- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- PK-130-736/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-3-00009-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Civilinis ieškovas
- S. M., R. T.
- Kaltinamasis
- R. T.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Aušra Bartninkienė
sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. M., R. T., gynėjams advokatui Antanui Jarašiui, advokato padėjėjai Aušrai Bartninkienei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal priešpriešinius skundus, kurioje
R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) patrulis, neteistas,
S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nuo 2013-03-22 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
- pagal S. M. skundą R. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., S. M. atvykus pas buvusią žmoną A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tikslu pagal susitarimą su A. M. savaitgaliui pasiimti savo du nepilnamečius vaikus, juos į kiemą (prie (duomenys neskelbtini) laiptinės) išvedęs R. T., stovėdamas prie namo laiptinės ant laiptų, tyčia kumščiu vieną kartą smogė S. M. į kairės pusės skruostą tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
- pagal R. T. skundą S. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, laiptinės pradėjo R. T. keikti visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, griebė už striukės pradėjo stumdyti, grasino „pasigauti“, susidoroti; stumdamas pargriovė, kumščiu trenkė keletą smūgių į nugaros sritį, vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į galvą ir tuo padarė R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą: galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą, nubrozdijimus kairio paausio srityje; tokiu būdu laikinai sutrikdė darbingumą, sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl laikinai netekto darbingumo, pažeminimą prieš kolegas, dvasinį sukrėtimą, stresą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje R. T. kaltu pagal S. M. kaltinimą (1-2 b. l.) neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena su buvusia S. M. sutuoktine, o S. M. - su buvusia jo sutuoktine. 2012-11-02, apie 18,00 val., S. M. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo pasiimti savo 3 m. amžiaus dukters ir 9 m. sūnaus A.o, su kuriais pagal teismo sprendimą jis turi teisę bendrauti. A. M. buvo darbe, todėl vaikus prie a/m išvedė jis, pasakęs A.ui, kad kartu pasiimtų ir šuniuką. Vaikas nešėsi šuniuką link mašinos, tada S. M. pasakė, jog šuns neims, nes visur pridergia. Paėmė šuniuką iš A.o ir, atėjęs prie jo (R. T.), metė šuniuką į veidą. Paėmęs šuniuką, nešė link S. M. mašinos, ir padavė jį A.ui. Tada S. M. nustūmė jį (R. T.) į gėlyną, pargriuvusiam kumščiu sudavė į nugarą, besikeliančiam du kartus sudavė į galvos sritį, suplėšė striukę. Atsikėlus, stūmė ant mašinos, jis (R. T.) persivertė per automobilio kapotą ir nugriuvo į balą. S. M. jam dar kartą trenkė kumščiu į pilvą. Iš a/m išlipo O. T. ir ėmė S. M. raminti. Girdėjo, kaip kaimynai rėkė per langą, kad iškvies policiją. S. M. su vaikais ir O. T. nuvažiavo, o jis, grįžęs į butą, apie sumušimą pranešė A. M., iškvietė policiją ir tą patį vakarą kreipėsi į ligoninės priimamąjį. Ten po apžiūros išleido namo, o kitą dieną pasijuto blogai, pykino ir skaudėjo galvą, vėmė. Nuėjo vakare į darbą, ten būklė dar pablogėjo, tada kolega nuvežė į ligoninės priimamąjį, o iš ten su greitąja išvežė į Kauno klinikas, nustatė smegenų sutrenkimą. Parvežė į Kėdainių ligoninę ir paguldė į traumų skyrių, ten buvo gydomas tris dienas, paskui dar ambulatoriškai, iš viso buvo nedarbingas 12 dienų. Reiškia civilinį ieškinį dėl 595 Lt (100 Lt už suplėšytą striukę, 395,38 Lt dėl nedarbingumo netektas darbo užmokestis, 100 Lt sumokėjo už jo parvežimą iš Kauno klinikų) turtinės ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. S. M. jis nė karto neįspyrė ir nesudavė, yra apkalbamas, nes nuviliojo jo žmoną. Kodėl jam nustatytas sužalojimas, nežino. S. M. nesipriešino, buvo užsidengęs, kad smūgių būtų mažiau. Su S. M. ieškiniu nesutinka. S. M. yra apsipykęs su J. J..
Apklaustas teisiamajame posėdyje S. M. kaltu pagal R. T. kaltinimą (70-73 b. l.) neprisipažino ir parodė, kad santykiai su R. T. priešiški, nes R. T. išardė jo šeimą. Kai tik atvažiuodavo pasiimti vaikų, jis ir buvusi žmona nuolat jį įžeidinėdavo, užgauliodavo. Lapkričio 2 d. prie laiptinės laukė, kol išves vaikus, a/m liko O. T. ir du jos vaikai - dviejų ir keturių metų amžiaus. Po kelių minučių iš laiptinės išėjo R. T. su vaikais. A.as rankoje turėjo šuniuką, o su juo jau buvo kalbėję, kad daugiau šuniuko nesiveš, kadangi jis pridergdavo kambarius. Įsodino dukrą į mašiną, iš A.o paėmęs šuniuką ėjo link R. T. atiduoti šuniuką. Tuomet R. T. trenkė kumščiu vieną kartą į veidą, paskui bandė dar kartą trenkti, bet pavyko apsiginti ir nuvertė R. T. į krūmus šalia laiptinės. Kai ėjo link mašinos įsodinti A.ą, R. T. puolė iš nugaros, bandė spirti, bet visai nežymiai kliudė nugarą. Tada jis, paėmęs R. T. už atlapų, pervertė per save šalia mašinos, ne ant kapoto, kaip jis sako, o visai šalia mašinos, kur buvo bala. Tuo metu juto, kad užkabino jo striukę, gal ji ir įplyšo. Girdėjo vaiko riksmą, kaimynų balsus „baikit, baikit“, O. T., išlipusi iš a/m, taip pat jį ramino. Po įvykio nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, davė kraują, kad tikrai buvo blaivus. Jokių smūgių R. T. nesudavė, tik gynėsi, o įbrėžimas jam prie ausies galėjo likti nuo žiedo, kurį mūvėjo ant dešinės rankos, kai R. T. pargriovė. Nuo R. T. jautėsi alkoholio kvapas, be to ir sūnus sakė, kad namie buvo išgėrinėjama. Reiškia civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, su R. T. ieškiniu nesutinka. Su J. J., kuri yra jo dukters krikšto motina, nebebendrauja, ji bendrauja su R. T. ir A.a. Draugystė baigėsi tada, kai jis iš Jagminų pradėjo reikalauti grąžinti skolą. Gal ir dėl to J. J. jį apkalba.
Liudytoja A. M.-E. (policijos pareigūnė) parodė, kad budėtojas pranešė, jog yra įvykis. Nuvykus į vietą, R. T. papasakojo, kad jį primušė buvusios žmonos sugyventinis. Sakė, kad susipyko dėl šuns, S. M. atvažiavo pasiimti vaikų, jis palydėjo vaikus ir norėjo paduoti šuniuką, tada R. M. metė atgal tą šunį ir dėl to vyko konfliktas, buvo suduoti smūgiai, R. T. už ausies buvo kaip nubrėžta, paraudimas. Buvo kalba, kad jam suduota tris ar keturis kartus kumščiais. Klausė, ar „atgal“ davei, tai jis pasakė ne. Matėsi prie laiptinės išmindyta žolė, lyg būtų išsivartę, R. T. buvo purvinas, šlapias, medžiaginė striukė perplėšta per nugarą. R. T. buvo blaivus, sakė, kad jam svaigsta galva. R. T. yra ramus, santūrus, mandagus, į konfliktus nesivelia, ne ūmaus būdo.
Liudytoja O. T. parodė, kad R. T. paliko ją su dviem vaikais, išskyrė savo ir kitą šeimą. Lapkričio 2 d. atvažiavo su S. M. į (duomenys neskelbtini) namą pasiimti jo vaikų, a/m buvo ir jos vaikai. Ji liko a/m, matė, kad S. prie laiptinės paėmė iš A.o šuniuką ir padavė R. T. ir jie ten kažką vienas kitam pasakė, R. T. kumščiu smogė į veidą S. M.. S. tada jį pastūmė į kažkokius krūmus ar gyvatvorę. R. T. nugriuvo, tada S. M. ėjo link mašinos, o R. T. puolė jį iš nugaros. S. paėmė R. T. už nugaros už striukės ir pargriovė į balą. A.as stovėjo lauke ir klykė – „baikit“, kaimynai irgi sakė „baikit“. S. M. smūgių nesudavė, tik gynėsi. Konfliktas kilo dėl šuniuko.
Liudytoja A. M. parodė, kad R. T. jai paskambino į darbą ir pasakė, kad S. M. jį sumušė. Ji grįžo namo ir rado R. T. šlapią, striukė buvo suplėšyta, už ausies įbrėžimas gilus, raudonas skruostikaulis. Sakė, kad konfliktas kilo dėl šuniuko. Metė šuniuką į jį ir trenkė į veidą, po to pargriovė į balą, sudavė į pilvą ir nugarą. Konfliktą matė kaimynė Z. B. ir jos marti. Buvo iškviesta policija. S. M. yra konfliktiškas žmogus.
Liudytoja J. B. parodė, kad buvo pas uošvienę Z. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) -19. Išgirdo vaiko riksmą ir, su Z. B. priėję prie lango, matė kaip jie abu prie laiptinės stumdėsi, o vaikas rėkė „baikit muštis“. S. M. išmetė šunį iš mašinos į kiemą. Uošvienė pasakė baikit, nes policiją iškvies ir jie išsiskyrė.
Liudytoja Z. B. parodė, kad gyvena antrame aukšte, langai į kiemo pusę. Pas ją buvusi marti J. B. pasakė, kad A.os vyrai mušasi. Atsidariusi langą, matė, kad R. T. keliasi iš balos priešais mašinos žibintus, sušlapęs ir susiėmęs už galvos. Greta stovėjo S. M. ir jie abu ten rėkavosi. Tuo metu berniukas šaukė iš mašinos. Ji suriko, kad pakvies policiją, tada jie nurimo. S. sėdo į mašiną ir išvažiavo, o R. liko stovėti, šuniukas liko prie jo.
Liudytoja J. J. parodė, kad pas ją buvo atvažiavęs S. su O. ir jie šnekėjo apie visą tą įvykį, pasakojo, kad R. T. nemušė S.. O. pasakojo, kad S. smogė jo draugas tam, kad liktų mėlynė, o apkaltintų tuo R. T.. Buvo šnekėta, kad Regimantas su S. susistumdė dėl šuns, kad S. R. įstūmė į balą. Pripažįsta, kad jos sutuoktinis yra skolingas S. M. dvylika tūkstančių litų.
Ekspertė L. K. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad dvi skirtingos išvados (viena eksperto V. B., kita jos) yra dėl to, kad ji vertino pateiktus medicininius dokumentus, stacionarinio gydymo metu nurodytas ir nistagmas, ir sąmonės praradimas, tai atitinka smegenų sukrėtimą, ambulatorinio gydymo metu nėra objektyvių neurologinių simptomų, vienas Rombergo svyravimas, kuris nėra objektyvus tyrimas. Nistagmo susimuliuoti negalima. Stacionarinio gydymo metu diagnozuoto smegenų sukrėtimo nuneigti negali, o ambulatorinio gydymo metu jau jis yra nepagrįstas objektyviais neurologiniais simptomais, objektyviais tyrimais. Čia gydytojo veiksmus įvertinti reikia kritiškai, jeigu žmogus skundžiasi, tai jis galėjo per ilgai tęsti gydymą, taip galima traktuoti. Tai, kad pacientas nurodė, kad jam skauda galvą, tai yra skaitoma neobjektyvu, nes tas skausmas yra neištiriamas. Neurologas įvertino taip, kaip įvertino ir ji jo nekomentuoja. Jeigu jis pamatė, kad Rombergo pozoje svyruoja, jis turėjo atlikti ir kitus koordinacinius mėginius, bet jis šito neatliko. Galvos smegenų sukrėtimas gali gautis ir nesant išorinių sumušimo žymių. Šiuo atveju buvo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Skirtingos išvados todėl, kad ji įvertino tik stacionarinį gydymą, o gydytojas V. B. įvertino ir ambulatorinį gydymą, kuris buvo pagrįstas tik Rombergo pozos svyravimu, o ji jo neužskaitė kaip vienintelio subjektyvaus tyrimo.
Apklausus kaltinamuosius R. T., S. M., liudytojus, išklausius ekspertės paaiškinimų bei ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta.
R. T. gyvena su buvusia S. M. sutuoktine A. M., o S. M. - su buvusia R. T. sutuoktine O. T.. Judviejų santykiai buvo priešiški ir iki 2012 m. lapkričio 2 d., dėl to net mažareikšmė priežastis (ginčas, kur turi būti šuniukas, kai S. M. teismo nustatyta tvarka pasiima vaikus į savo namus bendravimui su jais) lėmė konfliktą. Abu neigia sudavę kumščiu smūgius vienas kitam, tačiau pripažįsta konfliktą buvus. Įvykio vietoje buvo tik liudytoja O. T., kuri tvirtina mačiusi, kaip R. T. sudavė kumščiu į veidą S. M. ir neigia, jog S. M. būtų kumščiu į veidą sudavęs R. T.. Pastaruoju aspektu, liudytojos, įvertinus jos priešiškus santykius su R. T., parodymai nelaikytini patikimais ir atmestini (arba ji, tuomet dar sėdėdama automobilyje, negalėjo matyti visos įvykių sekos), vertintini siekimu padėti S. M. išvengti atsakomybės. Byla nesuinteresuotų liudytojų J. B., Z. B. parodymai nėra pakankamai informatyvūs, nes jos, išgirdę namo kieme triukšmą, matė tik įvykių pabaigą - „R. T. keliasi iš balos priešais mašinos žibintus, sušlapęs ir susiėmęs už galvos. Greta stovėjo S. M. ir jie abu ten rėkavosi“. Liudytojos A. M. paties įvykio metu nebuvo, jos parodymai yra duoti pagal sugyventinio R. T., be abejonės suinteresuoto bylos baigtimi, jai duotus paaiškinimus. Liudytoja A. M.-E. (policijos pareigūnė), atvykusi į įvykio vietą, išgirdusi, kad S. M. R. T. smogė kelis kartus kumščiu, visiškai suprantamai ir logiškai uždavė klausimą „ar „atgal“ davei“, į tai R. T. atsakęs „ne“. Kaltinamųjų, liudytojų parodymais galima vadovautis tokia apimtimi, kiek jie neprieštarauja objektyviems įrodymams, specialisto išvadoms: 2012-11-28 specialisto išvada Nr. G314/12(12) nustatyta, kad S. M. padarytas veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje (5x4 cm). Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas (12-14 b. l.); atlikus pakartotinį teismo medicininį tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyrius 2013-05-06 pateikė specialisto išvadą Nr. PG 16/13 (02), kurioje nurodyta, kad R. T. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio paausio srityje ir išsivystęs galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (92-94 b. l.). Taigi, abiems kaltinamiesiems tarpusavio konflikto metu (būtinosios ginties sąlygų bylos duomenimis nenustatyta) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pačiu sukeltas ir fizinis skausmas. Liudytojos J. J. parodymai apie tai, kad „S. ir O. šnekėjo apie visą tą įvykį, pasakojo, kad R. T. nemušė S.. O. pasakojo, kad S. smogė jo draugas tam, kad liktų mėlynė, o apkaltintų tuo R. T.“ pripažintini neįtikinamais dėl tokio fakto (savęs žalojimo) realumo. Be to, šią liudytoją R. T. nurodė, praėjus net apie 10 mėnesių nuo konflikto, kuomet posėdžių metu jau buvo davę parodymus kaltinamieji, liudytojai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, anksčiau artimai bendravusi su S. M., jam pareikalavus atiduoti skolintus pinigus, su juo nebepalaiko ryšių, o bendrauja su R. T. ir A. M., tai yra ir dėl to gali jį apkalbėti. Abu kaltinamieji tą patį vakarą (S. M. – 19,00 val., R. T. 23,32 val.) kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių (13, 89 b. l.). R. T. pareiškimą policijai parašė pareigūnams atvykus į įvykio vietą (byla Nr. 66-1-01138-12, 7 b. l.), o S. M. prokuratūrai pareiškimą pateikė pirmą po savaitgalio darbo dieną (byla Nr. 20-9-00287-12, 1 b. l.). 2013-02-20 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. T., konstatuoti BK 140 str. 1 d. numatytos veikos požymiai (5-7 b. l.); 2013-05-13 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas S. M., veiką iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikavus į BK 140 str. 1 d. (79-81 b. l.). Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad nustatytas R. T. priklausančios striukės nugaroje 25x33 cm plyšimas (34-35 b. l.).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., ištyrus įrodymus, konstatuotina:
R. T. 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., S. M. atvykus pas buvusią žmoną A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą su ja savaitgaliui pasiimti savo du nepilnamečius vaikus, juos į kiemą (prie (duomenys neskelbtini) laiptinės) išvedęs R. T., stovėdamas prie namo laiptinės ant laiptų, tyčia kumščiu vieną kartą smogė S. M. į kairės pusės skruostą tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
S. M. 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, laiptinės pargriovė R. T., kumščiu sudavė jam du kartus į nugarą, po vieną kartą į galvą ir į pilvą, tuo padarė R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
R. T. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (56, 66-68 b. l.), darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00287-12 medžiaga (42 b. l.). Nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, taip pat į tai, kad kaltės nepripažino, nusikalstamus veiksmus atliko daugiabučio namo kieme, keturių mažamečių vaikų akivaizdoje. Vadovaujantis BK 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytą vidurkio trukmės laisvės apribojimą (viešieji darbai laikytini per švelnia, areštas ir laisvės atėmimas - per griežtomis bausmės rūšimis), įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su S. M. (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 1 p.).
S. M. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (54, 57-65 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (charakteristika nepateikta). Nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, taip pat į tai, kad kaltės nepripažino, nusikalstamus veiksmus atliko daugiabučio namo kieme, keturių mažamečių vaikų akivaizdoje. Vadovaujantis BK 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytą vidurkio trukmės laisvės apribojimą (viešieji darbai laikytini per švelnia, areštas ir laisvės atėmimas - per griežtomis bausmės rūšimis), įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su R. T. (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 1 p.).
R. T. ir S. M. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).
S. M. civilinis ieškinys (2 b. l.) dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Jam iš R. T. priteistina 1 000 Lt, kita reikalavimo dalis, dėl 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestina (LR CK 6.250 str. 2 d., BPK 115 str. 1 d.). S. M. pagal savo skundą yra nukentėjusysis, todėl jam iš R. T. priteistina 1850 Lt advokato atstovavimo išlaidų -122, 133 b. l. (LR BPK 103 str. 6 p., 105 str.).
R. T. civilinis ieškinys (74-76 b. l.) dėl 595 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš S. M. jam priteistinas 495,00 Lt turtinės (100 Lt suplėšytos striukės vertė, 395 Lt netektas darbo užmokestis) ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Ieškinio reikalavimo dalys dėl 100 Lt kelionės iš Kauno išlaidų (nepateikta jokių šias išlaidas patvirtinančių duomenų) 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinos (LR CK 6.250 str. 2 d., BPK 115 str. 1 d.). R. T. pagal savo skundą yra nukentėjusysis, todėl jam iš S. M. priteistina 1 400 Lt advokatės padėjėjos atstovavimo išlaidų -123 b. l. (LR BPK 103 str. 6 p., 105 str.).
Daiktinių įrodymų nėra.
Kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
Iš kaltinamųjų išieškotina po 10,00 (dešimt litų 00 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (LR BPK 103 str. 6 p., 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant bendrauti su S. M..
Priteisti iš R. T. nukentėjusiajam S. M. 1000 (tūkstančio) Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1850 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties) Lt advokato atstovavimo išlaidų, ieškinio reikalavimo dalį dėl 4000 Lt priteisimo atmesti.
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant bendrauti su R. T..
Priteisti iš S. M. nukentėjusiajam R. T. 495,00 (keturių šimtų devyniasdešimt penkių) Lt turtinės, 1000 (tūkstančio) Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Lt advokatės padėjėjos atstovavimo išlaidų, ieškinio reikalavimo dalis dėl 100 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Išieškoti iš R. T. ir S. M. po 10,00 (dešimt litų 00 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Išaiškinti R. T. ir S. M., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-jam skyriui bylas Nr. 66-1-01138-12 ir Nr. 20-9-
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-jam skyriui bylas Nr. 66-1-01138-12 ir Nr. 20-9-00287-12.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.