. vasario mėnesio jis retai būna namuose, nes sportuoja Vilniuje, kur dažniau ir gyvena, nes klubas yra suteikęs gyvenamą plotą, tačiau ši aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , yra asmeninė atsakovo ir ieškovės nuosavybė, todėl į dalintino turto sąrašą netrauktinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2001 m. birželio 9 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure įregistruotą šalių santuoką (įrašo Nr. 750); nutraukus santuoką ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę V., atsakovui paliko pavardę L.; nustatė, kad ieškovė ir atsakovas neteiks išlaikymo vienas kitam; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų paneigti šalių nurodytą aplinkybę, kad jų šeimyninis gyvenimas baigėsi, tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Ieškovės ieškinyje bei atsakovo priešieškinyje nėra nurodytų aplinkybių, išvardytų CK 3.60 str. 3 d., būtent, kad atsakovas neištikimas ar nesirūpina šeima ilgiau kaip vienerius metus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų naudojęs prieš ją smurtą ar būtų jai neištikimas gyvenant kartu. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Visuotinai žinomos aplinkybės, kad atsakovas yra krepšininkas, ne kartą buvo įvertintas ir apdovanotas, todėl piktnaudžiavimas alkoholiu negali būti suderinamas su jo profesija, o saikingas alkoholio vartojimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, t. y. nepateikė įrodymų, jog ieškovė būtų pažeidusi CK 3.60 str. 2 d., 3 d. įtvirtintas nuostatas. Taigi teismas padarė išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog dėl santuokos iširimo kalta kita pusė (CPK 178 str.). Teismas laikė, kad gyvendami santuokoje abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovės V. L. vardu asmeninės nuosavybės teise 2006 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties reg. Nr. G-2906 pagrindu buvo įregistruotos ¾ dalys 0,0574 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¾ dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ¾ dalys ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¾ dalys kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , atsakovo D. L. vardu asmeninės nuosavybės teise 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. G-3102, pagrindu buvo įregistruoti ¼ dalis 0.0574 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ,. 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. G-3102, buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Atsakovas savo motinai I. A. L. paskolino 1999 m. gruodžio 6 d. 42 000 Lt, 2000 m. rugsėjo 14 d. – 40 000 Lt, 2001 m. rugpjūčio 7 d. dar 42 000 Lt. Atsakovas teigė, kad pinigus davė motinai namo, esančio (duomenys neskelbtini) , statybai. 2001 m. gruodžio 10 d. atsakovas ieškovės motinai M. M. paskolino 22 000 Lt. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 2001 m. lapkričio 9 d. nuosavybės teise buvo įsigijusi atsakovo motina I. A. L.. 2001 m. gruodžio 10 d. šį turtą ji pardavė ieškovės motinai M. M. už simbolinę 70 000 Lt kainą, nors viso turto vertė buvo 187 592 Lt. M. M. 2001 m. gruodžio 19 d. turtą padovanojo savo dukteriai, t. y. ieškovei, kuri jį pardavė 2008 m. liepos 18 d. Gretimas žemės sklypas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) , nuo 2000 m. birželio 4 d. priklausė atsakovo motinai I. A. L., kuri 2000 m. spalio 4 d. turtą perleido ieškovei, o ši 2002 m. liepos 19 d. jį pardavė. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , nuo 1998 m. priklausė ieškovei, kuri 2000 m. liepos 26 d. ją padovanojo savo motinai M. M., ši vėlgi 2006 m. birželio 30 d. turtą padovanojo atgal ieškovei. 2001–2006 m. laikotarpiu minėta namų valda buvo įkeista tris kartus.

Nagrinėdamas reikalavimą grąžinti dovaną, teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į dovanojimo sutarties prigimtį. Atsakovas teigė, kad minėta sutartimi ieškovė išreiškė ne gerą valią padovanoti jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą, o vykdydama šalių susitarimą, kurio ieškovė nepaneigė. Šalys pripažino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) , atsakovas su ieškove gyveno nuo santuokos sudarymo, nors laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. iki 2006 m. liepos 10 d. namų valda formaliai buvo užrašyta ieškovės motinos M. M. vardu. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo daug skolų dar iki susituokiant, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl tikėtina, kad turtą perleido motinai, jog nebūtų nukreiptas išieškojimas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas teigė, kad jis apie įkeitimo sandorius sužinojo jau po jų sudarymo, jie buvo sudaryti atsakovui išvykus, šis turtas buvo įkeistas siekiant užtikrinti ieškovės paskolų gavimą, paskolų pinigai buvo skirti jos asmeninių prievolių, turėtų iki santuokos, įvykdymui, paskolos buvo grąžintos iš atsakovo gaunamų pajamų. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, nors ir pati ieškovė jų nepaneigė (CPK 178 str.). Atsakovo teigimu, minėtas turtas buvo pagerintas gyvenant santuokoje: 2003–2004 m. padaryta rekonstrukcija, įrengti vartai, garažas, į minėtus pagerinimus investuota 80 000 Lt, nors šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Ieškovė teigė, kad visus pagerinimus ji atliko viena ir savo lėšomis, rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų pagalba, tačiau teismas sprendė, kad visi pagerinimai buvo atlikti bendromis šalių pastangomis, t. y. tiek darbu, tiek lėšomis. Ieškovės tėvams įsigyjant turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , atsakovas paskolino pinigines lėšas turto įsigijimui, jų grąžinti nereikalavo. Vėliau turtas buvo padovanotas ieškovei, todėl tikėtina, jog bendru sutarimu ieškovė padovanojo atsakovui ¼ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) , taip sukuriant pradines prievoles pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji dalyką. Teismas pažymėjo, kad ieškovei turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , perleistas tik 2006 m. liepos 10 d., o atsakovui ieškovė jį padovanojo 2006 m. liepos 21 d. Aplinkybės, kad buvo vykdomas bendras susitarimas, ieškovė nepaneigė. Taigi teismas darė išvadą, kad šalys bei jų artimi žmonės stengėsi išlaikyti nekilnojamąjį turtą sudarydami įvairius turto perleidimo sandorius dėl jiems vieniems žinomų, bet byloje nenustatytų aplinkybių. Be to, teismas nurodė, jog CK 3.70 str. 4 d. numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims, tačiau tokios pareigos įstatymas nenumato.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. L. kaltės ir patenkinti ieškovės reikalavimą išreikalauti iš atsakovo D. L. 2006 m. liepos 21 d. ieškovės atsakovui dovanotą nekilnojamąjį turtą.

Apeliantė nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesivadovavo ne tik įrodinėjimo vertinimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais ir padarė šališkas išvadas. Taip pat pažeidė CPK 265 str. 2 d., nes sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje santuokos iširimo pagrindas nenurodytas (CK 3.61 str., 3.62 str.). Atsakovas po namo padovanojimo 2006-07-10 iš karto 2006 m. rugsėjo mėn. paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, neprisidėjo prie išlaikymo. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių visuma turėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo remiantis viena iš įstatymų numatytų prezumpcijų, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas 2006 m. rugsėjo mėn. išėjo gyventi pas kitą moterį, kuri nuo jo pagimdė vaiką. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių kriterijų visumą, sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes šeimos nariams, sutuoktinio valios dėl negyvenimo šeimoje savanoriškumo, kur gyvena išvykęs sutuoktinis ir su kuo gyvena. Teismas turėjo įvertinti sutuoktinių norą santuoką išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu bei kitas reikšmingas bylai objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigė jo kaltę arbo rodo esant kito sutuoktinio kaltę. Šioje byloje atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie tai, kad atsakovas nesirūpino šeima, neduodavo ieškovei pinigų. Atsakovas nepaneigė, kad vartojo prieš ieškovę smurtą, bet teigė, kad ji neprašė skirti medicininės ekspertizės. Apeliantė nurodė, kad ji labai pasitikėjo atsakovu, kuris manipuliavo jos jausmais. Ji tapo silpnesniuoju sutuoktiniu, tik uždirbančiu pinigus ir tenkinančiu atsakovo pageidavimus. Todėl teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos taikant CK trečiosios knygos IV skyriaus 4 skirsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, apibrėžtų CK 3.26-3.36 str., jas pažeidė, dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Apeliantės nuomone, byloje įrodyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo smurtą, negerbė, susirado kitą moterį, su kuria gyveno ir kuri pagimdė nuo jo vaiką.

Apeliantė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisidėjo įsigyjant statybines medžiagas ar sumokant už statybos darbus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų faktinių duomenų, tai šios lėšos galėtų būti laikomos asmenine atsakovo nuosavybe, jeigu jų įsigijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsakovo argumentus, kad pagrindinis ieškovės tikslas buvo gauti materialinę naudą ir visišką išlaikymą, paneigia byloje esantys dokumentai, nes nei karto atsakovas ieškovei savo pinigų nepervedė, o visus siųsdavo bei skolindavo savo motinai I. A. L.. Vienintelis įrodymas byloje yra tas, kad D. L. 1996-08-12 gavo 40 000 atlyginimą. Kitų įrodymų apie gautas pajamas nėra, o tai, kad atsakovas pinigų po žaidimo užsienyje neturėjo, įrodo liudytojos V. L. paaiškinimas, kad po žaidimo Rygos komandoje ji vežė jam pinigų, nes jis neturėjo kuo užmokėti už įsipiltą benziną. Taip pat nepaneigtas faktas, kad jis nesirūpino šeima, nerėmė ieškovės materialiai. Priešingai, ji viena išlaikė šeimą, duodavo jam pinigų, tai įrodė jos pinigų pervedimas atsakovui (b. l. 128). Ji viena mokėjo mokesčius už gyvenamąjį plotą, pirko maistą, atostogų metu išlaikė jo abu vaikus, nes jie tuo metu gyvendavo pas ją, apipirkdavo juos iš savo lėšų. Antstolis buvo areštavęs visas atsakovo sąskaitas, nes jis nemokėjo alimentų vaikams iš pirmosios santuokos, o ieškovė tą įsiskolinimą likvidavo. Atsakovas, būdamas Lietuvoje, nuolat girtuokliaudavo, jo gyvenimo būdas buvo netinkamas, turėjo daug merginų čia ir užsienyje, nuolatinio darbo nesusirasdavo. Ieškovė pašventė savo gyvenimą atsakovui, atsisakė savo norų, paisydavo tik sutuoktinio, kuris pavergdavo meilikavimu, gražbyliavimais. Apeliantės nuomone, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai byloje visiškai ir visapusiškai įrodo atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Mano, kad atsakovas neįrodė, kad ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo nėra jokio pagrindo. Atsakovo draugai ir nei vienas liudytojas neįrodė, kad matė ieškovę su kitais vyrais, kaip ir neįrodė, kad ji buvo atsakovui neištikima. Apeliantė nurodė, kad atsakovas savo nuosavybėje nuo 1992 m. rugsėjo 23d. iki 1992 m. lapkričio 19 d. turėjo butą (duomenys neskelbtini) . Daugiau jokio turto jis niekada nėra turėjęs. Atsakovas neįrodė, kad jis turėjo santaupų iki santuokos ir kad gaudavo pajamų iš kontraktų. Jis neįrodė, kad ieškovė slėpė gaunamas iš savo buvusio vyro V. perlaidas, nes jeigu jis būtų namie, tai jis visada būtų matęs pranešimus. Atsakovo motyvai, kad jis nevartojo alkoholinių gėrimų, paneigti, tai įrodyta dažnu klubų keitimu, nepastovumu, trejų metų nedarbo, liudytojų S., M., D., V. bei G. parodymais, kurie nurodė, kad matydavo jį girtą. Byloje esantis 2007 m. balandžio 19 d. nutarimas paneigia ir atsakovo žodžius, kad niekada nevartojo smurto. Nors atsakovas skaito, kad kita moteris, su kuria jis susilaukė dukters L., nebuvo santuokos iširimo priežastimi, tačiau jis po dovanos nepraėjus nei mėnesiui išėjo ir paliko šeimą. Bylos medžiaga įrodyta, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovo kaltė, todėl reikalavimas grąžinti dovaną turėtų būti patenkintas. Be to, net esant abipusei sutuoktinių kaltei, gautą dovaną kitas sutuoktinis privalo grąžinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kita moteris, su kuria jis susipažino jau po to, kai faktiškai šalių santuoka buvo iširusi, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios šalių gyvenimas tapo negalimas. Kritiškai vertintinos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad atsakovas 2006 m. rugsėjo mėn. išėjo gyventi pas kitą moterį. Faktą, kad nuo 2006 m. vasaros jis negyveno su ieškove, patvirtina liudytojų T., M. parodymai. Su kita moterimi jis susipažino tik 2006 m. rudenį, ir šią aplinkybę be atsakovo paaiškinimų patvirtina liudytojo B. parodymai. Faktą, kad su ieškove tuo metu santuoka buvo faktiškai iširusi, patvirtina byloje esantys įrodymai: pažymos iš VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, iš kurių matyti, kad advokatės N. prašymai dėl šių dokumentų išreikalavimo pateikti 2006-09-11. Kadangi šalių santuoka buvo iširusi, jie negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių, todėl ieškovė nurodytos aplinkybės, rašydama pradinį ieškinį, nežinojo. Tik vėliau, sužinojusi iš pašalinių asmenų, kad atsakovas gyvenu su kita moterimi, ji pakeitė savo poziciją dėl santuokos iširimo priežasties. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas santuokos iširimo priežastis – kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus ja nesirūpina. Atsakovas nurodė, kad su ieškove negyvena kartu nuo 2006 m. vasaros pabaigos. Ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2006 m. lapkričio mėnesį, todėl akivaizdu, kad nebuvo įstatyme nustatytos sąlygos – nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienus metus, todėl laikytina, kad ši aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastis. Šalių santykiai jau kurį laiką buvo įtempti dėl ieškovės elgesio, kuris buvo nesuderinamas su šeimos vertybėmis. Todėl santykiams pasiekus visišką krizę, siekdamas išvengti nuolatinių barnių, konfliktų, atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną. Aplinkybę, kad dėl savo profesijos atsakovas galės skirti šeimai mažiau laiko, negu įprasta, ieškovė žinojo iki sudarant santuoką. Jai buvo žinoma, kad atsakovas sudaręs kontraktą su užsienio krepšinio komanda. Gyvenant santuokoje ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas ir toliau tęstų kontraktus su užsienio komandomis. Atsakovas nurodė, kad šeimą rėmė materialiai, moraliai, nors fiziškai tai padaryti ir buvo sunku. Todėl ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas nesirūpino šeima, atmestini kaip nepagrįsti.

Faktą, kad ir žaisdamas užsienyje atsakovas teikė ieškovei visišką išlaikymą, patvirtina byloje esantys išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų apie lėšų pervedimą ieškovei, liudytojų V. R., G. T., S. T. parodymais. Nors atsakovas, laikydamasis sutartinių įsipareigojimų, nurodytų kontrakte su krepšinio komandomis, nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, tačiau mano, kad faktas, jog krepšininko gaunamos pajamos gerokai viršija vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje, yra visuotinai žinomas (CPK 182 str.). Ieškovė kito pragyvenimo šaltinio neturėjo, nes jos įmonė „Mažosios Silvijos mada ir Ko“ dirbo nuostolingai. Ieškovė įrodymų, kad gavo pajamų santuokos metu, nepateikė (CPK 178 str.). Be to, ieškovė pateikdama pradinį ieškinį nurodė, kad niekur nedirba, registruota darbo biržoje, neturi lėšų pragyvenimui. Ieškovės teigimu, išlaikymo faktą patvirtina jos pervedimas, esantis byloje. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovo motina pardavė ieškovės motinai M. M. gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) . Nors namo vertė nurodyta 176 504 Lt, tačiau turtas buvo parduotas už 70 000 Lt. Namas parduotas 2001-12-10, o iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2001-12-19 padovanotas ieškovei. 2002 m. liepos 18 d. turtas parduotas R. G. ir D. G.. Aplinkybę, kad atsakovo motinos I. A. L. vardu įregistruotas turtas buvo tik formaliai perrašytas ieškovės motinai, o vėliau pačiai ieškovei, patvirtina sandorių intensyvumas, parduodamo turo vertė bei faktas, kad turtas po sudarytų sandorių liko šeimos turtu. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jis vartojo šeimoje smurtą, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. 2007-04-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą, šis nutarimas priimtas šalims nebegyvenant kartu, todėl įrodomosios reikšmės nustatant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad 2006 m. vasarą atsakovas ją įkalbėjo padovanoti jam ¼ dalį namo. Tokie paaiškinimai prieštarauja elementariai logikai, nes kaip nurodė ir pati ieškovė, sutuoktinių santykiai 2006 m. vasarą jau buvo pašliję, todėl šalys tarpusavio sutarimu išsprendė turtinius klausimus. Šalys gyveno (duomenys neskelbtini) . Nors formaliai, per laikotarpį nuo 2000-08-16 iki 2006-07-10 namas buvo perrašytas ieškovės motinos M. M. vardu, tačiau ji namu niekada nesinaudojo, visą laiką namas (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo ir ieškovės šeimos gyvenamoji patalpa. 2006-06-30 dovanojimo sutartimi namas buvo vėl padovanotas ieškovei. Gyvendamos ginčo name, šalys jį rekonstravo, įrengė vartus, garažą. Šie pagerinimai buvo atlikti iš atsakovo gaunamų pajamų. Be to, jo motina pardavė ieškovės motinai gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) . Namas parduotas 2001-12-10, o iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2001-12-19 padovanotas ieškovei, kuri 2002-07-18 turtą pardavė R. G. ir D. G.. Iš R. G. ieškovė gavo 140 000 Lt, iš kurių didesnė dalis buvo panaudota ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Aplinkybę, kad minėtas namas buvo tik formaliai užrašytas atsakovo motinos vardu, o iš tikrųjų buvo atsakovo nuosavybė, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atsakovas nurodė, kad gyvenant kartu santuokoje, jis nuolat rūpinosi ieškovės asmeninių skolų grąžinimu, ji ne kartą buvo įkeitusi šeimos turtą be atsakovo sutikimo, kad galėtų grąžinti iki santuokos susidariusias asmenines skolas, o paskolos bankui buvo grąžinamos iš jo gaunamų pajamų. Nors namas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau remiantis CK 3.90 str. 1 d., jeigu nustatoma, kad turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, jis gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į atsakovo indėlį į šeimos turto pagerinimą, į tai, kad ieškovė buvo skolinga atsakovui už namą, esantį (duomenys neskelbtini) , bei už jos asmeninių skolų grąžinimą, bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad atsakovui priklauso ¼ namo, esančio (duomenys neskelbtini) . Kadangi 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovė išreiškė ne gera valia padovanoti atsakovui dalį jai priklausančios nuosavybės, o tokia sutartimi buvo išspręsti šalių turtiniai įsipareigojimai, todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo ieškovei grąžinti dovanojimo sutartimi perleistą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009-12-18 nutartimi atmetė ieškovės V. L. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimą paliko nepakeistą, jį patikslino, nurodęs, jog šalių santuoka, sudaryta 2001-06-09 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr.750), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas kitas sutuoktinis. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovės atsakovui dovanotų ¼ dalies žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , grąžinimo. Kadangi byloje nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagal CK 3.70 str. 4 d. abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-21 nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovo jam ieškovės padovanotą ¼ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , taip pat atsakovui iš ieškovės priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatyme yra įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus (CK 3.70 str. 4 d.). Dovanotojo teisės reikalauti grąžinti dovaną iš apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. Tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 str. 4 d., galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 str. 4 d., 1.117 str. 6 d.); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 str. 4 d. yra nereikšmingi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pareikšto reikalavimo dėl dovanos grąžinimo nesprendė, bandydami aiškintis dovanos davimo motyvus, bet nesiaiškindami, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kuriomis dovana turi būti grąžinta.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo laikė iš esmės nemotyvuota bei grindžiama prielaidomis išvadą, jog ieškovės nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo priežastys neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes byloje nustatyta, jog šalys ir joms artimi asmenys buvo sudarę nemažai įvairių civilinių sandorių, kurių pobūdis ir intensyvumas leido padaryti išvadą, kad buvo tik šalims žinomu turtiniu interesu pagrįstų šalių susitarimų, tenkinusių abi šalis bei įgalinusių teismą atmesti šį ieškinio reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismai, spręsdami, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, iš viso nenurodė įrodymų, kurie pagrįstų, kad dovanotas nekilnojamasis daiktas neatitinka CK 3.70 str. 4 d. sąlygų. Be to, bylą nagrinėję teismai nesprendė ieškovės nurodytos dovanojimo sutarties modifikavimo klausimų (CK 1.87 str.). Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo grąžinti dovaną, kaip neatitinkanti kasacinėje nutartyje pateiktų išaiškinimų, yra neteisėta, todėl naikintina ir reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti dovaną perduotinas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, turinčiam teisę spręsti ne tik teisės taikymo, bet ir faktų nustatymo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Bylos medžiaga įrodyta, kad tarp sutuoktinių ir jų giminaičių buvo sudaryta keletas sandorių dėl lėšų paskolos ir nekilnojamo turto perleidimo. Atsakovas savo motinai I. A. L. 1999 m. gruodžio 6 d. paskolino 42000 Lt (tomas I, b. l. 184), 2000 m. rugsėjo 14 d. paskolino 40000 Lt (tomas I, b. l. 185), 2001 m. rugpjūčio 7 d. paskolino 42000 Lt (tomas I, b. l. 126). Atsakovo paaiškinimu, pinigai buvo skirti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , statybai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina (tomas I, b. l. 66-73), jog namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , 2001 m. lapkričio 9 d. nuosavybės teise įsigijo atsakovo motina I. A. L.. 2001 m. gruodžio 10 d. šį turtą atsakovo motina pardavė ieškovės motinai M. M. už 70 000 Lt kainą (tomas I, b. l. 129-132), nors viso turto vertė buvo 187592 Lt. Ieškovės motina M. M. nekilnojamą turtą 2001 m. gruodžio 19 d. padovanojo ieškovei, o ieškovė 2008 m. liepos 18 d. dovanotą turtą pardavė. Atsakovas 2001 m. gruodžio 10 d. paskolino 22 000 Lt (tomas I, b. l. 168) ieškovės motinai M. M.. Žemės sklypas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) , nuo 2000 m. birželio 4 d. priklausė atsakovo motinai I. A. L., atsakovo motina 2000 m. spalio 4 d. šį žemės sklypą perleido ieškovei, ieškovė šį sklypą 2002 m. liepos 19 d. pardavė. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , nuo 1998 metų priklausė ieškovei, kuri 2000 m. liepos 26 d. ją padovanojo savo motinai M. M., ieškovės motina 2006 m. birželio 30 d. turtą padovanojo ieškovei.

.Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo daug skolų dar iki susituokiant, 2001–2006 metų laikotarpiu minėta namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , buvo įkeista tris kartus, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog tikėtina, kad ieškovė turtą perleido motinai, jog nebūtų nukreiptas išieškojimas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovo teigimu, minėtas turtas buvo pagerintas gyvenant santuokoje – 2003–2004 m. padaryta rekonstrukcija, įrengti vartai, garažas, į minėtus pagerinimus investuota 80 000 Lt, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų byloje nepateikta. Taigi ši aplinkybė laikoma neįrodyta, todėl atsakovo motyvas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog buvo sukurta situacija kai pradinė prievolė pinigų 2001-12-10 paskola sudaryta tarp atsakovo ir ieškovės motinos (1 t., b. l. 168), modifikavosi į dovanojimo 2006-07-21 sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui ¼ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 81-84) yra neįrodyta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioms išvadoms padaryti byloje nepakanka įrodymų. Esančiais byloje rašytiniams įrodymams įrodyta, kad paskolos sutartyje atsakovas raštu patvirtino, jog iš ieškovės motinos gavo pinigus – 22 000 Lt, šis atsakovo prierašas byloje nenuginčytas (tomas I, b. l. 68). Todėl daryti išvadą, kad atsakovas pinigų negavo, o gavo ¼ d nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) , nėra pagrindo (CPK185 str.,178 str.). Taigi vien tas faktas, kad šalys bei jų artimi žmonės sudarė įvairius turto perleidimo sandorius, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant paskolos, dovanojimo sutartis buvo kitokie negu jie yra šalių valia įforminti rašytiniais dokumentais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog šalių sudaryti sandoriai yra apsimestiniai ir dėl to kvalifikuotini kitaip negu šalių sutartyse. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas, dėl sandorių šalių sutartinių santykių modifikacijos laikomas neįrodytu ir nepagrįstu .

Apeliantė teigia, kad padovanojo ginčo turtą atsakovui nuolat jo spaudžiama, dėl nuolatinių atsakovo reikalavimų. Tačiau, kaip žinoma, dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą pagal CK 3.70 str. 4 d. yra nereikšmingi. Todėl CK 3.70 str. 4 d. taikymui būtina nustatyti tam tikrų aplinkybių visetą, kurios nustatytinos remiantis surinktais byloje įrodymais. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo įregistruota 2001-03-09, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2003-07-21 (1 t., b. l. 81, bylos priedas vokas su santuokos liudijimo originalu), taigi šalys dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paminėti teismų procesiniai dokumentai įsiteisėjo remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-21 nutartimi (2 t., b. l. 143-149). Ginčo dovanos objektas šioje byloje (1 t., b. l. 81-84) yra nekilnojamas turtas – ¼ dalis 0.0574 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) . Kaip jau buvo minėta, dovanojimo sutartis (1 t., b. l. 81-84) buvo sudaryta 2006-07-21, ieškovė kreipėsi 2008-01-14 į teismą dėl dovanos grąžinimo (1 t., b. l. 52-57), taigi nuo dovanos perdavimo nepraėjo daugiau kaip dešimt metų. Remiantis nekilnojamo turto registracijos duomenimis, ginčo nekilnojamasis daiktas neperleistas tretiesiems asmenims (1 t., b. l .7-11). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos sąlygos patenkinti apeliantės prašymą ir įpareigoti atsakovą dovaną grąžinti ieškovei (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas grąžinti dovaną, panaikinti, priimti naują sprendimą. Ieškovės reikalavimą dėl dovanos grąžinimo patenkinti, įpareigoti atsakovą grąžinti 2006-07-21 dovanojimo sutarties pagrindu gautą nekilnojamą turtą – ¼ dalį 0.0574 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 330 str., 326 str. 2 p., 2 d.).

Šalys ir valstybė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios patenkinus ieškovės apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 98 str.). Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 64, 2 t.) 132 Lt, žyminį mokestį už kasacinį skundą 130 Lt (2 t., b. l. 111) ir advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (pinigų priėmimo kvitas Nr. 550829) 500 Lt, išviso ieškovė patyrė 762 Lt bylinėjimosi išlaidas, jos yra protingo dydžio ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Valstybė turėjo 21,90 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 77, 154), 45,25 Lt kasacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 150), iš viso 67,15 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovo D. L. jam ieškovės V. L. padovanotą ¼ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , ir atsakovui iš ieškovės priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, panaikinti.

Priimti naują sprendimą – šią ieškovės ieškinio dalį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. G-3102, pagrindu atsakovui D. L. padovanotą ¼ dalį 0.0574 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:

ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 762 (septynis šimtus šešiasdešimt du) Lt.;

valstybei 67,15 (šešiasdešimt septynis Lt 15 ct) Lt.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė