Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1031-115/2010

Teisėjas Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

2010 m. spalio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties Nr.1579/2009, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) ,,Swedbank”, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkė V. G., užtikrindama iki 2035-03-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui “Hansabankas” (pavadinimas pakeistas į ,,Swedbank”, AB) skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 387. 000,00 LTL.

Teismas darė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 11.2.1. p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2009-09-21 pranešimo Nr. SR-37146 išsiuntimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) V. G. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, nes skolininkė nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi LR CK 6.38 str. 1 d.

Apeliantės (skolininkės) V. G. atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Iš kreditoriaus į bylą pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, jog skolininkė 2007-03-30 Kreditavimo sutartyje Nr. 07-031140-FA bei 2008-03-26 Susitarime Nr. 07-031140-FA-1, 2008-04-18 Susitarime Nr. 07-031140-FA-2, 2009-05-05 Susitarime Nr. 07-031140-FA/09-036291-FA-3 numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolinga 366.312,16 Lt (b.l. 57). Priešingų įrodymų, kad skolininkės įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties 11.2.1. p., 11.2.2 p. pagrindais vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.). Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė skolininkei ir daiktų savininkei adresuotus pranešimus apie įsipareigojimų bankui nevykdymą ir būsimą sutarties nutraukimą (b.l. 58;59) bei lydraštį Vilniaus m. 9-ajam paštui (b.l.60), tačiau jokių objektyvių duomenų apie šių pranešimų dėl vienašališko sutarties nutraukimo įteikimą skolininkei byloje nėra. Kaip matyti iš skundo turinio, tai apeliantė traktuoja sutartį ir terminą prievolei įvykdyti pagal hipotekos lakštą kaip nepasibaigusius, nurodydama, kad kreditorius neinformavo apeliantės apie sprendimą nutraukti kredito sutartį, o siuntė laiškus su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais. Kadangi apie vienašališką sutarties nutraukimą apeliantė nebuvo informuota, ji teigia, jog buvo pažeistas kredito sutarties 3 p. ir CK 6.218 str. reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog tinkamai nepranešus apie sutarties nutraukimą kreditorius prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o teismas turėjo netenkinti prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nepagrįstai pradėjo procedūrą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto (nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir įspėti skolininkę, kad negrąžinus įsiskolinimo per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti ). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo kreditoriaus pareiškimo priėmimo stadijos (CPK 329 str. 1 d.).

Atskirąjį skundą patenkinus, iš kreditoriaus valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 104) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį Nr.1579/2009 panaikinti ir pareiškėjo (kreditoriaus) ,,Swedbank”, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš kreditoriaus ,,Swedbank”, AB 5,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai (Tilto g. 17/Radvilų g. 4, LT-2001, Vilnius).