Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovui Andriui Bružui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Tarkų rajono savivaldybėje, G. kaime, dirbančio UAB, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. Pakruojo rajono savivaldybėje, P. kaime, nuo 2016 m. sausio 1 d. 0.01 val. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. 12.00 val., pagal atliekų tvarkymo apskaitos ir ataskaitos duomenis, per 2017 metų sausio – rugpjūčio mėnesius įrenginys priėmė perdirbimui 3321,05 t naftos produktų atliekų (pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir buhalterinės apskaitos duomenis). UAB naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų perdirbimo įrenginio našumas viršijo 10 t/dieną (3321 t/234=13,2 t/d). Įmonės vykdoma veikla 2016 ir 2017 m. sausio rugpjūčio mėn. atitinka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) 1 priedo 5.1 punktą, (t. y. tokiai veiklai privalomas TIPK leidimas). R. T. , būdamas atsakingas už atliekų priėmimą, duomenų perdavimą, objekto priežiūrą (pagal UAB direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 15 d. įsakymą) nesiėmė veiksmų, kad ūkinės veiklos vykdymui būtų gautas tokiai veiklai privalomas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Pažeidimą padarė pakartotinai, nes už veiklą be TIPK leidimo 2016 m. buvo baustas 2017-03-31 (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 str. 4 d.).

Be to, technologinio proceso metu susidarančios pavojingos atliekos laikomos plastikinėse 1 m3 talpose. Patikrinimo metu įmonės teritorijoje buvo 146 talpos. R. T. , būdamas atsakingas už objekto priežiūrą neužtikrino, kad talpos būtų paženklintos pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis, būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio ir sandariai neuždarytos.

Be to, teritorija, kurioje vykdoma alyvų ir naftos produktų atliekų tvarkymo veikla (saugomos technologinio proceso metu susidarančios atliekos, vykdomas pavojingų atliekų priėmimas ir kt.), priskiriama galimai teršiamoms teritorijoms. Įmonės teritorija tik iš dalies padengta kieta danga, neįrengta paviršinių nuotekų tvarkymo sistema, nesurenkamos ir netvarkomos paviršinės nuotekos. R. T. , būdamas atsakingas už objekto priežiūrą nesiėmė veiksmų, kad vykdant veiklą galimai taršioje teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos būtų surenkamos ir tvarkomos, taip išvengiant galimos aplinkos taršos naftos produktais.

Šiais savo veiksmais R. T. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, patvirtintų įstatymo Nr. I-2223, 19(1) str. 2 d.; Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 88 punktą; Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193, 11 ir 13-16 p. reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 5 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje ir 247 straipsnio 33 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad leidimai yra išduodami vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 ). R. T. būdamas atsakingas pagal 2014 m. rugpjūčio 15 d. UAB „direktoriaus įsakymą, neturėjo tinkamo, įmonės faktinę veiklą, jos apimtis atitinkančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ir nesilaikė bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų nustatytų reikalavimų. Minėtas leidimas buvo išduotas mažesniam kiekiui iki 10 tonų, o jei mastas yra didesnis, reikalingas kitas leidimas. Kadangi bendrovė pagal vykdomą apskaitą matyti, jog 2017 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais priėmė perdirbimui protokole nurodytą kiekį atliekų, jai buvo reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, o įmonė šiuo atveju turi leidimą, kuris 2014 m. ministro įsakymu yra prilygintas Taršos leidimui ir suteikia teisę ūkinės veiklos vykdytojui tvarkyti atliekas neviršijant 10 t apimčių per dieną. Viršijus apimtis, turi būti gaunamas Taršos integruotos prevencijos leidimas ir tada jau apimčių mastas yra neribojamas.

Teismo posėdžio metu R. T. nurodė, jog sutinka su protokole nurodytais pažeidimais. Pripažįsta kaltę, bet ne viskas priklauso nuo jo. Niekur nėra tiesiogiai nustatyta, jog jis privalo rūpintis leidimu. Kai atėjo dirbti į įmonę, leidimas jau buvo gautas. Jis atsakingas už tai, kad būtų laikomasi sąlygų, nurodytų leidime. Nėra buvę, jog pats rengtų paraišką, kreiptųsi į atitinkamas institucijas, prašydamas koreguoti leidimą. Šiuo metu, kiek žinoma, bendrovė yra pateikusi prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Leidimą turėjo, tačiau jis nebuvo tinkamas, neginčija, jog atliekų kiekis buvo daugiau nei 10 t. Yra įsipareigoję iki 2018 m. birželio 1 d. sutvarkyti aikštelę, tam reikalingi kasinėjimo darbai. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į tai, jog kaltę pripažįsta, bendradarbiavo su institucija, nieko neslėpė.

Liudytojas K. B. parodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima naftos produktų atliekų perdirbimu ir krosninių kuro – mazuto gamyba. Veiklą vykdo visoje Lietuvoje, pagrindinė bazė yra Pakruojo r., Petrašiūnų k. R. T. dirba bendrovėje gamybos vadovu. Bendrovei vykdant veiklą yra reikalingas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas. Šį leidimą bendrovė turi, tačiau dabar jis traktuojamas, kaip Taršos leidimas. Šiuo metu tvarko dokumentaciją dėl naujo leidimo. Poreikis atsirado, kadangi yra viršijami nustatyti kiekiai. Kadangi yra vykdoma veikla su tiekėjais naftos produktų atliekų, kurie reikalauja, kad būtų paimti visi jų turimi atliekų kiekiai, negali kontroliuoti tikslaus tonažo. Pripažįsta aplinkybę, jog bendrovė viršija kiekius, nurodytus leidime. Už aplinkos apsaugos tvarkymą yra atsakingas gamybos vadovas. Bet dirba bendromis pastangomis, kiek tai susiję su leidimais. Jau ruošiami dokumentus dėl naujo leidimo, juos ruošia UAB „Aplinkos vadyba“, nes tai yra specifinė informacija, reikalaujanti tam tikrų žinių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <…> juridinis asmuo ar jo padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) (nurodytą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse) <…> tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 5.1 punktą, atliekų tvarkymas (šalinimas arba naudojimas) kai pajėgumas didesnis kaip 10 t per dieną, priskiriamas veiklos rūšims, pagal kurias nustatoma, jog įrenginiu reikia turėti leidimą pagal šių taisyklių reikalavimus. 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.7. punktas numato, kad taikant 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedo kriterijus išduotų TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau jie prilyginami taršos leidimams.

UAB 2012 m. lapkričio 28 d. išduotas (2014 m. vasario 3 d. koreguotas) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. P-77, kuris minėtu ministro įsakymu prilygintas taršos leidimui, suteikiančiam teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalis, kelis įrenginius), kuriam netaikomas reikalavimas turėti TIPK leidimą. Iš byloje pateiktų UAB Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo mėnesio suvestinių matyti, kad bendrovės naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų perdirbimo įrenginio našumas viršijo 10 t/ d kiekį. Minėtos bendrovės gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.3 punktu gamybos vadovas paskirtas atsakingu už aplinkosaugos pažeidimus, jo pareigoms priskirta vykdyti kontroliuojančių institucijų nurodymus aplinkos apsaugos klausimais (nuostatų 33 p.). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas dar kartą paaiškino, kad protokolas R. T. surašytas dėl turimo leidimo sąlygų nesilaikymo ir to, kad bendrovė neturi jo veiklą atitinkančio leidimo. Byloje esančiais duomenimis, liudytojo, atsakomybėn traukiamo asmens parodymais nenustatyta, jog būtent UAB gamybos vadovas yra atsakingas už TIPK paraiškos leidimui gauti paruošimą, pateikimą atitinkamoms institucijoms, leidimo gavimą, koregavimą ir/arba atnaujinimą. Priešingai, tiek R. T. , tiek liudytojas K. B. paaiškino, kad leidimo gavimas ir visos su tuo susijusios procedūros yra bendrai įmonės (taip pat ir jos vadovo) atsakomybė, tuo tikslu bendrovė yra sudariusi sutartį su UAB „Aplinkos vadyba“, pareiginiuose nuostatuose tokia pareiga gamybos vadovui nėra numatyta, todėl ši aplinkybė iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina. Tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog R. T. padarytos veikos atitinka ANK 235 straipsnio 5 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje ir 247 straipsnio 33 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos, kadangi jam esant atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje (pagal pareiginius nuostatus), direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu paskirtu atsakingu už pavojingų atliekų priėmimą, duomenų perdavimą, objekto priežiūrą laikantis TIPK leidimo Nr. 77 sąlygų (16 b. l.), bendrovė nesilaikė turimo leidimo sąlygų; neužtikrino atliekų pakavimo ir ženklinimo reikalavimų laikymosi bei neužtikrino Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu, 11, 13-16 punktuose numatytų reikalavimų laikymosi.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. T. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; tai, kad 2017 m. kovo 31 d. R. T. jau buvo baustas pagal ANK 234 straipsnio 4 dalį, yra veiką kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. T. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos atitinkamų straipsnių sankcijose (ANK 25, 32, 34-36 straipsniai).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus R. T. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles – galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34-36 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 630, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

R. T. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 5 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje ir 247 straipsnio 33 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą; pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį – 170 Eur (šimto septyniasdešimties eurų) baudą; pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį – 140 Eur (šimto keturiasdešimties eurų) baudą

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, R. T. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 17074731831).

Neturint galimybės sumokėti visą baudą iš karto, ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.