Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 91-20 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis R. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino komisijos nutarime nurodytus pagrindus ir motyvus. Nuteistojo nuomone, aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę.

5.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo motyvas apie komisijos nutarimo nepagrįstumą, sudaro neigiamą nuomonę apie komisijos darbą, kai šios nutarimas ir juo pateikta išvada pilnai atitinka BVK 164 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nuteistasis R. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo R. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai, kurie nuo paskutinio vertinimo nesumažėjo ir kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Kadangi analizuojamu atveju R. Ž. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už nepriekaištingą elgesį jis keturis kartus paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė R. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksniai, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek R. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus R. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

11. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. Ž. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo motyvas apie Komisijos nutarimo nepagrįstumą, neturi įtakos neigiamos nuomonės apie Komisijos darbą sudarymui. Remiantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, ne tik Komisija, bet ir jos nutarimą tvirtinantis teismas, spręsdamas ar yra pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui, privalo įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino R. Ž. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, t. y. vartojo alkoholį. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, už šį pažeidimą skirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, bei kelia pagrįstų abejonių, jog R. Ž. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir 2019 m. sausio 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, bei gyvenimo stiliumi ir draugais. Nors nuteistasis teigia, jog jis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, o jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. Taip pat nors nuteistasis atvirai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau bausmę atlieka šeštame lokaliniame sektoriuje, kuriame yra svarbios neformalios nuteistųjų taisyklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis supranta, kad veika, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja.

13. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis pataisos namuose 2017 metais įgijo specialybę. Vis dėlto, nors per bausmės atlikimo laiką R. Ž. keturis kartus (2016 m. liepos 7 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. gruodžio 9 d.) kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ su prašymais dėl priėmimo į darbą, tačiau dėl darbo vietų stokos ar sveikatos būklės įdarbintas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. prašymų dėl darbo suteikimo yra beveik dviejų metų skirtumas, kas rodo, jog nuteistasis ilgą laiką pastangų įsidarbinti nedėjo ir jo požiūris į darbinę veiklą nėra pakankamai pozityvus. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, prašymų dėl darbo suteikimo pateikimas analizuojamu atveju buvo sąlygotas ne nuoširdžių pastangų keisti nusikalstamą elgesį lėmusias priežastis, bet noro išeiti į laisvę ankščiau laiko. Pažymėtina ir aplinkybė, jog pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 2 823,11 Eur, iš kurių šiuo metu yra sumokėta tik 435,50 Eur. Esant tokiems nuteistojo finansiniams įsipareigojimams, nesant jokių duomenų apie galimą R. Ž. įdarbinimą jam išėjus į laisvę, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad R. Ž. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.