Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4499-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
A5.-4499-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03767-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4499-1096/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03767-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.4.; 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), direktore, 2019 m. rugpjūčio 20 d. 11.26 val. maisto prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti darbuotojai V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Įmonė įsteigta 2003 m. Įmonėje dirba 8 darbuotojai, iš jų – 4 su negalia. Įvykio dieną jai pablogėjo sveikata, todėl jos pačios parduotuvėje nebuvo. Nedarbingumas jai nebuvo išduotas. Žino reikalavimus dėl įdarbinimo. Ji iš vakaro pranešė buhalteriui V. A., kad reikės įdarbinti V. K. Ji nežino, kodėl jis nepranešė laiku Sodrai apie darbo sutarties sudarymą. Darbo sutartį pasirašo direktorius, tačiau visus dokumentus sutvarko buhalteris, kuris turi prisijungimus prie informacinių sistemų. Tuo metu susirgo ir buhalteris, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. V. K. tą dieną dirbo kasininke. Ji tikėjosi, kad dokumentai bus tinkamai suforminti. Pirmą kartą taip atsitiko, gailisi. Parduotuvės apyvarta yra maža, pati gauna minimalią algą, yra neįgali, nustatytas 35 proc. nedarbingumas, serga cukriniu diabetu, turi kitų sveikatos problemų. Yra našlė. Prašė teismo skirti minimalią baudą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. R. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b. l. 2).

2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarta atlikti patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslas nustatyti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, kasos operacijų atlikimo pažeidimus, darbo tvarkos taisyklių pažeidimus (b. l. 3).

2019 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo akte nurodyta, kad parduotuvė yra pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Dirba dvi darbuotojos – V. P. ir V. K.. Patikrinta ataskaita. Nustatyta, kad V. P. parduotuvėje dirba nuo 2018 m. gegužės 10 d., o V. K. dirbo įmonėje nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2018 m. vasario 8 d., o patikrinimo metu buvo pateikusi prašymą leisti dirbti minėtoje įmonėje nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Sodros duomenų bazėje apie tai įrašo nebuvo, patikrinimo metu V. K. įdarbinta nebuvo (b. l. 4).

Iš apdraustųjų asmenų sąrašo matyti, kad V. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. apdrausta (b. l. 5).

Šalies argumentai

V. K. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 dirbo parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėja. Bendravo su prekių tiekėju, o kai atvyko policijos pareigūnai atlikti patikrinimo, išmušė jiems x-ataskaitą, pagal kurią buvo tikrinta kasos apyvarta. Pažymėjo, kad parduotuvėje yra dirbusi prieš tai apie 11 metų, todėl parduotuvės šeimininkė paprašė jos išeiti į darbą ir pradėti dirbti. Tądien į darbą atėjo 08.00 val. Parašė prašymą dėl įsidarbinimo ir padavė buhalteriui, o vėliau tą prašymą parodė policijos pareigūnams. Ji turėjo būti įdarbinta 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pažymėjo, jog tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį, kurios kopiją pateikė bei įsakymą, kad buvo priimta į darbą (b. l. 6).

Papildomame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. sulaukė skambučio iš M. R., kuri paprašė 2019 m. rugpjūčio 20 d. eiti į darbą nuo 08.00 val. 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo pasirašyta darbo sutartis (b. l. 7).

Byloje pateikta darbo sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 20 d. Matyti, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas M. R. ir darbuotoja V. K. sudarė darbo sutartį ir susitarė dėl darbo funkcijų, darbo užmokesčio ir kitų su darbo sąlygomis susijusių aplinkybių. Pridėtas įmonės direktorės įsakymas dėl V. K. įdarbinimo (b. l. 8-10).

2019 m. rugpjūčio 22 d. apklausos protokole apklausiama M. R. parodė, kad jai priklauso įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, maisto prekių parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo patikrinimas, kurio metu dirbo dvi pardavėjos – V. P. ir V. K., kurią tą pačią dieną žadėjo įdarbinti, tačiau patikrinimo metu ji nebuvo įdarbinta. Žinojo, kad turėjo dieną prieš ją įdarbinti, bet nespėjo to padaryti. Gailisi dėl padaryto pažeidimo ir nurodė, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 11).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. buvo gautas anoniminis skundas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje vedama „juodoji buhalterija“. Atsižvelgiant į tai buvo pavesta atlikti patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. K. dirbo nelegaliai, t. y. patikrinimo metu nebuvo įdarbinta (b. l. 12).

Šalies argumentai

M. R. pateiktuose teismui paaiškinimuose nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė. Bendrovės pagrindinė veikla yra maisto prekių parduotuvė. 2019 m. rugpjūčio 18 d. į darbo pokalbį atvyko V. K. Kandidatė tiko, todėl sutarė, jog ji nedelsiant pradės dirbti maisto prekių parduotuvėje pardavėjos pareigose. V. K. dirbo parduotuvėje jau anksčiau. Nurodė, kad kitą dieną, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., bus paruošta darbo sutartis, o buhalteris praneš Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo priėmimą. Kadangi V. K. neturėjo darbo, o parduotuvei skubiai trūko darbuotojos, sutarė, jog V. K. dirbti pradės nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Su V. K. suderino pagrindines darbo sutarties sąlygas, sutarė darbo sutartį pasirašyti sekančią dieną, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., o ji galės pradėti dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pažymėjo, kad yra pripažinta iš dalies nedarbingu asmeniu, todėl dažnai patiria įvairaus masto sveikatos sutrikimus. 2019 m. rugpjūčio 20 d. prieš pradedant dirbti su V. K. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė dėl pagrindinių darbo sąlygų, o raštu atliko 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. paskambino įmonės buhalteriui V. A., kad jis pateiktų duomenis Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai apie naują darbuotoją. Įmonės buhalteris nurodė, jog reikiamus dokumentus pateiks nedelsdamas, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., todėl galvojo, jog V. K., galės pradėti dirbti 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. R. yra garbaus amžiaus, turi dalinį nedarbingumą, neturi elektroninio parašo, todėl visas reikiamas formas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl Bendrovės veiklos teikia buhalteris V. A. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 07.30 val. susitiko su V. K. prie maisto prekių parduotuvės įėjimo, sudarė darbo sutartį. V. K. perdavė raktus nuo parduotuvės. Apie 12.00 val. sulaukė skambučio iš buhalterio, jog jam 2019 m. rugpjūčio 19 d. pablogėjo sveikata ir jis yra Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose (dėl pablogėjusios širdies veiklos turi nedarbingumą nuo 2019 m. liepos 2 d. iki šiol). Buhalteris informavo, jog nespėjo pateikti dokumentų dėl V. K. įdarbinimo Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai ir dokumentus pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tikėjosi jog Valstybinei socialinio fondo valdybai yra pranešta apie darbuotojos V. K. įdarbinimą dar 2019 m. rugpjūčio 19 d., kadangi tokį nurodymą davė buhalteriui. Apie tai, kad buhalteris dėl sveikatos problemų dokumentų nepateikė sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 12 valandą. Pažymėjo, jog anksčiau žinodama tokią informacija nebūtų leidusi V. K. parduotuvėje eiti pardavėjos pareigų. Prašė baudos neskirti arba skirti mažesnę baudą nei numatyta minimali bauda. Nurodė, jog bauda jai yra labai didelė ir jos skyrimas sukeltų didelę finansinę naštą, tai galėtų turėti itin sunkių padarinių pačios bendrovės veiklai, tektų bendrovę uždaryti. Bendrovėje dirba 8 darbuotojau, 4 iš jų tame tarpe ir M. turintys neįgalumą, dėl paskirtos baudos galimai tektų nutraukti veiklą. Yra garbaus amžiaus bei pripažinta iš dalies nedarbinga ir neturi finansinių galimybių sumokėti tokią didelę baudą. Nurodė, jog dėl susidariusios situacijos labai gailisi (b. l. 14-18).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. ir V. K. paaiškinimuose teigia, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. pradėjo dirbti nuo 08.00 val. nesant oficialiam įdarbinimui, tačiau buvo tarpusavyje susitarusios, kad tą pačią dieną bus įdarbinta (b. l. 6-7, 12). Šiuo atveju, darbdavio pasiūlymas pradėti dirbti, o tik tada sudaryti sutartį, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant dirbti. Šiuo atveju su V. K. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. atvykusi į parduotuvę nuo 8.00 val. dirbo pardavėja. Bendravo su prekių tiekėju, o kai atvyko policijos pareigūnai atlikti patikrinimo, išmušė jiems x-ataskaitą, pagal kurią buvo tikrinta kasos apyvarta (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą - administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), V. K. paaiškinimai (b. l. 6-7), vadovės M. R. apklausa (b. l. 12), darbo sutartį ir įsakymą (b. l. 8-10) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog M. R. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

M. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Šį faktą patvirtino pati M. R. (b. l. 15) bei viešai pateikiama informacija interneto tinklapyje „www.rekvizitai.lt“. M. R., kaip įmonės vadovė, 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo atsakinga už V. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad M. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, atsakinga už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido įmonėje 2019 m. rugpjūčio 20 d. dirbti V. K.. Šiais savo veiksmais M. R. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. R. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Byloje nustatyta, kad M. R. nustatytas vidutinis darbingumo lygis, turi neįgalumą (b. l. 20). Sodros duomenimis M. R. per mėnesį gaunamos pajamos (atlyginimas ir Sodros išmokos) sudaro apie 960 eurų. Pati M. R. savo paaiškinimuose nurodė, kad skirtas didelis baudos dydis lemtų bendrovės veiklos nutraukimą. Patikino, kad bendrovėje toks atvejis buvo pirmas, o dėl susiklosčiusios situacijos labai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateikta ne tik sudaryta darbo sutartis, bet ir pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 23-24), kuriame nurodyta, jog V. K. draudimo pradžia 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. dirba, anksčiau nebuvo baudžiama už nelegalų darbą ir nėra pagrindo laikyti, kad ji būtų linkusi daryti tokio pobūdžio nusižengimus, veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. iš karto prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir pražymėjo, kad labai gailisi (b. l. 12, 18). Poelgį vertino kritiškai, nuoširdžiai gailėjosi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. Teismas daro išvadą, kad paskirta mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda būtų pakankama M. R. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, kad būdama įmonės direktore turi būti atsakinga už tinkamą darbo organizavimą bei pareigų nustatytų įstatymų pagrindu tinkamą vykdymą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, pastarasis nelegaliai dirbo neilgą laikotarpį, dėl ko į biudžetą nesumokėti mokesčiai nebuvo dideli.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. skiriant mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis to paties Kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paskirti jai 500 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė