Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-2050-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
e2S-2050-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24928-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kreditorius
UAB „Žirmūnų būstas“
Skolininkas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2050-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24928-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.11.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-32376-864/2015 pagal kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės D. B. atžvilgiu, kuria pareiškimą atsisakyta priimti.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės D. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad paduotu pareiškimu kreditorius, be kita ko, prašo priteisti iš skolininko išlaidas už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 pateiktą išaiškinimą, nurodytos išlaidos nepriskirtinos prie CPK numatytų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nurodytas kreditoriaus reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį. Nurodo, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra dėl skolos priteisimo, o visi kiti reikalavimai, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra išvestiniai. Taigi, kreditoriaus nuomone, teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami tiek visi, tiek jų dalis, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis visas yra aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu tik vienas iš pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Apelianto nuomone, teismas nurodytu atveju turėtų tenkinti pareiškimą iš dalies ir dėl likusių pareiškimo reikalavimų išduoti teismo įsakymą, o ne atsisakyti priimti visą pareiškimą.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalimi, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau, pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus, išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Išduotas teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.).

Taigi civilinio proceso įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti), taip pat apribota teismo įsakymo apskundimo teisė bei pati sumarinio proceso paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus, lemia, kad tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas visa apimtimi (dėl visų reiškiamų reikalavimų) būtų negalimas (nes vienas ar keli reikalavimai būtų aiškiai nepagrįsti), teismas turi atsisakyti priimti visą pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, neišskirdamas atskirų pareiškimo reikalavimų. Tokią praktiką naujausiose nutartyse formuoja Vilniaus apygardos teismas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1718-160/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-2018-585/2015; 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-2026-823/2015, ir kt.), taip pat ją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įžvalgos 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 (pastaroje išreikšta nuomonė, kad tuo atveju, kai teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, turėtų atsisakyti priimti (visą) pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė