Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.6.; 1.1.11.9.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.2; 2.3.6; 2.3.6.4.5.

2012 m. kovo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2011 m. gegužės 20 d. apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. iš nukentėjusiosios I. V. rankų pagrobė jai priklausantį 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.

Kaltinamasis M. G. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-05-20 jis, V. E., I. V. ir brolis K. G. prie (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs ir norėjo parašyti žinutę bei pasiklausyti muzikos, pasiėmė telefoną iš I. V.. Nukentėjusioji telefoną davė gera valia. Praėjus valandai nukentėjusioji paprašė grąžinti telefoną, bet jis pasakė, kad dar nori paklausyti muzikos. Kai baigė gerti alų, jie visi kartu ėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pakilus eiti link parduotuvės, nukentėjusiai telefono negrąžino, nes eidamas dar norėjo klausytis muzikos. Priėjus prie parduotuvės, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, nukentėjusiosios su jais nebebuvo. Kur beeinant dingo nukentėjusioji, nepastebėjo. Telefonas taip ir liko pas kaltinamąjį, nes nukentėjusioji dar kartą grąžinti nebepaprašė. SIM kortelę išėmė, kadangi įsidėjo savo kortelę ir rašė žinutę draugui. Visų aplinkybių gerai nepamena, nes buvo neblaivus ir viskas vyko labai seniai. Telefoną būtų grąžinęs, bet prie parduotuvės nukentėjusiosios nebebuvo. Tikslo pasisavinti telefoną neturėjo. Įvykio metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, keturiese jie išgėrė 4-5 plastikinius butelius alaus.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2011-05-20 ji, M. G., K. G. ir V. E. prie (duomenys neskelbtini) gėrė alų. M. G. jos paprašė duoti savo mobilųjį telefoną pasiklausyti muzikos, todėl ji, nieko blogo nepagalvodama, davė jam savo telefoną. Visiems išgėrus alų ir pritrūkus pinigų, M. G. pasiūlė jos telefoną užstatyti lombarde. Su tokiu pasiūlymu ji nesutiko ir pasiūlė geriau paskambinti kokiai draugei, kad paskolintų pinigų. Tada M. G. ištraukė iš telefono SIM kortelę ir ją atidavė, o telefoną pasiliko sau. Verkdama prašė grąžinti telefoną, tačiau M. G. jo negrąžino. M. G. telefoną padavė K. G. ir jie su V. E. kažkur nubėgo. Tada ji priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir ten buvusios moters paprašė, kad iškviestų policiją. Atvykę policininkai juos visus rado prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas buvo „Nokia“, jo vertė yra 70 litų. Įvykio aplinkybes gerai prisimena, kadangi daug gerti negali, nes serga epilepsija. Su M. G. yra nuteista vienoje baudžiamojoje byloje ir jų ryšiai iki įvykio buvo glaudūs. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi telefonas yra grąžintas.

Liudytoja V. E. parodė, kad 2011-05-20 su I. V., M. G. ir K. G. prie (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Matė, kad M. G. turėjo I. V. telefoną ir juo klausėsi muzikos. Girdėjo, kaip jis nukentėjusiosios prašė telefono. Pabaigę gerti alų, jie visi ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo, kaip nukentėjusioji prašė jai grąžinti telefoną, bet ką atsakė kaltinamasis, neprisimena. Matė, kaip M. G. iš nukentėjusios telefono išėmė kortelę ir ją padavė nukentėjusiajai, bet kodėl jis taip padarė, nežino. Neprisimena, kodėl kaltinamasis negrąžino telefono. Atsimena, kad, nuėjus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo policija ir pasakė atiduoti telefoną. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. G. telefonas buvo reikalingas, nes trūko pinigų alui. M. G. telefoną norėjo užstatyti lombarde. Girdėjo, kaip nukentėjusioji prašė grąžinti telefoną, ji taip pat prašė M. G., kad jis grąžintų I. V. telefoną, bet jis grąžinti nesutiko.

Kaltinamojo M. G. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta ne tik nukentėjusiosios I. V. ir liudytojos V. E. parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Iš 2011-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).

Iš 2011-05-20 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. gegužės 20 d. apie 18.20 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo jis gavo pranešimą, jog prie (duomenys neskelbtini) namo laukia mergina, iš kurios buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Su I. V. važiuojant po rajoną ir ieškant I. V. nurodytų asmenų, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pastabėtas M. G., pas kurį rastas nukentėjusiosios telefonas (b. l. 8).

Iš 2011-05-20 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2011 m. gegužės 20 d. 19 val. iš M. G. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš 2011-05-23 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2011-06-03 apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusioji I. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas (b. l. 15, 16-18).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta visiškai. LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Tokiu atveju kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. M. G. teisme neneigė, kad iš nukentėjusiosios I. V. pasiėmė jos mobilųjį telefoną, nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad mobilųjį telefoną M. G. davė savo valia. Tačiau po kiek laiko nukentėjusiajai I. V. prašant mobilųjį telefoną grąžinti, M. G. to padaryti nesutiko ir taip tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino svetimą, nukentėjusiajai I. V. priklausantį turtą. Kaltinamojo M. G. paaiškinimus, kad jis mobilaus telefono pavogti nenorėjo ir vėliau jį būtų grąžinęs nukentėjusiajai, paneigia pačios nukentėjusiosios I. V. ir liudytojos V. E. iš esmės analogiški bei nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti paaiškinimai, kad jos abi prašė M. G. mobilųjį telefoną grąžinti, tačiau M. G. iš mobilaus telefono išėmė SIM kortelę ir ketino jį užstatyti lombarde. Nukentėjusioji iš karto kreipėsi pagalbos į policiją, ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, jog telefonas iš jos buvo pagrobtas, bei paneigia kaltinamojo parodymus, kad pati nukentėjusioji grąžinti telefono nebeprašė ir neaišku kur dingo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su I. V. mobiliuoju telefonu jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir turėjo realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu, vagystė laikoma baigta. Kadangi M. G. atvirai iš nukentėjusiosios I. V. pagrobė jai priklausantį 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis M. G. teisiamas pirmą kartą, tačiau 2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas nutarimas nutraukti tyrimą byloje Nr. 41-1-025-10, pagal LR BK 138 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str. (b. l. 65-66), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų pagal LR ATPK 50, 174, 178, 187, 200 straipsnius (b. l. 72-75), padarė vieną apysunkį nusikaltimą būdamas nepilnamečiu, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į psichiatrijos ligoninių pacientų registrus nėra įrašytas (b. l. 84, 86), Centro policijos nuovados specialistų charakterizuojamas neigiamai, yra įrašytas į Centro policijos nuovados informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą (b. l. 69), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 76, 77), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 79), Šeimos aplankymo akte konstatuota, kad M. G. namuose gyvenimo ir buities sąlygos minimalios, motina su M. G. sutaria blogai, dažnai pykstasi (b. l. 82). Todėl, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo materialinę ir šeimyninę padėtį, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už jo padarytą nusikaltimą arešto bausmę (BK 49 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 20710c“ paliktinas savininkės I. V. nuosavybei.

Į atliktos bausmės laiką M. G. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-11-04 17:00 val. iki 2011-11-05 15:10 val.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 25 (dvidešimt penkių) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktos bausmės laiką M. G. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-04 iki 2011-11-05 (viena para).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 20710c“ palikti savininkės I. V. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.