Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovei O. M., dalyvaujant jos atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, dalyvaujant atsakovui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui V. M., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad nuo pat santuokos įregistravimo sutuoktinių gyvenimas nebuvo darnus. Gyvendami kartu nesutarė, namuose tvyrojo įtampa, tarpusavio santykiai tapo varginančiais. Sutuoktiniai gyvena skyrium, bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena jau daugiau kaip 15 metų. Santuokoje susilaukė keturių vaikų, kurie yra pilnamečiai. Mano, kad dėl nepavykusio šeimyninio gyvenimo yra kalti abu sutuoktiniai. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai įgijo santuokoje, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas natūra, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Transporto priemonėmis ieškovė nesinaudoja, todėl jos priteistinos atsakovui. Kreditorių sutuoktiniai neturi. (b. l. 3-6).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 1983 m. spalio 29 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4002. Santuokoje, 1995-06-19 atsakovo vardu buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Atsakovo vardu registruotos penkios transporto priemonės: FORD GRANADA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL COMMODORE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12-13), trys iš jų FORD GRANADA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL COMMODORE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotos, 2013-01-29 t.y. po bylos iškėlimo teisme (b. l. 29-30). 1995-05-29 atsakovo tėvas J. M. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 30000 Lt.

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas, nustatydamas kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Tiek ieškinyje tiek atsiliepime į ieškinį šalys nurodo tas pačias aplinkybes- dėl skirtingų charakterių ir požiūrio į gyvenimą, nesutarimų šeimoje, tarpusavio santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai tapo vienas kitam svetimi. Šalys patvirtino, kad negyvena kartu, bendro ūkio neveda, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, nei vienas sutuoktinis nepanoro taikytis (b. l. 4, 38). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka šiuo metu yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra neįmanoma, abi šalys gyvendamos santuokoje pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., abu dėjo nepakankamas pastangas išsaugoti šeimą, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str., CPK 177, 178, 197, 185 str.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – M., M. (CK 3.69 str.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalinimo.

Šalys santuokoje įgijo butą (duomenys neskelbtini) Kaune bei penkias transporto priemones.

Ieškovė ieškiniu prašė transporto priemones priteisti atsakovui. Po bylos iškėlimo teisme buvo išregistruoti trys automobiliai: FORD GRANADA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL COMMODORE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šių transporto priemonių nėra, kadangi jos buvo parduotos santuokos metu. Paaiškėjus aplinkybei, kad trys transporto priemonės įtrauktos į dalintino turto balansą, nors realiai jos neegzistuoja, ieškovė pateikė standartinę ieškinio atsisakymo formą dėl automobilių, kurie buvo išregistruoti po ieškinio padavimo teismui dienos, bei nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos (b. l. 41, 44).

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovė pateikė tinkamo turinio prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio, teismas sprendžia ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl transporto priemonių, kurios buvo išregistruotos, priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl likusių dviejų transporto priemonių: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė prašo šias transporto priemones priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi ji šiomis transporto priemonėmis nesinaudoja, kompensacijos nereikalauja. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonėmis naudojasi jis ir sūnus. Esant sutuoktinių sutarimui dėl transporto priemonių padalinimo, įvertinus aplinkybę, kad šalys neturi kreditorių, kurių interesus toks turto padalinimas galėtų pažeisti, reikalavimas tenkintinas ir šios transporto priemonės priteistinos atsakovui (CK 3.116, 3.117).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto- buto, (duomenys neskelbtini), padalinimo. Nustatyta, kad ginčo butas įgytas šalims gyvenant santuokoje, 1995-06-02 (b. l. 16). Preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata, buvo įtvirtinta SŠK (21 str. 1, 3 d.), kuris galiojo buto įsigijimo metu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Atsakovo manymu šalims dalintina tik ½ ginčo buto, kadangi butui įsigyti buvo panaudotos ne tik bendros sutuoktinių lėšos, bet ir jo tėvų dovanotos piniginės lėšos, todėl prašo ieškovei priteisti ¼, o atsakovui ¾ ginčo buto.

CK 3.117 str. 2 d. nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą taip pat yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nagrinėjamu atveju, tam, kad ginčo butas būtų padalintas atsakovo nurodytu būdu, atsakovas turėtų įrodyti, kad dalis lėšų panaudotų buto įsigijimui, buvo jo asmeninės lėšos, t.y. lėšos, kurias jam santuokos metu padovanojo tėvai (CPK 178 str.).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 str. 2 d. faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus, arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas teigia, kad ginčo butas įgytas už 32000 Lt, iš jų 20000 atsakovui davė tėvas, kuris šiuos pinigus gavo pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str. 178 str.). Nors atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau ieškovė neginčijo aplinkybės, jog įgytas už 32000 Lt. Vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo remiasi atsakovas, yra 1995-05-29 buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią matyti, kad J. M., pardavė jam priklausantį butą, už 30000 Lt (b. l. 32). Tačiau pastaroji sutartis tik patvirtina buto pardavimo faktą, tačiau nepatvirtina pinigų dovanojimo atsakovui fakto. Atsakovas, siekdamas įrodyti pinigų dovanojimo aplinkybę, remiasi liudytojų parodymais. Atsakovo tėvas liudytojas J. M., teismo posėdžio metu parodė: „butą Vilniuje pardaviau už 10000 dolerių, pusę sūnui daviau, pusę sau pasilikau. Sūnui daviau 5000 dolerių. Pardaviau butą, atvažiavome pas notarą ir pusę pinigų atidaviau sūnui“. (b. l. 50). Liudytoja A. B. paliudijo, kad atsakovo tėvai jai sakė, jog davė atsakovui 20000 Lt butui pirkti (b. l. 50). Sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, kad liudytojų parodymai, siekiant įrodyti 20000 Lt dovanojimo atsakovui faktą nelaikytini leistinais. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 282 str. 1 d. nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. Pagal to paties CK 58 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Analogiška nuostata numatyta ir LR CK 1.93 str. 2 d. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys santuokoje pragyveno 13 metų, pinigų turėjo savo, po kelis tūkstančius davė abiejų šalių tėvai. 5000 davė ieškovės tėvai, penkis davė atsakovo tėvai (b. l. 49). Taigi, ieškovė iš esmės neneigia, kad buto įsigijimui buvo gauta pinigų iš atsakovo tėvų, tačiau nurodo, kad gauta tik 5000 Lt. Teismas sprendžia, kad esant ginčui tarp šalių dėl lėšų panaudotų buto įsigijimui kilmės ir dydžio, nesant rašytinės pinigų dovanojimo sutarties, liudytojų parodymai įrodinėjant 20000 Lt pinigų sumos dovanojimo atsakovui aplinkybę nėra leistini, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog butui pirkti panaudojo asmenines lėšas, kurias jam dovanojo tėvai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl santuokoje įgytas butas šalims dalintinas po ½ dalį.

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai (CPK 93 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės O. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – Misiūnienė, Misiūnas.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį.

Priteisti atsakovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), transporto priemones (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priimti ieškovės O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl transporto priemonių FORD GRANADA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL COMMODORE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo išregistruotos po ieškinio pateikimo teisme, priteisimo atsakovo V. M. asmenine nuosavybe, ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. 2-3427-375/2013, nutraukti.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. M. a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio ir 3000 (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 14 Lt (keturiolika litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 803 Lt (aštuonis šimtus tris litus) žyminio mokesčio valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ”Swedbank” AB , kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pateikti teismui.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.