- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-660-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21359-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. L. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi (pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 10 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi nutarta nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo atmesti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nesutinkama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodant, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbo, turi tris mažamečius vaikus, turi sunkiai sergančią mamą. Taip pat nurodoma, jog dėl padarytų nusikaltimų pripažino kaltę ir gailisi, yra atlikęs 1/3 dalį bausmės.
Atsiliepimas
6. Nuteistasis A. L. prie skundo pateikė atsiliepimą, kuriame dar kartą pabrėžė, jog tiek būdamas laisvėje, tiek atlikinėdamas bausmę jis dirbo. Turi tris mažamečius vaikus, o BK numato, jog asmenys kurie atlikę trečdalį bausmės, turintys du ar daugiau vaikų, kurių amžius iki 7 metų, gali būti paleisti lygtinai. Taip pat nurodoma, jog atlikinėdamas bausmę, nuteistasis mokosi, ką galėtų tęsti ir būdamas laisvėje. Teigiama, jog jam reikalinga rūpintis savo trimis vaikais bei onkologine liga sergančia mama. Pateiktą skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
7. Nuteistasis A. L. prašo pateiktą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pageidauja dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. BPK 364 straipsnio 6 dalyje įtvirtina nuostata, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi, tais atvejais, kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, minėta BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostata teismui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti žodinį teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Susipažinus su nuteistojo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nebuvo pateikta, o ir skundą nagrinėjantis teismas, to neįžvelgė. Aukštesniajam teismui nusprendus, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo A. L. padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistojo skundui išnagrinėti pakanka teismui pateiktoje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti nuteistąjį, kuris pakankamai aiškiai išdėstė skundo motyvus, nėra būtinybės, dėl ko nuspręsta nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nuteistajam A. L. nedalyvaujant.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Aukštesniojo teismo vertimu, tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. L. taikomas lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas nei padarė Komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2, 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Skunde nuteistasis teigia, jog yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šį nuteistojo teiginį patvirtina byloje esantys duomenys, dėl ko ginčo nekyla. Visgi įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal BVK įtvirtiną teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu A. L. šių kriterijų vis dar neatitinka, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, o pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
11. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės.
13. Iš 2023 m. liepos 25 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. liepos 12 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika, taigi, ji yra didėjanti. Bausmės atlikimo metu įsiteisėjo nauji nuteistojo atžvilgiu priimti nuosprendžiai. Taigi, vien jau šios aplinkybės kelia abejonių, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O šias abejones patvirtina tai, kad nuteistasis A. L. per bausmės atlikimo laiką, kuris sąlyginai nėra didelis (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. gruodžio 10 d.), net 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo 4 kartus baustas drausmine tvarka, o paskutinį kartą – 2023 m. gegužės 25 d., už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Juolab, svarbu įvertinti tai, kad nuteistojo padarytos nuskalstamos veikos, už kurias šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo susijusios su alkoholio vartojimu. Matyti, jog nuteistasis A. L. nėra linkęs savo elgesio koreguoti tinkama linkme, visos bausmės atlikimo metu, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas. Taigi, pavyzdingu elgesiu A. L. nepasižymėjo.
14. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aukštesniajam teismui kelia ir tai, kad yra nustatyta visa eilė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių. Nustatyti statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Taip pat nustatyti ir dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį, jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.
15. Skunde nuteistasis teigia, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo, mokosi, būdamas laisvėje galėtų toliau tęsti mokslus. Visgi, aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. būdamas laisvėje dirbo užsienyje, būdamas Lietuvoje registruodavosi Užimtumo tarnyboje. Ir nors nurodo šiuo metu turintis motyvaciją dirbti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. L. vis įžvelgia tam tikrų kliūčių nedirbti, o ir šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis nedirba. A. L. teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. gegužės 8 d. darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2023 m. liepos 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad patikrinus Sodros duomenis, minėtoje įmonėje oficialus įdarbinimas nefiksuotas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1421,08 Eur, tačiau iš nuteistojo nėra jokia suma išieškota, savarankiškai jų padengti nuteistasis negeba. Taigi, šios aplinkybės rodo atsainų nuteistojo požiūrį į turimus įsipareigojimas.
16. Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir gailisi, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, jog A. L. atlieka bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą. Jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su alkoholio vartojimu bei smurtavimu. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistasis ne kartą yra teistas dėl smurtinio pobūdžio veiksmų ir prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis teigė, kad po bausmės atlikimo ketina grįžti į tuos pačius namus, kur gyveno kartu su sugyventine ir prieš ją smurtavo. Teismas nuteistajam buvo skyręs įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau pačio A. L. teigimu, jis į užsiėmimus eidavo tik „laikui prastumti“. Ir nors nurodo, kad bausmės atlikimo metu užsirašė į smurtinio elgesio valdymo užsiėmimus, tačiau aptarti duomenys leidžia manyti, jog nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai ir nebando savo elgesio keisti tinkama linkme. Skunde taip pat akcentuojama ir tai, jog nuteistojo A. L. atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis turi 3 mažamečius vaikus, kuriais reikia pasirūpinti, tačiau kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis prieš darydamas nusikalstamas veikas šių aplinkybių neįvertino, t. y. šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos iki nusikaltimų darymo, tačiau tai jo nuo netinkamo elgesio nesulaikė, priešingai A. L. pakankamai intensyviai pažeidinėjo visuomenėje priimtas teisės normas bei sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad vaikai jau apie 1,5 metų auga pas globėjus. A. L. ne kartą smurtavo prieš savo sugyventinę ir ne kartą buvo už tai teistas, todėl abejojama, jog šie paminėti faktoriai gali būti laikomi apsauginiais, sulaikant A. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. praeityje paskirtos iš švelnesnės bausmės, tačiau didelio poveikio jo asmenybei tai nepadarė. Šios aplinkybės suponuoja pagrįsta išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdo, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti pagarbą aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje.
17. Vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, atsižvelgtina į Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, t. y., jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nebando spręsti įpročių vartojant alkoholį. Kaip jau minėta, nuteistojo polinkį nusikalsti dažnu atveju įtakoja alkoholio vartojimas. Pats nuteistasis nurodė, jog būdamas laisvėje alkoholį vartodavo ir po darbo, tačiau tame problemos nemato. Visgi, nors bausmės atlikimo metu nuteistasis sutinka dalyvauti siūlomose programose susijusiose su alkoholio vartojimo valdymu bei teigiama, jog nuteistasis dalyvavo neblaivių vairuotojų programos grupės užsiėmimuose, tačiau visų jų nelankė. Įkalinimo įstaigoje kratos metu pas nuteistąjį rastas butelis su alkoholiu. Taip pat bausmės atlikimo metu patikrinus nuteistojo blaivumą alkotesteriu, fiksuotas apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų. Taigi, aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis A. L. net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nevengia vartoti alkoholio, o tai vienas iš veiksnių lemiančių jo nusikalstamų veikų darymą.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, kuri šiuo atveju neduoda pagrindo išvadai, jog jį būtų galima toliau koreguoti neizoliuojant nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. L. būdingas impulsyvumas, nors pats šios savo savybės neatpažįsta. Konfliktus namuose sprendžia smurtaudamas, stebimas agresyvus elgesys. Pats pripažįsta, kad greitai praranda savitvardą ir nesugeba tuomet pasirinkit kitų būdų išspręsti konfliktą. Nesugeba pasimokyti iš savo klaidų ir keisti savo įpročius, kaltę perkelia sugyventinei, jos elgesiui, neįvertina gresiančių netinkamo elgesio pasekmių, pastebėdamas tik jam taikomus suvaržymus. Dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, linkęs kai kurias socialines situacijas vertinti klaidingai. Linkęs pasitikėti tik savo tiesiogine patirtimi, nesvarstyti jam siūlomų alternatyvų. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, problemų sprendimo įgūdžiai, spontaniškas, agresyvus elgesys, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, savitvardos praradimai konfliktinėse situacijose. Kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.
19. Priešingai nuteistojo skundo teiginiams, lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors A. L. nurodo, jog jo motinai reikalinga pagalba, kadangi ji serga onkologine liga, tačiau iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo motinai išties reikalinga nuolatinė priežiūra, o A. L. yra vienintelis šeimos narys galintis pasirūpinti savo motina. Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog A. L. motinai gydymas taikytas dar 2020 m. lapkričio 26 d., tai yra dar gerokai prieš A. L. padarant nusikalstamas veikas, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau motinos liga, nuteistojo neteisėto elgesio nesustabdė. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip faktoriaus besąlygiškai užtikrinsiančio, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
20. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals, tačiau šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistojo A. L. elgesio korekcija būtų efektyvesnė jam bausmę atliekant laisvėje. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. L. neatitinka bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.