Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-36-490/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
2-36-490/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01858-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
R. D.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-36-490/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01858-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 75.7.; 116.4 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,atsakovei R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovei R. D. dėl prievolės įvykdymo, skolos pritesimo ir prievolės pripažinimo solidaria ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu, kurį ji patikslino, teismo prašo priteisti jos naudai iš atsakovės R. D. 31 000 Lt, bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti, kad prievolė, grąžinti jai skolą pagal 2012 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį reg. Nr. VP-2053, sudarytą tarp L. L. ir E. D., E. D. ir R. D. yra solidari.

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2012-12-14 paskolos sutartį ieškovė atsakovės vyrui E. D. paskolino 31 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas – iki 2012-05-26. Apie paskolos sutarties sudarymą E. D. informavo savo žmoną atsakovę R. D.. 2012-05-21 E. D. mirė (savižudybė). Po jo mirties jo turtinių teisių perėmėja ir turto paveldėtoja pagal įstatymą yra jo žmona, tai yra atsakovė. Po skolininko mirties ji į jo žmoną, kaip turto paveldėtoją, dėl skolos grąžinimo kreipėsi, į ką jai atsakovė atsakė, kad po vyro mirties ji turto nepaveldėjo. Ieškovė su tuo nesutinka. Nors atsakovė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau paimdama po vyro mirties pas jį rastus pinigus, palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Be to, atsakovė faktiškai valdo po sutuoktinio mirties likusį turtą - gyvena tame pačiame šeimos bute, naudojasi jo turtu, visais jame esančiais daiktais, disponuoja atsakovo vardu registruota transporto priemone. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės, kaip turto paveldėtojos, ieškovei, kaip palikėjo kreditorei, priteistina skola pagal pirmiau minėtą sutartį. Be to, ieškinys tenkintinas ir tuo pagrindu, kadangi E. D. skola pripažintina solidaria prievole, nes jis pinigus skolino savo verslui - prekybai. Jis Jonavos turguje prekiavo duonos ir konditerijos gaminiais, turguje buvo išsipirkęs prekiauti vietas. Prekyba Jonavos turguje buvo šeimos verslas, todėl prievolė pagal paskolos sutartį yra solidari mirusiojo E. D. ir jo sutuoktinės, tai yra atsakovės.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio prievolė ieškovės atžvilgiu solidari, kadangi jie pagal verslo liudijimus užsiiminėjo duonos ir konditerijos gaminių prekyba, tai yra turėjo bendrą šeimos verslą. Be to, skola turėtų būti priteistina dar vienu pagrindu, tai yra todėl, kad atsakovė faktiškai priėmė palikimą po sutuoktinio E. D. mirties. Ieškovė L. L. papildomai paaiškino, kad E. D. pažinojo senokai, jų santykiai buvo draugiški. Ji jau 5 m. dirba AB “(duomenys neskelbtini)”, o prieš tai aš dirbo turguje. Gal kokius 8 metus buvau pažįstama su E. D.. Būdavo, kad paskolindavo jam pinigų, jis per 2-3 savaites atiduodavo. Teko skolinti 5-6 kartus. Skolindamasis jis sakė, kad jam reikia padėti podukrai, kuri neišlaikė egzaminų, tai reikia 800 litų sumokėti už egzamino perlaikymą. Dar sakė, kad prieš Velykas arba prieš Kalėdas reikia užsipirkti daugiau gaminių. Bet, kai ieškovė jam pinigų paskolino eilę kartų (sumomis 6000 Lt, 10000 Lt, 8000 Lt ir 3000 Lt), ir susidarė bendra 31 000 litų suma, o E vis žadėjo , bet skolų negrąžino, ji pasiūlė jam surašyti paskolos raštelį. Jis sutiko. Paskolos sutartį surašė pas notarą. Pinigai jam buvo reikalingi jo verslui-duonos gaminiams pirkti. Dar sakė, kad šeimą išlaiko, butą nuomojo, jį remontavo. Vieną kartą E sakė, kad reikia pinigų autobusiukui suremontuoti, nes nevažiuoja. Sakė kiekvieną šeštadienį, kiekvieną sekmadienį į Ukmergės turgų važiuoja prekiauti duona. Taip pat sakė, kad su žmona kartu važiuoja, ji jam padeda. Važiuoja į Ukmergę, į Kėdainius, į Vilkaviškį su tuo autobusiuku, dėl to reikia autobusiuką susitaisyti. Dar sakė pinigų reikia, nes padangas reikia pirkti, dar vietas (turėjo ne vieną) turguje reikia išsipirkti. Pasitikėjo E, nes jis neblogas žmogus. E jai sakė, kad žmona apie skolą žino.

Atsiliepimas

Atsakovė R. D. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad jos vyras jokio vertingo turto nepaliko, o jo asmeninės skolos jai nebuvo žinomos, ji, gavusi teismo leidimą, savo ir jų dukros vardu be jokių sąlygų ar išlygų atsisakė priimti palikimą, likusį po jo mirties. Taip pat nesutinka, kad ji priėmė palikimą po vyro mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (jai perduoti pinigai buvo jos motinos, kuriuos ši buvo davusi juos sutuoktiniui; tuos pinigus iš karto atidavė motinai). Pastebėjo, kad jos vyras paskutiniaisiais metais visiškai neturėjo jokių savo pinigų. Jis niekur nedirbo pagal darbo sutartį, tiktai turėjo verslo liudijimą prekybai turguje, kur bandė prekiauti duona. Šis verslas jam nesisekė, jis buvo visiškai prasiskolinęs, o , nebeturėdamas jokios perspektyvos tas skolas sugrąžinti, nusižudė. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad E. D. prekyba turguje buvo šeimos verslas - tai buvo tiktai asmeninis paties E. D. užsiėmimas, iš to verslo šeima nieko negavo ir neturėjo, o tai buvo greičiau jo hobis, arba, neturint jokio realaus darbo ir pajamų, priemonė išlaikyti teigiamą statusą aplinkinių ir savo paties akyse. Ji apie vyro verslą beveik nieko nežinojo - jis visą laiką slėpė nuo jos visus savo reikalus. Iš tiesų šeimą pagrinde išlaikė ji viena iš savo gaunamų pajamų - dirbo iš karto dviejose darbovietėse, taip pat prie šeimos išlaikymo prisidėjo ir kartu gyvenanti jos dukra D. V., padėjo jos motina. Apie paskolos sutartį ji sužinojo tiktai iš pačios ieškovės 2012 m. birželio mėnesio pradžioje. Mano, kad šiais pinigais vyras galėjo apmokėti kitas savo skolas, kadangi šeimos reikmėms jokių pinigų tuo laikotarpiu iš jo negavo. 2012-0-26 paskolos sutartis E. D. buvo sudaryta be jos pritarimo, pagal ją gauti pinigai nebuvo skirti šeimos reikmėms tenkinti, o tiktai jo paties asmeniniams reikalams. Dėl šių priežasčių pripažinti šią prievolę solidaria nėra jokio pagrindo. O kadangi ji nepriėmė jokio palikimo, likusio po vyro mirties, todėl ji nėra ir negali būti atsakinga pagal šią sutartį. Ieškinį laiko visiškai nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Laikėsi pozicijos, kad vyro verslas nebuvo jų šeimos verslas. Papildomai paaiškino, kad verslas nuo pradžių buvo pardėtas vyro, kai susituokė, ji irgi prekiavo, padėdavo vyrui paprekiauti duonos gaminiais. Jei neklysta, jie susituokė 2007 m. Santuokoje gimė dukra. Ji turi du vaikus iš pirmos santuokos, sūnų ir dukrą. Jie pilnamečiai. Iš kokių pinigų būdavo perkami duonos gaminiai, nežino. Apie vyro skolas nežinojo. Šeimą išlaikė ji ir jos dukra, dar padėjo mama. Kai dirbo, jos atlyginimas buvo mažiau nei minimalus. Už buto nuomą mokėjo 100 litų, komunalinės paslaugos – įvairios, būdavo ir apie 700 litų. Jos mama pensininkė, ji gauna nedidelę pensiją. Šiuo metu ji nedirba, gyvena iš pašalpų.

Liudytoja O. M. teismo posėdyje parodė, kad E. D. ir jos yra prašęs paskolinti pinigų. Turguje jis turėjo išsipirkęs tris „dvigubas“ vietas, t.y. 6 vietas. Prekiavo moterys, samdomos darbininkės. R. D. pradžioje prekiaudavo vienoje vietoje. Paskui E sakė, kad ji į Ukmergę važinėja prekiauti.

Liudytojas J. D. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė - marti, mirusio sūnaus žmona. Ją sūnus iš pradžių priėmė dirbti – prekiauti. Po to jiedu ėmė kartu gyventi jam priklausiusiame bute Klaipėdos gatvėje. Sūnus jo prašė šį butą užrašyti jam. Jis suprato, kad to buto reikia atsakovei su vaikais. Kadangi jis buvo jau anksčiau apmokėjęs sūnaus E skolas pinigais, gautais pardavus tėvų žemę, jis kažką turėjo palikti ir kitiems dviem savo sūnums. Kai jis tai pasakė E ir paprašė atlaisvinti butą, tai šis, atsakovės paveiktas, su juo nebendravo net 6 metus. E atsakovės vaikus mylėjo, jais rūpinosi, juos rėmė materialiai. Jam pasakojo, kad atsakovė, atėjusi pas sūnų į turgų, pasiimdavo tiek pinigų, kiek jai reikia. Ji visada būdavo išsipuošusi, kaip princesė vaikščiojo, „turgaus pažiba“ buvo, o sūnus prasčiau už jį atrodė. Atsakovė viską sau pirko iš suprekiautų sūnaus pinigų. Šeimą išlaikė jo sūnus, jie vedė bendrą ūkį. Viskas iš tų pinigų, kuriuos suprekiaudavo sūnus. Už juos ir pirko viską.

Liudytoja D. V. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė – mama. Vidurinę mokyklą ji baigė 2010 m., pradėjo dirbti dar 2009 m. Dirbo dviejose darbovietėse, iš viso gaudavo daugiau nei minimumą, kiek - neprisimena. Iš gaunamų pinigų padėdavo mamai, duodavo po 400-500 Lt bendrom išlaidom. Dabar nedirba daugiau nei metai laiko. Pragyventi joms padėdavo močiutė. Ji vienus metus studijavo Kaune, tai reikėjo pinigų važinėjimui ir kasdienėms išlaidoms. Patėvis kuo užsiimdavo, nežino. Mama iki sesers gimimo, kol išėjo į dekretą, prekiaudavo duonos gaminiais. Vėliau – prekiaudavo retai, tada savaitgaliais sesutę kartais prižiūrėdavo ji, kartais – močiutė.

Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, kad su E. D. pažįstami nuo mokyklos, paskui susitiko, pradėjus prekiauti turguje. Jos vyras ir sūnūs pakaitomis vežiodavo duoną ir kitus gaminius E, taip pat padėjo kraustytis į kitą butą, vaikus vežė į klinikas. Kai atsakovė ištekėjo už E, jis kalbėjo, kad turi pinigų 2 kambarių butui, bet kol kas dar nepirks, dar pataupys - nupirks gal didesnį. Duonos gaminius užpirkdavo E. Duona prekiaudavo pardavėjos, jos dažnai keisdavosi. Iš pradžių, kol atsakovė turėjo mažą vaiką, į Ukmergę važiuodavo kita pardavėja, o 2010 m. pabaigoje jau ji pati važinėjo į Ukmergės turgų prekiauti. E sunku pasidarė 2011 m. pradžioje. Balandžio mėn. po pirmos egzaminų sesijos atsakovės dukra neišlaikė egzaminų, reikėjo už mokslus mokėti. E atsakovės vaikais rūpinosi kaip savais. Autobusiukas, su kuriuo vežiojo prekes, dabar yra pas juos . Atsakovės pareikalavimu, autobusiuko dokumentus jie jai atidavė.

Liudytojas R. L. teismo posėdyje parodė, kad jis ir jo sūnus E. D. vežiodavo duonos gaminius į Ukmergės turgų. Kai sugedo autobusiukas, E vežiojo prekes su jo automobiliu. E liko skolingas 2000 litų ir jam, ir jo sūnums. Kai prireikdavo pinigų, paprašydavo pas E, jis duodavo tai po 500 litų, tai mažiau. Duonos gaminius pagrinde pirkdavo E, pakraudavo dėžes ir jis važiuodavo su R į Ukmergės turgų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti solidaria atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio prievolę ieškovo atžvilgiu ir tuo pagrindu priteisti iš atsakovės skolą pagal 2012-04-26 Paskolos sutartį, o teismo posėdyje savo reikalavimą ji iš dalies grindė ir paveldėjimo teisės normomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio dalykas nėra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, ieškinys yra nagrinėjamas, neperžengiant jo reikalavimų ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012-05-21 mirusio sutuoktinio E. D. 2012-04-26 buvo sudaryta notarine tvarka patvirtinta Paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad E. D. iš L. L. pasiskolino 31 000,00 Lt, numatant paskolos gražinimo terminą iki 2012-05-26 (b. l. 7-8, 47). Priešmirtiniame E. D. rašte tarp kitų skolininkų („aš skoloje“) nurodyta ir „(duomenys neskelbtini)“ – 31 000 (b. l. 84). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-13 raštu Nr. 89 nustatyta, kad E. D. nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29 ir nuo 2012-04-01 iki 2012-05-31 buvo išsipirkęs vietas prekiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turguje (b. l. 76), o minėtos įmonės 2012-12-27 raštu – kad R. D. nuo 2012-04-01 iki 2012-05-31 buvo išsipirkusi vietą prekiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turguje (b. l. 88). R. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-04-21 iki 2012-11-26, atleista pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiai prašant), vaiko auginimo atostogos nuo 2010-01-25 iki 2012-11-26 (b. l. 83). R. D. nuo 2009-04-10 iki 2012-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo valytoja, nuo 2010-01-25 iki 2012-11-25 jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (b. l. 99). J. L. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-07 raštu nustatoma, kad E. D. iš šios įmonės pirko duonos bei konditerijos gaminius pagal 2006-03-06 pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-05-21 dienai šiai įmonei liko skolingas 4 33,68 Lt (b. l. 89). E. D. vardu įregistruota transporto priemonė VW, TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 9-11). Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), jos šeimą sudaro 4 asmenys, iš kurių vienas – nepilnametis sūnus, kuris yra moksleivis (b. l. 16, 27-29), ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis – apie 1465,00 Lt (b. l. 18), jos ir jos sutuoktinio vardu registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3033), ieškovės vardu registruotos 2 transporto priemonės (b. l. 34).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Minėta klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą.

CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iškilęs dėl to, kad ieškovė atsakovei kildina solidarią prievolę pagal ieškovės ir atsakovės 2012-05-21 mirusio sutuoktinio E. D. 2012-04-26 sudarytą Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovės sutuoktinis iš ieškovės pasiskolino 31000,00 Lt, numatant paskolos grąžinimo terminą iki 2012-05-26. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovės sutuoktinis pinigus skolino savo plėtojamam verslui, kuris buvo šeimos verslas. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, šią aplinkybę ginčija ir nurodo, kad ji apie vyro verslą beveik nieko nežinojo, nes jis visą laiką slėpė nuo jos visus savo reikalus, o šeimą išlaikė ji viena iš savo gaunamų pajamų - dirbo iš karto dviejose darbovietėse, taip pat prie šeimos išlaikymo prisidėjo ir kartu gyvenanti jos dukra D. V. bei jos motina. Ginčijamą prievolę laiko jos mirusio sutuoktinio asmenine.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad minima paskola buvo suteikta, atsakovei R. D. ir E. D. esant santuokoje.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, minėta 31 000, 00 Lt suma (kuri kaip fiziniam asmeniui laikytina ganėtinai didele) atsakovės sutuoktinio buvo pasiskolinta ne iš karto, o dalimis (6000 Lt, po to dar 10 000 Lt, vėliau 8 000 Lt ir 3 000 Lt). E. D. vis žadant ir skolos negrąžinant, ieškovei pasiūlius, 2012-04-26 ieškovė ir E. D. pasirašė notarine tvarka patvirtintą paskolos sutartį. Ieškovės paaiškinimu, jai E. D. sakė, kad apie paskolos sutartį žmonai pasakė, nors atsakovė tai neigia.

Ieškovės paaiškinimu, E. D. laikas nuo laiko pirmiau nurodytomis dalimis skolindamasis pinigus, o taip pat ir ankščiau (kaip matyti, ieškovė pinigų jam buvo skolinusi ne kartą ir jis skolas visada atiduodavo), pinigų skolinimąsi aiškindavo įvairiomis priežastimis: tokiomis, kaip kad reikia 800 litų padėti podukrai, nes ji neišlaikė egzaminų, kad reikia šeimos išlaikymui, butą nuomai, jo remontui, autobusiuko remontui, tačiau dažniausiai pinigai jam būdavo reikalingi duonos gaminiams pirkti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės sutuoktinis pagal verslo liudijimą užsiėmė prekyba turguje – pardavinėjo duonos bei konditerijos gaminius. Juos pirko iš (duomenys neskelbtini) firmos „(duomenys neskelbtini)“ (2013-01-07 raštas) pagal 2006-03-06 pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš liudytojų O. M., R. L. ir R. L. duotų parodymų, E. D., ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-13 raštas), turguje jis buvo išsipirkęs ne vieną, o keletą vietų, kuriose prekiaudavo jo samdomos moterys, taip pat jo versle prireikdavo ir vairuotojos paslaugų, kuriems, be kita ko, mokėdavo atlyginimą. Pagal bylos duomenis, savo mirties dienai E. D. (duomenys neskelbtini) firmai „(duomenys neskelbtini)“ už pirktus gaminius liko skolingas 4 33,68 Lt, liudytojo R. L. parodymais, jam ir sūnui už vairuotojo paslaugas – 2000 Lt. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovės sutuoktinis, plėtodamas verslą, turėjo nemažai išlaidų, dėl ko akivaizdu, jog pritrūkus lėšų, jų pasiskolindavo. Be to, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, skolinamasi buvo ne vien verslo plėtotei, bet ir podukros mokslams apmokėti, buto nuomai ir remontui, mašinos remontui.

Šie įrodymai bei aukščiau minėti liudytojų parodymai paneigia atsakovės paaiškinimus ir atsikirtimus, kad mirusio sutuoktinio verslas buvo tik jo asmeninis reikalas, kad ji nieko apie jį nežinojo ( šią aplinkybę paneigia ir pačios atsakovės paaiškinimai, kad ji taip pat dalyvavo versle ir prekiavo duonos gaminiais). Atsakovės paaiškinimu, jos gaunamas darbo užmokestis nesiekė minimumo, motinos pajamos – nedidelė pensija. Liudytojos A. V. paaiškinimu, jos uždarbis taip pat nesiekė minimumo. Įrodymų, patvirtinančių atsakovės, jos dukters bei motinos gaunamas pajamas, teismui nepateikta. Byloje atsakovė neįrodė, kad tiek ji, tiek jos dukra ir motina, išlaikant šeimą, prisidėjo prie šeimos biudžeto tokia apimtimi, kad atsakovė sau galėjo leisti nesidomėti savo sutuoktinio verslu, kurį ji neigia, kaip prisidėjusį prie šeimos poreikių tenkinimo (LR CPK 178 str.). Teismo posėdyje visų apklaustų liudytojų parodymai, 2012-12-27 raštas, ko teismo posėdžio metu neneigė ir pati atsakovė, patvirtina, kad atsakovė taip pat dalyvavo vyro plėtojamame versle, buvo išsipirkusi vietą prekiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turguje, savaitgaliais su duonos gaminiais prekiauti vykdavo į kitus miestus. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) firmos „(duomenys neskelbtini)“ rašto, E. D. duonos gaminius iš minėtos įmonės ima pagal 2006-03-06 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės paaiškinimu, jie apsivedė apie 2007 m. Darytina išvada, kad atsakovė nuo 2007 metų savo sutuoktinio versle epizodiškai (derindama kitą darbą, vaiko auginimą), tačiau sistemingai dalyvavo.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prievolė, atsiradusi iš 2012-04-26 Paskolos sutarties, atsirado plėtojant atsakovės ir jos sutuoktinio šeimos verslą, iš kurio gaunamos pajamos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kartu teismas pažymi, kad CK 3.88 str. 1 d. 4 p. aiškiai numato, kad įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.

Įvertinus kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, mirus skolininkui E. D., ieškovė turi teisę reikalauti iš jo sutuoktinės, kaip solidarios bendraskolės, įvykdyti prievolę pagal 2012-04-26 Paskolos sutartį. Todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (LR CK 3. 109 str. 1 d. 6p.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 654,00 Lt (310 Lt +144 Lt +200 Lt; b. l. 5, 17, 75) (LR CPK 93 str. 1 d. ), o valstybei – 22,12 Lt pašto išlaidų (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 31 000,00 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį litų) skolos pagal 2012-04-26 Paskolos sutartį, pripažįstant, kad prievolė pagal šią sutartį 2012-05-21 mirusio E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. yra solidari, bei priteisti 654,00 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,12 Lt (dvidešimt du litus 12 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Damulienė