Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-171-834/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-15
Bylos Nr.
1-171-834/2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00047-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
D. B., Advokatui J
Civilinis atsakovas
AAS „G. B. “
Kaltinamasis
V. Ž.
Advokatai
Vida Leonovienė
b. byla Nr.1-171-834/2013
Proceso Nr.1-53-1-00047-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.25.4.1. ; 2.3.6.4.2
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 15 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja V. S.,Sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,Dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,Nukentėjusiąjai ir civilinei ieškovei D. B.,Advokatui J. A. Pakarkliui, advokatei Vidai Leonovienei,

Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei

Nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „G. B. “ atstovui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, senatvės pensininkas, nevedęs, gyvenantis Anykščių rajone, Anykščių seniūnija, (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. Ž. 2013 m. sausio 04 d. apie 16.43 val., vairuodamas automobilį MAZDA 323, valst. Nr. LVA 571 Anykščių mieste Vilniaus gatve miesto centro kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš esantį kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų tuo metu per perėją jam iš kairės į dešinę pusę ėjusią pėsčiąją D. B., kelio dešinėje pusėje automobilio priekine dešiniąja puse partrenkė D. B., kuriai dėl dešinio sąnario sumušimo ir raiščių patempimo nesunkiai sutrikdė sveikatą.

K. V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tą dieną važiavo nuo Kurklių pusės miesto link, ties parduotuve „Norfa“ kliudė pėsčiąją. Perėja buvo apšviesta, greitis buvo nedidelis, nieko nematė ir tik arčiau privažiavęs pamatė kojas, jo manymu pėsčioji ėjo įstrižai gatvės už perėjos. Stabdė, kai pamatė kojas, smūgis buvo nedidelis, jo mašinos bamperis plastmasinis, todėl ir suskilo. Iš mašinos išlipo ne iš karto, nes neatsisegė diržas. Prie nukentėjusiosios buvo priėjęs vyras, kuris ją pakėlė, po to padėjo nueiti iki greitosios. Buvo šalia jaunų merginų, jis pats prašė, kad paskambintų greitajai, policijai. Nukentėjusioji sakė, kad nereikia greitosios. Lijo, buvo rūkas, apšvietimas nuo stulpo, perėja buvo apšviesta, tačiau pėsčiosios nematė. Kaltas jaučiasi, nes partrenkė žmogų, tačiau mano, kad pėsčioji ėjo ne per perėją, o prieš perėjos pabaigą kirto kampą. Nežino kodėl jo padangos yra skirtingos. Jam kai keitė padangas pasakė, kad galima tokiomis važiuoti, nes vienos yra žieminės, kitos, kuriomis galima važiuoti visus metus. Žalos atlyginti neturi iš ko.

Nukentėjusioji D. B. parodė, jog tą dieną ėjo iš parduotuvės „Norfa“ Vilniaus g. per pėsčiųjų perėją, likus dviems žingsniams iki kelkraščio ją partrenkė mašina. Ėjo per perėją, nes visur kitur kelkraštyje buvo sniegas. Ją nuo žemės pakėlė, kažkoks ponas, ji pati buvo šoko būsenoje ir sakė, kad nereikia jokios policijos ir greitosios ir kad vairuotojas dingtų jai iš akių. Kai atsistojo, koja sutraškėjo, įvykio metu buvo sutrenktas kelias. 49 dienas buvo nedarbinga. Po įvykio nešioja įtvarą, kaupiasi skysčiai, bus reikalinga kelio operacija. Anykščiuose kelio nuotraukos nedarė. Po to pasidarius tomografinį tyrimą, paaiškėjo, kad raiščiai buvo nuplėšti.Yra sirgusi depresija, buvo išsigydžiusi, tačiau po autoįvykio vėl viskas atsinaujino, paniškai bijo eiti per gatvę, bijo mašinų. Po autoįvykio reikėjo keisti rūbus, batus, nes negali vaikščioti be įtvaro. Po įvykio kaltinamasis su ja nebendravo, net neatsiprašė. Draudimo bendrovė atlygino 2449, 82 Lt. Iš kaltinamojo prašo priteisti 10 000 Lt žalos, jei būtų sumokėtų iš karto, tai sutiktų ir 5000 Lt , nes jai bus reikalinga operacija.

Liudytoja G. S. parodė, jog ėjo iš „Norfos“ parduotuvės, aikštelėje matė, kai D. B., kuria vadina teta, ėjo per perėją, po to nusisuko į draugę ir išgirdo garsą, atsisukusi pamatė, kad partrenkė tetą. Teta nukrito ant perėjos galo, link poliklinikos. Išgirdo partrenkimą, mašinos čiuožimo garso negirdėjo.

Liudytojas A. Č. parodė, jog važiavo pro polikliniką Vilniaus gatve ir ant perėjos pamatė nukritusį žmogų. Jis sustojo, pakėlė nukentėjusiąją ir padėjo nueiti iki greitosios. Tokiu paros metu, kai yra gatvės apšvietimas, žmogaus ant perėjos nesimato, neteisina kaltinamojo, tačiau tokiu paros metu krenta tokia šviesa, kad jeigu žmogus dar tamsiai apsirengęs, tai pasimato tik kojos. Kas sąlygojo įvykį nežino, gali drabužis susilieti su gatve, tokiu paros metu reikia labai atidžiai vairuoti.

Iš byloje esančio 2013m. sausio 04 d., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos matyti, jog apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Anykščiai, Vilniaus gatvėje, ties 22 numeriu pažymėto namu esanti pėsčiųjų perėja, kelio ruožas tiesus. Oro sąlygos apžiūros metu: buvo ūkanota, prieblanda, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas ( b.l.8-13 ).

Iš byloje esančio 2013 m sausio 04 ., transporto priemonės apžiūros techninės būklės patikrinimo protokolo, matyti, jog apžiūrint V. Ž. automobilį Mazda 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apgadintas priekinis bamperis atsitrenkiant į pėsčiąją, tai yra apgadinta bamperio dešinės pusės priekinė dalis ties dešinės pusės žibintu. Automobilio Mazda 323 valst. Nr. LVA 571 priekinės padangos žieminės, galinės- vasarinės ( b.l.14-15).

Iš byloje esančios 2013 m. vasario 01 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 136/13(05) matyti, jog D. B. padarytas dešinio kelio sąnario sumušimas ir raiščių patempimas kieto buko daikto poveikyje autoavarijos metu sužalojant dešinį kelį į kietas bukas automobilio kėbulo dalis. D. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 27 )

Iš byloje, esančio 2013 m. vasario 18 d. magnetinio rezonanso 1,5 T tomografijos tyrimo matyti dešinio kelio sąnario vidinio menisko užpakalinio rago baltos zonos apatinio paviršiaus smulkus „lopo“ tipo plyšimas, išorinio menisko priekinio rago įstrižas plyšimas. Eksudacinis sinovitas. Beikerio cista ( b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo V. Ž. kaltė, jog jis 2013 m. sausio 04 d. vairuodamas automobilį MAZDA 323, valst. Nr. LVA 571 pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje buvo nesunkiai sužalota D. B., visiškai įrodyta. Nors V. Ž. teigia, jog nematė D. B., einančios per perėją, tačiau būtent Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui bei laikytis visų atsargumo priemonių. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Kelių eismo taisyklių 37 punktas nustato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Todėl V. Ž. būdamas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir atsižvelgdamas į oro sąlygos, kaip tiek nukentėjusioji, tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas A. Č. parodė, kad matomumas buvo blogas, turėjo imtis ypač didelių atsargumo priemonių tokiam matomumui ir prieš pėsčiųjų perėją sustoti ir įsitikinti, jog nėra kliūties. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį.

K. V. Ž. neteistas, padarė veiką, laikomą neatsargia. Nors kaltu prisipažino iš dalies, nes mano, kad pėsčioji ėjo ne per perėją, o perėjos pabaigoje nukirto kampą, tačiau gailisi dėl įvykio, nes vis dėlto jis partrenkė žmogų. Teismo manymu, tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi, pripažino jog nematė nukentėjusios. Todėl teismas pripažįsta, jog V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra surinkta blogai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, yra senyvo amžiaus. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmė- bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. B. pateikė ieškinį ir prašė priteisti jai 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir paskutinio posėdžio metu nurodė, jog, jeigu pinigai būtų sumokėti iš karto, tai būtų sumažinusi iki 5000 Lt. Nurodė, jog prašo tik neturtinės žalos, tačiau į šitą sumą yra įskaičiavusi ir turtinę, nes ateityje gali būti reikalinga kelio sąnario operacija, reikėjo keisti visus rūbus ir batus. Po eismo įvykio tapo labai nervinga, bijo mašinų, bijo pereiti per gatvę. Prašo priteisti 10 000 Lt, tačiau į šitą sumą įskaičiuoja ir neturtinę, ir turtinę žalą. Tokios sumos prašo, nes ateityje dar bus reikalingas gydymas, gali prireikti operacijos. Moralinę žalą įvertina 5000 Lt.

Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta draudimo bendrovė AAS „G. B.“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir nurodė, jog nukentėjusiajai D. B. išmokėjo 2449, 82 Lt, iš kurių 980 Lt už neturtinę žalą, 1182,64 Lt už vaistus ir gydymo išlaidas, 32, 55 Lt už kelionės išlaidas, 254, 63 L už negautas pajamas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajai D. B. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. D. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog avarijos pasekmes jaučia iki šiol: bijo eiti per gatvę, naktimis neramiai miega, turi nešioti kojos įtvarą, dėl to reikėjo keisti rūbus, batus, skauda kelį, negali atsitūpti, ateityje laukia kelio operacija. Nukentėjusioji D. B. nurodė, jog į šią sumą įskaičiuoja ir turtinę žalą, kurią patirs ateityje dėl galimos kelio sąnario operacijos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 51 punkte nustatyta, jog dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė draudimo išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti draudimo išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Todėl D. B. dėl gydymo išlaidų, kurias patirs dėl 2013 m. sausio 4 d. įvykusio eismo įvykio ir turės tai patvirtinančius dokumentus, vadovaujantis minėtų taisyklių 51 punktu turės teise reikalauti iš draudimo bendrovės. Todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik dėl neturtinės žalos dydžio. Kaip matyti iš Všį Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro gautos D. B. ligos istorijos, D. B. po avarijos dėl dešinio kelio sąnario skausmo turėjo pastoviai lankytis gydymo įstaigoje. Kaip matyti iš Anykščių rajono psichikos sveikatos centro pažymėjimo, jog D. B. gydymas tęsiamas nuo 2013 07 10 d. Pati nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog po avarijos atsinaujino depresija. Todėl teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusioji D. B. iki šiol jaučia tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Taigi šios aplinkybės atitinka kriterijus patenkančius į neturtinės žalos sąvoką , kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, nepatogumai ( dėl įtvaro nešiojimo turėjo keisti rūbus, batus, negali lipti laiptais, atsitūpti). Todėl teismo manymu draudimo bendrovės nustatytas ir išmokėtas neturtinės žalos dydis 980 Lt yra aiškiai per mažas. Tačiau iš minėtų gydymo įstaigų gautų dokumentų matyti, jog D. B. dėl atramos judėjimo aparato ligų gydymo įstaigoje lankėsi ir iki eismo įvykio. Todėl vienareikšmiškai manyti, jog visi nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas yra vien eismo įvykio pasekmė, teismas neturi pagrindo. Todėl ir D. B. prašoma 5000 Lt suma ( kaip pati D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog moralinei žalai prašo 5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neatitenkanti formuluojamos teismų praktikos. Toks žalos dydis teismų praktikoje yra nustatomas esant žymiai didesnėms pasekmėms ( LAT nutartys 3K-3-51/2007, 3K-3-357/2008). Taigi teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusios D. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistina papildomai 2600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą. Todėl teismo nustatyta 2600 Lt neturtinei žalai atlyginti priteistina iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ Kitoje dalyje D. B. ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-305str., 307str,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį ir paskirti jam 8 MGL ( 1040Lt ) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300 , įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę. Baudos nesumokėjus per teismo nurodytą laiką, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę , kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. B. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ 2600 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja V. S.