Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės I. D. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, atsakovui A. S., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei D. K., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyti įrodomieji faktai ir atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas A. S. yra ieškovės dukros E. D. tėvas, tačiau tėvystė nėra įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas neišlaiko savo vaiko, su juo niekada negyveno ir neužmezgė jokių ryšių, todėl A. S. pripažintinas E. D. tėvu, vaiko gyvenamojo vieta nustatytina su motina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

Ieškovės dukros E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime vaiko tėvas nėra nurodytas (b. l. 9), todėl tėvystę gali nustatyti teismas pagal motinos ieškinį (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 2 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Be to, atsakovo atsisakymą ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).

Šioje byloje liudytoja apklausta ieškovės teta J. B. patvirtino, kad ieškovė neturi motinos, todėl gyveno pas ją namuose. Prieš 4-5 metus ieškovė pradėjo draugauti su atsakovu. Jie bendravo kaip pora, atsakovas ateidavo į liudytojos namus, net padėdavo liudytojai dirbti daržus. Atsakovas yra nakvojęs jos namuose, jis miegojo viename kambaryje su ieškove. Be to, jie mokėsi Veisiejų profesinėje mokykloje, bendravo ne tik jos namuose. Liudytoja paaiškino, kad pasijutusi nėščia ieškovė jai sakė, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Prieš vaiko gimimą ieškovė persikėlė gyventi pas savo močiutę. Liudytoja patvirtino, kad ir po vaiko gimimo matė ieškovę su vaiku ir atsakovą Lazdijuose, parke. Jie bendravo ir po vaiko gimimo. Patvirtino, kad ieškovė yra rami, lėta, turėjo tik vieną draugę ir bendravo tik su atsakovu, o kitų draugų ir vyrų ieškovė neturėjo. Liudytoja patvirtino, kad šiuo metu ieškovės dukra jau penkis mėnesius gydoma Kauno klinikose ir paaiškėjo, kad mergaitei išoperuotas auglys galvoje buvo piktybinis, ji perkelta gydyti į onkologinį skyrių. Be to, necukrinio diabeto gydymas taip pat bus ilgas. Liudytoja patvirtino kas savaitę nuvežanti ieškovės dukrai po kelis pakus sauskelnių ir materialiai remianti ieškovę.

Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovės dukra E. D. 2015-09-23 – 2015-10-13 buvo hospitalizuota VšĮ Kauno klinikų vaikų endokrinologijos skyriuje, jai diagnozuotas necukrinis diabetas (TLK-10 kodas E 23.2) ir kaukolės ir veido kaulai (TLK-10 kodas D 16.4), megaitė buvo perkelta į vaikų neurochirurgijos skyrių granuliomos šalinimo operacijai (b. l. 64-65).

Nors atsakovas abejoja savo tėvyste, o dėl jo sąmoningo atsisakymo nuo ekspertizės giminystės ryšiui įrodyti ji nebuvo atlikta, tačiau įrodomieji faktai, patvirtinantys vaiko motinos ir atsakovo bendravimą, lytinių santykių turėjimą iki vaiko gimimo, atsakovo teiktą materialinę paramą vaikui išlaikyti, bei atsakovo atsisakymas ekspertizės, patvirtina atsakovo tėvystę.

Liudytojos parodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus apie šalių bendravimą ir artimus ryšius iki vaiko gimimo bei paneigia atsakovo parodymus, kad ieškovė bendravo su kitais vyrais. Abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo. Byloje esantis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo agresyvumo (b. l. 36-37), dėl kurio ieškovės teigimu ji nesutiko gyventi kartu su atsakovu, kai šis pats tą siūlė gimus jų vaikui. Tuo tarpu toks atsakovo pasiūlymas gyventi kartu su vaiko motina ir vaiku patvirtina, jog jis laiko save vaiko tėvu. Be to, pats atsakovas pripažino, kad iki vaiko gimimo bendravo su ieškove, turėjo su ja lytinių santykių, pripažino, kad kartu šventė 2012 m. didžiąsias metų pabaigos šventes, į kurias pats kvietė ieškovę. Pažymėtina, kad šis laikotarpis iš esmės kaip tik ir sutampa su atsakovės nėštumo pradžia, todėl akivaizdu, kad šalių santykiai vaiko pradėjimo metu buvo geri ir artimi, jie artimai bendravo ir ieškovė neturėjo jokio preteksto bendrauti su kitais vyrais. Taip pat pabrėžtina, kad sužinojęs apie ieškovės nėštumą atsakovas ir toliau bendravo su ieškove, pas ją lankydavosi, o gimus vaikui penkis mėnesius teikė materialinę paramą ieškovei išlaikant dukrą. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis laikė save vaiko tėvu ir kad ieškovės bei liudytojos parodymais nėra pagrindo abejoti.

Tuo tarpu atsakovo paaiškinimas, kad vėliau iš draugų jis sužinojo apie ieškovės bendravimą su kitais vyrais, kas dabar jam kelia abejones savo tėvyste, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau atsakovas nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų pagrįsti ieškovės intymų bendravimą su kitais vyrais, nepateikė jokių savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir neprašė leisti juos pateikti baigus įrodymų tyrimą. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovas šioje byloje pats prašė paskirti ekspertizę giminystės ryšiui įrodyti, bet vėliau pats jos atsisakė, nesutikdamas sumokėti užstato ekspertizės išlaidoms padengti. Jis pripažino, kad turėdamas pakankamai pinigų per teismo nustatytą terminą nesumokėjo užstato, nes visus pinigus paskolino draugui. Kodėl draugui pinigų reikėjo labiau nei jo paties giminystės ryšiui su ieškovės dukra patikimai patikrinti atsakovas nurodyti atsisakė. Teismas pripažįsta, kad tokia ekspertizės atsisakymo priežastis yra nepateisinama ir tokiais veiksmais atsakovas sąmoningai apsunkino tėvystės nustatymą šioje byloje, nesudarydamas galimybės tėvystę nustatyti patikimais moksliniais įrodymais. Atsakovui buvo įteikta nutartis skirti ekspertizę (b. l. 1), kurioje buvo išaiškintos atsisakymo nuo ekspertizės pasekmės, todėl remiantis CK 3.148 str. 2 d., atsakovo atsisakymas ekspertizės vertinamas kaip jo tėvystės įrodymas.

Nustačius atsakovo tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka ir ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Be to, teismo posėdžio metu pateikta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada patvirtina, kad ieškovė, nors ir yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau su socialinę pagalbą jai teikiančia socialine darbuotoja bendradarbiauja, jos nurodymus vykdo, išklausė kursus dėl alkoholio žalos ir alkoholį vartoti nustojo, dukra rūpinasi tinkamai ir šiuo metu slaugo ją ligoninėje. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

Nustačius atsakovo tėvystę, būtina išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą (CPK 392 str. 1 d.), nes atsakovas pripažino, kad išlaikymo dukrai šiuo metu neteikia. Pagal įstatymą tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti išlaikymą vaikui, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti atmestas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį.

Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, todėl situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą ir būtina užtikrinti, kad savo pareigą išlaikyti vaiką vykdytų abu tėvai.

Ieškovės nurodomas 300 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, kuris reikalingas būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti, nėra akivaizdžiai per didelis, neprieštarauja nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nei suformuotai teismų praktikai. Vaikų išlaikymo bylose teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra didesnė nei 300 eurų, todėl ieškovės nurodoma dukros poreikiams patenkinti reikalinga bendra 300 Eur suma visiškai atitinka vyraujančią teismų praktiką. Be to, atsakovas pripažįsta, kad ieškovės nurodoma suma dukros poreikiams patenkinti yra būtina, todėl ginčo dėl to nėra ir ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 187 str. 1 d.). Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai diagnozuotos dvi sunkios ligos ir vaiko poreikiai tik dar labiau išaugo.

Atsakovas ginčija ne vaiko poreikių dydį, o tik iš jo priteistiną išlaikymo dalį, teigdamas, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį. Jis teigia pajėgus mokėti tik po 100 Eur. Tačiau atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra pajėgus vaiko išlaikymui skirti ir 150 Eur.

Atsakovas patvirtino ir iš VSDFV Sodros duomenų (b. l. 58-59) matyti, kad nuo 2009 m. jis yra savarankiškai dirbantis asmuo ir verčiasi individualia veikla. Jis patvirtino, kad per mėnesį uždirba ir po 500 Eur, nors ne visais mėnesiais turi vienodai darbo, ir ne vienodai uždirba. Taip pat patvirtino, kad jis gyvena vienas pas savo tėvus, kitų išlaikytinių neturi, todėl visos pajamos tenka jam vienam. Tuo tarpu ieškovė gyvena su mažamete dukra (b. l. 12), jos pajamas sudaro tik našlaičių pensija (b. l. 56) ir pašalpos (b. l. 10), dėl vaiko auginimo ji negali ne tik dirbti, bet ir mokytis ir įgyti profesijos (b. l. 13). Todėl akivaizdu, kad atsakovas turi žymiai didesnes galimybes teikti vaikui būtiną išlaikymą, net jeigu jo pajamos ir nėra stabilaus dydžio kiekvieną mėnesį.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos pajamos dabartiniu metu, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju ieškovė viena gyvena su dukra ir jos galimybės dirbti dėl vaiko auginimo ir jo sveikatos problemų labai apribotos. Tuo tarpu atsakovas gyvena vienas, už būsto išlaikymą sumoka jo tėvai, pas kuriuos jis gyvena, o būdamas jaunas ir sveikas turi galimybę dirbti papildomai ir gauti dar didesnes pajamas. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovas turi galimybę teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ir jo turtinė padėtis nėra bloga bei negali būti pagrindas sumažinti vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (b. l. 6) ir už procesinių dokumentų įteikimą, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 str. 1 d., 5 d.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, ir sudaro 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 % ). Žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus nustatyti tėvystę ir vaiko gyvenamąją vietą sudaro 41 Eur. Bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, sudaro 5,52 Eur. Viso iš atsakovo valstybei išieškotina 100,52 Eur (54 Eur + 41 Eur + 5,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 371,32 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (b. l. 62), nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d., 5 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 282 str., 399 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės E. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko motinai I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos - 2015 m. birželio 11 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,52 Eur (vieną šimtą eurų 52 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspek­ci­jai prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5660.

Išieškoti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 371,32 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 32 centus) antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pa­ja­mų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.