Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-149-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
1A-217-149-2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00056-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Artūras Pažarskis
Kaltinamasis
J. T.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-217-149/2011

Teisėja A.Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00056-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,išteisintajam J. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2009-12-31, 12 val. iki 2010-01-06, 11 val., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidarė buto Gatvė. 42-113, Vilniuje langą ir tokiu būdu įsibrovęs į butą, pagrobė L. J. priklausančius daiktus: siuvimo mašiną „Jaguar XR 14“, 650 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę su sidabriniu pakabuku liūto formos 50 Lt vertės, sidabrinį žiedą 50 Lt vertės, automagnetolą 100Lt vertės, fotoaparatą „Zenit“ 600Lt vertės, žemčiūgo karolius 40 Lt vertės ir įvairias monetas, neturinčias materialinės vertės, tokiu būdu pagrobė L. J. turto už 1490 Lt ir padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011-10-19 nuosprendžiu išteisino J. T., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokurotūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų skyrius prokuroras prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-10-19 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį J. T. atžvilgiu – pripažinti J. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – laivės atėmimą 4 metams; nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. T. nukentėjusios L. J. naudai 1490 litus.

Apeliantas nurodo, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį kaltinamojo J. T. atžvilgiu, teismas neanalizavo ir nevertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nepašalino abejonių, dėl ko nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis J. T. atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Teigia, jog teismas neišsamiai ir paviršutiniškai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie, apelianto manymu, yra pakankami pripažįstant J. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų skyrius prokuroro skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismas išteisinamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytais argumentais, kad, atlikus ant daktiloskopinės plokštelės bute paimtus rankų pirštų pėdsakų tyrimą, nustatyta, kad jie palikti J. T. (b.l. 41-45), kas įrodo, kad kaltinamasis J. T. bute Kapsų g. 42-113, Vilniuje, buvo, tai pripažįsta ir kaltinamasis, nurodydamas patekimo į butą aplinkybes: pakviestas Slaviko pro atdarą langą ir tokiu būdu neigdamas įsibrovimą, kuris įtarime suformuluotas abstrakčiai: „atidarė langą ir tokiu būdu įsibrovė“. Nors byloje asmuo vardu Slavikas nenustatytas, tačiau liudytoja L. P. patvirtino, kad kaltinamasis bute buvo pakviestas Slaviko, į butą pateko pro atidarytą langą, bet nieko iš buto neišsinešė. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kad J. T. ir asmuo vardu Slavikas į butą pateko išlaužę lango mechanizmą, be to, nepaneigta, kad tuo metu bute buvo dar vienas vyras, prisistatęs buto šeimininku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, vertinant tai, kad įvykis buvo žiemos metu, buto langas turėjo būti uždarytas ir uždarytas naudojant kokį nors uždarymo mechanizmą, todėl tikėtina, kad jį atidarant iš lauko pusės turėtų būti rastos laužimo žymės.

2010-01-06 specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu langas praviras, ant lango rėmo aptikti laužimo pėdsakai, kurie nufotografuoti (b.l. 7), tačiau iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog laužimo pėdsakai užfiksuoti vidinėje, o ne iš išorinėje lango pusėje. Byloje nėra jokių duomenų – kada ir kas laužimo žymes padarė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog tai padarė J. T..

Išteisintojo J. T. išsakyta patekimo į butą versija, kad buvo į butą pakviestas kito asmens pirkti televizoriaus, o ne tikslu pagrobti svetimą turtą, langas jau buvo atviras, ką patvirtino ir liudytoja L. P., nepaneigta, o jam pareikštas kaltinimas – nedetalus, nes lango atidarymo būdas nenurodytas, be to, nepaneigta kaltinamojo versija, kad bute buvo jau kiti asmenys, kurių vienas prisistatė šeimininku ir juos kaltinamasis paliko bute išeidamas iš jo. Tai, kad į butą buvo lengva patekti pro langą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji L. J. į butą pateko pro langą (b.l. 9-10).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog, pripažįstant asmenį kaltu būtina įrodyti ne tik jo buvimo bute faktą, kas šioje byloje įrodyta, bet ir įsibrovimas tikslu pagrobti ir svetimo turto pagrobimo faktą. Pažymėtina, jog nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė vagystės faktą. Pažymėtina, jog išteisintasis pirmą kartą buvo apklaustas 2011-01-05, jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, tai yra praėjus vieneriems metams nuo įvykio. Šios apklausos metu, išteisintasis neigė buvęs bute (b.l. 51 ). Papildomos apklausos metu įtariamasis nurodė, kad buvo su Laima bendrabutyje pas Laimos draugę ir jos draugui pasiūlius jis buvo bute, esančiame Gatvė 42-113, Vilniuje (b.l. 56-57), šiuos parodymus jis patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje bei atliekant dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ši išteisintojo versija nepaneigta kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs ar nepatikimi, juos patvirtina liudytojos L. P. parodymai, kurie taip pat nepaneigti ir atitinka kaltinamojo parodymams, kuriuos jis davė būdamas izoliuotas – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, kad nerasta nei vieno iš nukentėjusiosios nurodytų daiktų, pagrobtų iš buto, esančio Gatvė 42-113, Vilniuje, ir, nesant galimybės įrodyti, jog šie daiktai buvo pagrobti, nėra vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – dalyko, taip pat neįrodyta, kad šią nusikalstamą veiką padarė būtent J. T., veikdamas tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima neginčijamai teigti, jog E. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė buto, esančio Gatvė 42-113, Vilniuje, lango mechanizmą ir, įsibrovęs į butą, pagrobė svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pat jų nepavyko pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegija atmetė prokuroro prašymą iškviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį įvykio vietą apžiūrėjusius pareigūnus – Saulių Puvačiauską, specialistę Eliną Gudanec, kad, prokuroro teigimu, pašalinti teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytas išvadas, kurios pasireiškė abejonėmis dėl sekcijos buvimo kambaryje, nuo kurios ir buvo paimti rankų pėdsakai, remiantis kuriais tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, įsibrovęs į L. J. butą, taip pat kad būtų paneigtos abejonės dėl įsilaužimo pėdsakų ant lango rėmo buvimo ir jų fiksavimo, taip pat apklausti ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją Iriną Polukoško, kuri pasak išteisintojo, nesiteiravo Laimos pavardės, gyvenamosios vietos, apklausti nukentėjusiąją L. J., kuri neatvyko į teismo posėdį pirmos instancijos nagrinėjimo metu.

Kolegija atsisakė tenkinti prokuroro prašymą, kviesti nukentėjusiąją L. J., kadangi jos parodymai nėra informatyvūs, nes ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tik konstatavo, jog į jos butą buvo įsibrauta pro langą, ir nurodė pagrobtus daiktus bei jų vertę. Prokuroras patvirtino, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji visiškai nesidomėjo bylos nagrinėjimu, vengė atvykti į teismo posėdį, šaukimai grįždavo neįteikti, taip pat jos nepavyko atvesdinti, todėl pats prokuroras apsiribojo prašymu, kad teisiamajame posėdyje būtų perskaityti nukentėjusiosios L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kadangi ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 164 str. 1 d.), kolegija atmetė prokuroro prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją Iriną Polukoško, tam, kad išsiaiškinti, kodėl ji neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, nenustatė visų aplinkybių, nesiteiravo Laimos pavardės ir jos gyvenamosios vietos.

Dėl prokuroro prašymo iškviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį įvykio vietą apžiūrėjusius pareigūnus – Saulių Puvačiauską, specialistę Eliną Gudanec, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atlikus ant daktiloskopinės plokštelės bute paimtus rankų pirštų pėdsakų tyrimą, nustatyta, kad jie palikti J. T. (b.l. 41-45), kas įrodo, kad išteisintasis J. T. bute Gatvė g. 42-113, Vilniuje, buvo. Pažymėtina, jog išteisintasis to ir neneigė, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis J. T. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl neatsakingų ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro veiksmų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nenustatė visų aplinkybių ir nesurinko pakankamai duomenų tam, kad pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Būtent dėl šios priežasties, šių prieštaravimų nebuvo galima pašalinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, konstatuotina, jog nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė buto, esančio Gatvė 42-113, Vilniuje, lango mechanizmą ir, įsibrovęs į butą, pagrobė svetimą turtą, todėl darytina išvada, jog Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-10-19 išteisinamasis nuosprendis E. T. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas.

Prokuroras, apeliaciniame skunde vadovaudamasis deklaratyviais teoriniais teiginiais, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galiam panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų skyrius prokuroro skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Viktoras DovidaitisArtūras PažarskisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė