Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. A2-366-855/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
A2-366-855/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
F. M., T. M.
Atsakovas
J. M., T. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. A2-2537-855/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1; 117.1; 124.1; 124.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., vertėjaujant G. T., dalyvaujant ieškovams F. M., T. M., ieškovų atstovui adv. K. Ž., atsakovams J. M., T. M., atsakovų atstovei adv. V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų - atsakovų T. M. ir J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. M. ir T. M. ieškinį atsakovams J. M. ir T. M., tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2548-494/2007 pagal ieškovų F. M. ir T. M. (gim. 1953 m.) ieškinį atsakovams H. M. ir T. M. (gim. 1976 m.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys atsidalino jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais, (duomenys neskelbtini)., ir civilinę bylą nutraukė. Šalys taikos sutartimi be kita ko, susitarė, kad atsakovai H. M. ir T. M. (1976 m. gimimo) atsisako jiems priklausančios turto dalies į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, 2007-01-08 plane pažymėtas indeksais 1-4, turinčias 15,66 kv.m. ploto, ir 1-5, turinčias 8,88 kv.m. ploto, ieškovo T. M. (1953 m. gimimo) naudai (7 punktas), tuo tarpu ieškovai įsipareigojo ateityje nepretenduoti į atsakovo H. M. privatizuojamą žemės sklypo dalį pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, 2005-10-27 išduotą Vilniaus rajono 6-me notarų biure (7a punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjai T. M. (1976 m. gimimo) bei mirusio atsakovo H. M. teisių perėmėja – sutuoktinė J. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. teismo sprendime esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai. Atnaujinus procesą atsakovai prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-17 ir 2008-01-25 nutartis bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, taip pat įpareigoti šalis grąžinti viena kitai tai, ką jos yra gavusios, vykdydamos 2007-10-17 teismo nutartį.

Prašyme nurodė, kad nors teismo patvirtintos taikos sutarties 7a punktu ieškovai įsipareigojo ateityje nepretenduoti į atsakovo H. M. privatizuojamą žemės sklypo dalį pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, 2005-10-27 išduotą Vilniaus rajono 6-me notarų biure, kad atsakovas H. M. galėtų įsigyti po gyvenamuoju namu, esančiu Vokės g. 29, Pagiriuose, Vilniaus rajone, 1/6 dalį suformuoto 9830 kv.m. žemės sklypo, tačiau ieškovas F. M. šį įsipareigojimą pažeidė, nes H. M. 2009-09-11 ieškiniu kreipsusis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti su H. M. 1/6 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, pareiškėjai 2010-06-10 sužinojo, kad 2009-10-07 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2,5-41-30764 pagrindu F. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise 4915/9830 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ant kurio yra taikos sutarties pagrindu atidalintas nekilnojamasis turtas.

Pažymėjo, kad atsakovas T. M. (gim. 1976 m.) dar prieš sudarant taikos sutartį, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-26 įsakymu Nr. 2.3-10230-(41-4-4) jau buvo privatizavęs po gyvenamuoju namu, esančiu Vokės g. 29, Pagiriuose, Vilniaus rajone, ½ dalį suformuoto 9830 kv.m. žemės sklypo (4915 kv.m.), dėl ko sutiko perleisti pagal taikos sutartį ieškovams dalį gyvenamojo namo patalpų, su aukščiau nurodyta taikos sutarties 7a punkto sąlyga, tačiau atsakovui H. M. kreipusis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl 1/6 dalies šio žemės sklypo privatizavimo, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-03-19 raštu pranešė, jog atsisakoma tenkinti H. M. prašymą, motyvuojant tuo, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-17 ir 2008-01-25 nutartis gyvenamojo namo dalių priklausomybė bendraturčiams pasikeitė ir šiuo metu yra tokia: F. M. priklauso ½ gyvenamojo namo dalis; T. M. (gim. 1976 m.) priklauso ¼ gyvenamojo namo dalis; H. M. priklauso ¼ gyvenamojo namo dalis; kadangi ½ dalį (4915 kv.m.) privatizavo T. M. (gim. 1976 m.), o šiuo metu jam priklausytų tik ¼ dalis žemės sklypo, todėl T. M. (gim. 1976 m.) turėtų kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-26 įsakymo 2.3-10230-(41-4-4) patikslinimo ir dalies sumokėtų už žemės sklypą pinigų grąžinimo. Iš šio rašto pareiškėjai suprato, jog ieškovas F. M. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusių savininkų Stefanijos ir F. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 4,93 ha žemės sklypą, esantį Pagirių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimo pagrindu ieškovas F. M. įgijo nuosavybės teise 2,8900 ha žemės sklypą, ir 0,9800 ha žemės sklypą, esančius adresu Vilniaus r. sav. Pagirių k.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija tik 2010-04-10 pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-178-494/2010) VĮ „Registrų centras" pažymą, iš kurios matyti, jog F. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise aukščiau nurodyto žemės sklypo dalį, apie šiuos pateiktus dokumentus, esančius minėtoje byloje, atsakovai sužinojo tik gavę Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartį c.b. Nr. A2-2537-855/2010 dėl proceso atnaujinimo ir 2010-06-29 susipažinus su byla. Su atsakovų atstove adv. V. G. teisinių paslaugų teikimo sutartį Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-178-494/2010 atsakovai sudarė tik 2010-05-03. Tokiu būdu apie aukščiau nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, atsakovai sužinojo tik 2010-06-10, įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo nepraleido.

Prašymą atnaujinti procesą atsakovai grindė ir ta naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad sudarydami taikos sutartį jie nežinojo, jog nebus galimybės įgyventinti teisę privatizuoti dalį namų valdos žemės sklypo, kurios siekė, ir tai paaiškėjo atsakovams kreipusis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl dalies ginčo sklypo privatizavimo bei suvokus, kad taikos sutarties 7a punkto sąlyga tapo neįgyvendinama. Taip buvo pažeisti atsakovo T. M. (1976 m. gimimo) teisėti lūkesčiai, perleidžiant ieškovams didesnę gyvenamojo namo ploto dalį, nei jiems priklausė pagal įstatymą tikslu, jog taikos sutarties 7a punkto pagrindu H. M. galės privatizuoti 1/6 dalį minėto žemės sklypo. A. T. M. (gim. 1976 m.) nereiškė reikalavimo pakeisti jam priklausančią dalį gyvenamajame name dėl jo asmeninėmis lėšomis padidinto gyvenamojo namo ploto, nes perleisdamas ieškovams didesnę gyvenamojo namo ploto dalį, nei jiems priklausė pagal įstatymą, tikėjosi, jog taikos sutarties 7a punkto sąlygos pagrindu H. M. galės privatizuoti 1/6 minėto žemės sklypo dalį. A. H. M. ir T. M. (gim. 1976 m.), žinodami faktą, jog ieškovai įgyvendins daugiau teisių, negu sulygta taikos sutarties 7a punktu, nebūtų sudarę taikos sutarties tokiomis sąlygomis, kurios yra patvirtintos teismo nutartimi, dėl ko procesas atnaujintinas LR CPK 366 str. l d. 2 p. pagrindu, o teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pripažintina negaliojanti LR CK 6.986 str. 5 d. pagrindu.

Be to, atsakovai nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, patvirtindamas taikos sutarties 5 p. sąlygas, privalėjo nurodyti ir atsakovams tenkančias gyvenamojo namo konkrečias dalis, tačiau to nepadarė, dėl ko teismo patvirtinta taikos sutartis pripažintina negaliojanti kaip nepagrįstai suteikus ieškovams perdėtą pranašumą, t.y. atsakovas T. M. prarado ¼ gyvenamojo namo dalį, po ieškovų nesąžiningų veiksmų atsakovas H. M. prarado galimybę privatizuoti 1/6 žemės sklypo dalį, o ieškovui F. M. suteikė perdėtą pranašumą, t.y. po taikos sutarties jam priklauso ½ gyvenamojo namo dalis, nors ieškovai bendrai paveldėjo tik 1/3 dalį gyvenamojo namo, bei įgijo ½ žemės sklypo dalį, nors pagal įstatymą jam turėtų priklausyti tik 1/3 dalis (LR CK 6.228 str. l d.).

Procesas atnaujintinas ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes teismas nepagrįstai patvirtino sutarties 7a punkto sąlygas, kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo pardavimo taisyklių 7 p. reikalavimams, kadangi taikos sutartimi H. M. ir T. M. (gim. 1976 m.), netekdami konkrečios turto dalies, pagrįstai tikėjosi, jog H. M. turi teisę į 1/6 žemės sklypo dalies privatizavimą, tuo tarpu ieškovui F. M. privatizavus žemės sklypo dalį, paaiškėjo, kad žemės sklypo dalies atsisakymas negali sukurti jokių teisinių pasekmių ir yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, dėl ko buvo pažeisti teisėti atsakovų lūkesčiai, o teismas privalėjo netvirtinti šios taikos sutarties sąlygų.

Šalies argumentai

Ieškovas F. M. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo metu civilinėje byloje nebuvo svarstomas namų valdos žemės sklypo padalijimo klausimas, nes taikos sutarties 7a punktu F. M. įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl H. M. privatizuojamos žemės, kuria būtent H. M. ir jo sūnus, T. M. rengėsi privatizuoti, o privatizavimas ir nuosavybės teisių atkūrimas yra skirtingi dalykai. Pažymėjo, kad vienas iš atsakovams ruošiamų privatizavimui sklypų ribojasi su namų valdos žemės sklypo riba, plane pažymėta taškais Nr. 4, Nr. 3, Nr 2, Nr. l, ir Nr. 20, bei yra už atsakovams priklausančių statinių, ketinamą privatizuoti sklypą sudaro pieva ir vandens telkinys, todėl ieškovas F. M., ir toliau, kaip įsipareigojo taikos sutartyje, būtent dėl šio sklypo privatizavimo neturi pretenzijų atsakovams, į šio sklypo privatizavimą nepretenduoja, jokių taikos sutarties sąlygų nepažeidė. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-30764 F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurių atkūrimas buvo numatytas dar Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-12-24 sprendimu Nr. 2.5.-41-19572, todėl atsakovams aplinkybės, kad ieškovui bus atkuriamos nuosavybės teisės namų valdai, buvo žinomos dar prieš taikos sutarties sudarymą ir jos nėra naujai paaiškėjusios ir nebuvo bei nėra esminės, dėl kurių taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta ar būtų sudaryta kitomis sąlygomis. Taikos sutarties sudarymui esminės įtakos turėjo būtent tai, kad atsakovai be ieškovo, kaip bendraturčio sutikimo ir neturėdami leidimo, nugriovė dalį statinių ir neturėdami leidimo statybai jų vietoje pastatė naujus statinius. Aplinkybes, kad H. M. ketino privatizuoti šalia esantį sklypą, dėl kurio taikos sutartyje ir buvo tariamasi, o ne namų valdos žemės sklypo dalį, patvirtina ir atsakovų pateiktas 2009-02-13 H. M. prašymas, kuriame nurodoma, kad pastarasis nori išpirkti ne namų valdos, o Vokės g. esantį žemės sklypą, t.y. būtent tą sklypą, kuris ribojasi su namų valda. Pabrėžė, kad apie ketinimą atsidalinti namų valdos žemės sklypą su pareiškėjais, kaip bendrasavininkais, atsakovai buvo informuoti pateikiant raštišką pasiūlymą dar 2010-01-15, todėl atsakovai neteisingai nurodo, kad minėtos aplinkybės jiems tapo žinomos tik 2010-06-10, atsakovai praleido 3 mėnesių senaties terminas prašymui paduoti. Atsakovai galėjo taikos sutartį skųsti nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Priešingai, atsakovai H. M. ir T. M., naudodamiesi minėta taikos sutartimi, įteisino neteisėtai nugriautus ir naujai pastatytus statinius bei priestatus. Atsakovai savo prašyme nekelia reikalavimo panaikinti sudarytos dovanojimo sutarties bei nereiškia reikalavimo panaikinti neteisėtai pastatytų statinių registraciją, t.y. nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis bei siekia turtinės naudos ieškovų sąskaita. Pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygos prieš šalims pasirašant taikos sutartį buvo ilgą laiką derinamos, o rankraštinis taikos sutarties papildymo tekstas parodo, kad šalys ir teismo posėdžio metu buvo aktyvios ir savo pozicijas derino. Atsakovai patys asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose ir jiems atstovavo kvalifikuotas advokatas, todėl teigti, kad atsakovai suklydo ar nesuprato taikos sutarties sudarymo pasekmių bei tvirtinti, kad atsakovai neteko turto dalies, yra nesąžininga. Nepagrįstas atsakovų argumentas dėl taikos sutarties 7a punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo pardavimo taisyklių 7 p. reikalavimams. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jiems greta namų valdos esančio sklypo Vokės g. neleistų išpirkti būtent dėl F. M. veiksmų. Be to, naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina tik bylos nagrinėjimo dalyką sudaranti aplinkybė, tuo tarpu įstatymo nežinojimas negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo ir būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkbe. Pagaliau, atsakovai praleido ir 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai, šis terminas prasideda nuo sperendimo, kuriame yra teisės taikymo klaida, paskelbimo.

Ieškovas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovams F. M. ir T. M. (1953 m. gimimo) 2007-08-14 pateikus teismui ieškinį atsakovams H. M. ir T. M. (1976 m. gimimo) dėl turto – gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių Vokės g. 29, Pagirių k. Vilniaus r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2007-10-17 įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui jų 2007-09-25 sudarytą taikos sutartį, kurioje susitarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ir prašė ją patvirtinti. Kaip paaiškino tiek ieškovai, tiek atsakovai, šio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys iškėlė klausimą dėl pasirašytos taikos sutarties papildymo. Kaip matyti iš parengiamojo teismo posėdžio protokolo, T. M. (1976 m. gimimo) nurodė, kad „jeigu pasirašys taikos sutartį, tai jo tėvas H. M. negaus žemės, nes liks be namo dalies, kadangi ½ dalis name yra T. M. vardu, o kita namo dalis liks F. M. vardu“. Tokiu būdu taikos sutartis buvo papildyta 7a ir 7b punktais, kurie buvo prirašyti ranka ir šalių pasirašyti, ir kuriais ieškovai įsipareigojo ateityje nepretenduoti į atsakovo H. M. privatizuojamą žemės sklypo dalį pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, 2005-10-27 išduotą Vilniaus rajono 6-ame notarų biure (7a punktas), o taip pat šalys įsipareigojo leisti vieni kitiems vykdyti gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių Vokės g. 29, Pagirių k. Vilniaus r., statybos rekonstrukcijos darbus (7b punktas). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-17 nutartimi šalių pateikta ir posėdžio metu papildyta taikos sutartis buvo patvirtinta, o bylą nutraukta (LR CPK 293 str. 1 d. 5 p.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nutartimi ankstesnė teismo nutartis buvo išaiškinta.

Atsakovai T. M. (1976 m. gimimo) ir J. M., kaip H. M. teisių perėmėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. nurodytais pagrindais, t.y. dėl naujai paaiškėjusių emsinių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, bei teismo nutartyje esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai.

Teismas pažymi, kad viena vertus, proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių, todėl proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo ypatumai byloje, užbaigtoje teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti LR CPK 366 str. 1 d. nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su LR CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 str. 2 d.); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ir prievarta (CK 1.91 str.) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (CPK 366 str. 1 d. 4 p.). Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (LAT 2010-03-15 nutartis c.b. J.S. v J.J., S.V.J ir kt., Nr. 3K-3-108/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai J. M. ir T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia dviem naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu – tuo, kad nors ieškovai taikos sutarties 7a punktu įsipareigojo nepretenduoti į atsakovo H. M. privatizuojamą žemės sklypo dalį pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, 2005-10-27 išduotą Vilniaus rajono 6-ame notarų biure, kad atsakovas H. M. galėtų įgyti 1/6 dalį žemės sklypo po namu, esančiu Vokės g. 29, Pagiriai, Vilniaus r., tačiau ieškovas F. M. šį įpareigojimą pažeidė, bei tuo, kad H. M. 7a punkte numatytos teisės negalėjo realizuoti, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė tenkinti H. M. prašymą dėl sklypo dalies pardavimo.

Teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip civilinio proceso atnaujinimo pagrindu, gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (nutartį); 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui tapo žinoma jau po sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo; 4) turi esminę reikšmę bylai. Svarbu tai, kad aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami subjektyvūs ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Be to, tik tokia aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo ankščiau turėtų skirtumas, gali sudaryti pagrindą atnaujinti procesą. (LAT 2004-09-20 nutartis c.b. UAB „Medus“ v UAB „Čeltaura“, Nr. 3K-3-458/2004; LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis c.b. Nr. 3K-7-57/2008 ir kt.).

Visų pirma, teismas atmeta ieškovų bei jų atstovo argumentą, jog sutarties 7a punktu ieškovai buvo įsipareigoję nepretenduoti į kitą žemę, esančią šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vokės g. 29, Pagirių k., Vilniaus r., t.y. į pievą ir vandens telkinį. Tiek atsakovai, tiek teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas T. M. (1953 m. gimimo) pripažino, jog sudarant taikos sutartį buvo kalbama ir šalims rūpėjo būtent žemės sklypas, esantis po šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir pastatų, dėl kurių buvo kilęs ginčas byloje (II t., b.l. 19-20), todėl vien F. M. paaiškinimas, jog buvo kalbėta apie kitus žemės sklypus ir pan., ypač atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo H. M. į kitą – žemės ūkio paskirties žemę Vilniaus r. Pagirių k. (II t., b.l. 29-33, 52-56), vertintinas kritiškai ir abejotinas.

Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovui F. M. Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-07 sprendimu Nr. 2.5-41-30764 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusių savininkų Stefanijos ir F. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pagirių k., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje – 0,4915 ha žemės (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) bendrame 0,9830 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. 4167/0100:1096) (I t., b.l. 226-227), kurio pagrindu ieškovas F. M. įregistravo nuosavybės teisę į 4915/9830 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini).) (kita žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso T. M. ir I. M.), negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti šalims žinoma. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė atsirado jau po 2007-10-17 teismo nutarties priėmimo, jos nebuvo bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimo metu ir ji sietina su ieškovo F. M. atliktais veiksmais bei juridiniais faktais, įvykusiais jau po bylos užbaigimo, kurie, kaip teigia atsakovai, reiškė taikos sutarties 7a punktu prisiimto įsipareigojimo nepretenduoti į atsakovo H. M. privatizuojamą žemės sklypą pažeidimą. Teismas pažymi, kad šalims nėra suteikiama teisė siekti proceso atnaujinimo vien tik siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, sprendimo (nutarties) perižiūrėjimo, galimai kitokios bylos baigties priklausomai nuo jau po bylos užbaigimo įvykusių faktinių aplinkybių, nes tai būtų nesuderinama su teisinio apibrėžtumo, teismo sprendimo privalomumo, universalumo bei kitais pamatiniais teisės principais. Jeigu kiekvienu įsiteisėjusio teismo sprendimo ar teismo nutarties, kaip vykdytinų dokumentų, pažeidimo/nevykdymo atveju būtų atnaujinamas procesas, siekiant jį peržiūrėti ir galimai kitaip nuspręsti, siejant tai su vėlesniais proceso dalyvio veiksmais ar neveikimu, būtų akivaizdžiai pažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir kiti principai. Būtent todėl atsakovų argumentas, kad jeigu jie būtų iš anksto žinoję, jog ieškovas F. M. pažeis taikos sutarties 7a punktą, jie nebūtų sudarę taikos sutarties tokiomis sąlygomis, vertintinas kritiškai ir negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šaliai nevykdant savo įsipareigojimų, nustatytų teismo sprendimu ar teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kita šalis turi teisę imtis atitinkamų priverstinio vykdymo priemonių CPK nustatyta tvarka.

Be to, teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovai praleido LR CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, prašymui atnaujinti procesą paduoti. Dar 2009-03-16 atsakovams adresuotame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. SR-1346(1.12), kuriame pasisakoma dėl H. M. pareikšto prašymo leisti jam išpirkti iš valstybės dalį namų valdos žemės sklypo, esančio Vokės g. 29, Pagiriai, Vilniaus r., buvo nurodyta, kad į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi F. M. dėl jam tenkančios ½ žemės sklypo dalies Vokės g. 29, Pagirių k., privatizavimo (b.l. 128-129). Prašyme dėl proceso atnaujinimo patys atsakovai nurodė, jog iš šio rašto suprato, jog ieškovas F. M. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovų teiginys, jog jie manė, kad šiame rašte kalbama apie F. M. ketinimus išpirkti ar atkurti nuosavybės teises į kitus buvusių savininkų Stefanijos ir F. M. žemės sklypus, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-12-24 sprendimo Nr. 2.5-41-19572 pagrindu jis jau įgijo nuosavybes teise 2,8900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, vertintinas kritiškai, kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-19 rašte buvo kalbama išimtinai apie klausimus, susijusius su namų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Vokės g. 29, Pagiriai, Vilniaus r., t.y. po šalims priklausančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, išpirkimu, H. M. galimo parduoti šio sklypo dalimi ir pan., bei aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog F. M. kreipėsi dėl sklypo, esančio būtent adresu Vokės g. 29, Pagiriai, Vilniaus r., kur yra šalių gyvenamasis namas ir kiti pastatai, išpirkimo. Be to, ieškovo F. M. 2010-01-15 atsakovui T. M. ir jo sutuoktinei I. M. siųstame pasiūlyme dėl žemės sklypo atsidalijimo nurodyta, jog ieškovas ir T. bei I. M. yra 0,9830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vokės g. 29, Pagirių k. Vilniaus r., kurio paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, bendraturčiai, ieškovui F. M. priklauso 4915/9830 dalis minėto sklypo (II t., b.l. 7-8), todėl atsakovai galėjo ir turėjo žinoti apie faktą, kad F. M. yra ½ dalies žemės sklypo savininkas, arba bent jau imtis priemonių pašalinti bet kokias jiems kilusias abejones dėl šio fakto. Nors T. M. ir I. M. 2010-02-10 ieškovui F. M. adresuotu atsakymu paprašė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį (II t., b.l. 26), tačiau ši aplinkybė neeliminuoja pačių atsakovų, kurie jau ankščiau galėjo ir turėjo žinoti apie F. M. ketinimus išpirkti iš valstybės ginčo žemės sklypą, pareigos pasidomėti šia jiems rūpima aktualia aplinkybe, pašalinti jiems kilusias abejones ir neaiškumus, ypač atsižvelgiant į tai, kad vėliau jie vis dėlto tą padarė patys, tiksliau jų atstovė adv. V. G. gavo ir atspausdino 2010-06-10 išrašą iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vokės g. 29, Pagirių k., Vilniaus r., priklausomybės (I t., b.l. 124-126).

Kita vertus, net ir laikant, jog atsakovai nepraleido CPK 368 str. 1 d. numatyto termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės – nuosavybės teisių į dalį ginčo žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Pagirių k. Vokės g. 29, atkūrimo F. M. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-07 sprendimu – šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas, kadangi kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, esminę reikšmę turtinčia aplinkybe, egzistavusia teismo nutarties priėmimo metu LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kaip jau buvo pažymėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomi tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, ir jomis negali būti laikomos įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimas ir pan., todėl atsakovų teiginys, jog naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina ir tai, jog taikos sutarties 7a punktas realiai negali būti įgyvendinamas, nes H. M. pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ neturi teisės pretenduoti į žemės sklypą, esantį po gyvenamuoju namu ir pastatais, esančiais Vokės g. 29, Pagiriuose, Vilnaius r., atmestinas kaip nepagrįstas, juo labiau, kad teisės normos netinkamas aiškinimas ir taikymas ar jos nežinojimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Teismas šią atsakovų nurodytą aplinkybę galėtų vertinti tik CPK 366 str. 1 d. 9 p. aspektu, analizuodamas, ar teismo nutartyje nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovai grindžia ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida, teigdami, jog teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7a punktas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 p. nuostatoms, o pagal LR CK 6.986 str. 6 d. šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia. Atsakovai teigia, kad nebūtų sudarę taikos sutarties, jeigu būtų žinoję, jog negalės įgyvendinti jos 7a punkto.

Teismas pažymi, kad teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime turi būti ne tik aiški, bet ir esminė. Klaida laikoma esmine, kai ji gali daryti sprendimą neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti. Aiški teisės taikymo klaida LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2005; 2005-12-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-647/2005; 2007-10-30 nutartis c.b. UAB „Serfas“ v AB „Dara“, Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).

Įvertinus bylos medžiagą, atsakovo T. M. bei ieškovų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovai akivaizdžiai praleido LR CPK 368 str. 1 d. įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo jų nurodomu LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš karto po teismo 2007-10-17 nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priėmimo ir įsiteisėjimo, teismui sprendžiant klausimą dėl šios nutarties išaiškinimo pagal ieškovų F. M. ir T. M. prašymą, 2008-01-16 teismo posėdžio metu atsakovas T. M. (gim. 1976 m.), kaip ir jo tėvas H. M., nesutikdamas su ieškovų prašymu dėl teismo nutarties išaiškinimo, nurodė, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje jam buvo pasakyta, kad jo tėvas H. M. ateityje negaus žemės sklypo dalies, taikos sutarties 7a punktas neturi jokios reikšmės, todėl atsakovai, nors ir pasirašė taikos sutartį, ketina skųsti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir kreiptis į apeliacinės instancijos teismą (I t., b.l. 92-93). Ši aplinkybė rodo, kad iš esmės iš karto po taikos sutarties patvirtinimo atsakovams buvo kilusios abejonės dėl jos 7a punkto įgyvendinimo ir teisėtumo, jie patys pripažino žinoję, jog H. M. gali kilti sunkumų ir žemės sklypo dalis jam gali būti nesuteikta, ketino apskųsti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo aukštesnės instancijos teismui, kaip pažeidžiančią jų teises, interesus ir lūkesčius, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, iki pat 2010 m. jokių teisinių veiksmų nesiėmė, teismo nutarčių nei dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei dėl nutarties išaiškinimo neskundė, o pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį be kita ko, grindė iš esmės ta pačia, dar 2007 m. kilusia ir jų suvokta problema dėl H. M. negalėjimo privatizuoti/atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo, esančio Vokės g. 29, Pagirių k., Vilniaus r., dalį.

Be to, apie aplinkybę, jog H. M. negalės įsigyti 1/6 dalį ginčo žemės sklypo, t.y. realizuoti taikos sutarties 7a punktu numatytų teisių, atsakovams aiškiai buvo nurodyta ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-19 rašte, kuriuo buvo pranešta, jog kitos paskirties (namų valdų) žemės sklypų dalys pastatų bendraturčiams gali būti parduodamos vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardaivmo ir nuomos“ 7 p., atsakovo H. M. 2009-02-13 prašymą išpirkti iš valstybės 1639 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus r. Pagirių k. Vokės g. 29, tenkinti atsisakoma, kadangi pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-17 ir 2008-01-25 nutartis gyvenamojo namo dalių priklausomybė bendraturčiams pasikeitė, H. M. priklauso ¼ gyvenamojo namo dalis, todėl T. M. pateikus prašymą dėl ankstesnio įsakymo, kuriuo jam buvo parduota ½ dalis šio sklypo patikslinimo, būtų rengiami dokumentai dėl H. M. tenkiančios ¼ žemės sklypo dalies pardavimo (I t., b.l. 127-129). Gavęs šį raštą H. M. 2009-04-22 pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisicijai, o 2009-05-12 – ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo sudaryti su H. M. 1/6 dalies žėmės sklypo, esančio Vokės g. 29, Pagirių k., Vilniaus r., pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. iš esmės ginčydamas ir kvestionuodamas atsisakymą parduoti jam ginčo žemės sklypo dalį.

Pažymėtina, kad pačių atsakovų veiksmai, viena vertus, ginčijant atskiro proceso tvarka, t.y. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-494/2011 Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymą leisti jiems privatizuoti 1/6 dalį žemės sklypo, esančio Vokės g. 29, Pagirių k., Vilniaus r., kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kita vertus, siekiant proceso atnaujinimo ir šioje byloje teigiant, jog taikos sutarties 7a punktas apskritai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, t.y. laikytinas negaliojančiu ir neteisėtu, nes juo negali būti įgyta ginčo žemės dalis (t.y. iš esmės sutinkant su atsisakymu leisti H. M. privatizuoti žemės sklypo dalį), vertintini kaip nenuoseklūs bei keliantys abejonių dėl apsisprendimo ir siekimo ginti savo pažeistas teises vienokiu ar kitokiu pažeistų civilinių teisių gynimo būdu ir pan.

Atsakovai, siekdami proceso atnaujinimo bei ginčydami teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7a punktą, remiasi ir LR CPK 6.986 str. 5 d., kuri nustato, kad taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma negali būti taikoma, nes dar taikos sutarties sudarymo metu, galiojant atitinkamiems įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams, reglamentuojantiems kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą, atsakovui galėjo ir turėjo būti žinoma, ar jis turi teisę į tai, kas jam pripažinta taikos sutartimi.

Atsakovų atstovės teiginys, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nustatytos kiekvienam iš gyvenamojo namo ir kitų pastatų bendraturčių tenkančios nekilnojamojo turto dalys, dėl ko taikos sutartis pripažintina negaliojančia, kaip suteikusi ieškovams perdėtą pranašumą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nutartimi teismo 2007-10-17 nuartimi patvirtintos taikos sutarties 1 p. ir 3 p. buvo teismo išaiškinti, nurodant ne tik atitinkamų patalpų indeksus planuose, jų plotus, bet ir ieškovų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. tai, kad F. M. daliai priklauso atitinkamos gyvenamojo namo, esančio Vokės g. 29, Pagiriuose, Vilniaus r., patalpos, kas sudaro 3120/11078 dalį gyvenamojo namo, taip pat pirtis ir kiemo šulinys, o T. M. daliai priklauso atitinkamos gyvenamojo namo patalpos, kas sudaro 2454/11078 dalį gyvenamojo namo. Teismo nutartis dėl ankstesnės, t.y. 2007-10-17 nutarties išaiškimo buvo priimta būtent dėl to, kad ankstesne nutartimi nebuvo aiškiai nurodytos ieškovams nuosavybės teise priklausnčios po atsidalinimo gyvenamojo namo dalys, dėl ko VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti ieškovų nusoavybės teises į gyvenamąjį namą. Teismui išaiškinus 2007-10-17 nutartį, buvo nustatytos ieškovams tenkančios gyvenamojo namo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dėl kurių šalys iš esmės ir susitarė savo sudarytoje taikos sutartyje ir kurios vėliau buvo įregistruotos VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad šios 2008-01-25 teismo nutarties atsakovai H. M. ir T. M. neskundė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali tenkinti atsakovų J. M. ir T. M. (1976 m. gimimo) prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p., juo labiau, kad taikos sutarties sąlygos atitiko tuo metu buvusią šalių valią, susiformavusią tarpusavio nuolaidų pagrindu, buvo šalims aiškios ir priimtinos, sudarytos šalių, kurios buvo atstovaujamos advokatų, pagal savo amžių, išsilavinimą, patirtį dalyvaujant nuosavybės teisiniuose santykiuose (tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek po jos šalys aktyviai dalyvavo ir dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės išpirkimo, turto padalijimo santykiuose, skundė jų manymu, teises pažeidžiančius veiksmus ir sprendimus), nesiimant reikalingų ir savalaikių teisių priemonių savo pažeistų teisių gynimui. Kaip jau buvo minėta, siekiant proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, turi būti derinamos procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai taikos sutarties negaliojimo pagrindai, ir tik įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, sudaromos prielaidos įrodinėti taikos sutarties negaliojimo pagrindą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nesant procesinių prielaidų proceso atnaujinimui (nesant CPK 366 str. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, nesilaikant CPK 368 str. 1 d. numatyto termino), negali būti sprendžiama dėl materialaus teisinio taikos sutarties negaliojimo pagrindo. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teises ginti (šiuo atveju – savalaikiai nesikreipė dėl proceso atnaujinimo), galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (LAT 2011-01-31 nutartis c.b. S.K. v Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir kt., Nr. 3K-3-27/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 str., 366 str. 1 d. 2 p., 9p., 368 str. 1 d., 370 str. 3 d., teismas

nutarė:

Atsakovų J. M. ir T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko