Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. M. ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pilnamečiam šeimos nariui). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė ir priežasčių nenurodė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniuje, Laisvės pr. 125 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSAN MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 24 d. Vyriausiojo apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus nutarime AV2-5737-PP-1569 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodyta, kad į stovėjimo vietą įvažiuojantį automobilį NISSAN MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė atbuline eiga važiavęs automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė įvykio metu buvo atsakovė A. M., transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“. 2018 m. gruodžio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 226,16 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio NISSAN MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. 2101413, 2019 m. balandžio 24 d. Vyriausiojo apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus nutarimas AV2-5737-PP-1569 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) matyti, kad transporto priemonės valdytoja ir civilinės atsakomybės draudėja nepateikė informacijos, koks asmuo faktiškai vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. TPVCAPDĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai ją vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnį.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Remiantis CK 6.270 str. 3 d., didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų – tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį, o jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 20 str. 2 d. numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Transporto priemonę SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, nors remiantis SEAKĮ 30 str. 2 p., privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, būdama transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėja, nepateikė draudikui informacijos, koks asmuo eismo įvykio metu faktiškai vairavo transporto priemonę SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios informacijos neatskleidimas sukliudė draudikui tinkamai išsiaiškinti faktines aplinkybes ir atitinkamai nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.2 punkte numatyta, kad draudikas, turi teisę reikalauti iki 100 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nuslėpė eismo įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos draudimo išmokos mokėjimui ir draudimo išmokos dydžiui. Atsakovė, būdama apdraustos transporto priemonės valdytoja, nevykdė minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatytos pareigos, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 100 proc. išmokėtos sumos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už padarytą 226,16 Eur žalą yra atsakingas asmuo, kuris vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos, o atsakovė neatskleidė šio asmens tapatybės .Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 226,16 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.270 straipsnio 3 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (226,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 226,16 Eur (du šimtai dvidešimt šeši eurai šešiolika centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (226,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.