- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-30-282/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštėje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. A. N. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 1.18 val. (duomenys neskelbtini), pievoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ?RFL-0099, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-10-08, paklaida 1,7%, 1.30 val. nustatytas 1,76 promilės girtumas, 1.46 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį „Oplel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-10-31 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. N. paskirta 60 MGL bauda ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise 1 metus ir A. N. paskirti areštą 25 paroms, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones) 2 metus 6 mėnesius.
2.1. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos per švelnios bausmės, nes teismas nepagrįstai A. N. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir nepagrįstai paskyrė uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Nurodo, kad A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu A. N. turėtų būti paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir nustatytas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas. Taip pat nurodo, kad A. N. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kaltės nepripažino, neigė, kad būdamas neblaivus, vairavo automobilį, t. y. A. N. kritiškai savo elgesio nevertino, stengėsi išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Be to, A. N. nurodė, kad jis nedirba, o iš bylos duomenų matyti, kad jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl A. N. neturi pajamų, jo turtinė padėtis nėra gera. Kadangi A. N. turi šeimą, švelniausios bausmės – baudos taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas. Taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad A. N. anksčiau teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurių viena yra paskirta už KET pažeidimus. Dėl to apeliantas mano, kad A. N. paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga jo padarytai veikai, neatitinka bausmės paskirties ir tikslams, todėl prašo A. N. paskirti arešto bausmę.
2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad A. N. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas ir 1,60 promilių girtumas, jis turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Teigia, kad A. N. padarytas pažeidimas, nors ir įvykdytas kaimo vietovėje, pievoje, kai nėra intensyvaus eismo, tačiau stebint įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, suponuoja A. N. nihilistinį požiūrį į įstatyme numatytas elgesio taisykles, visišką jų ignoravimą, ciniškumą. Nors jokia žala neteisėtais A. N. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Dėl to apeliantas mano, kad A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų terminui, yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. N. ir jo gynėjas sutiko su prokuroro prašymu pakeisti bausmės rūšį, tačiau prašė neilginti specialiosios teisės atėmimo termino.
Motyvuojamoji dalis
4. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl A. N. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam A. N. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
8. Nuteistasis A. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta.
9. A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pastebėtina, kad A. N. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės teigdamas, kad jo automobilis įvykio metu buvo nevažiuojantis, kai byloje surinkti duomenys tokį nuteistojo teiginį paneigė.
10. Nuteistasis A. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis yra vedęs, su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką, dirba ir gauna darbo užmokestį, pervedamą į jo žmonos banko sąskaitą, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra ir tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis ar jo gynėjas. Iš bylos matyti, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 2010-12-31, nuo 2013-05-24 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad nors A. N. 2005-08-03 buvo teistas pagal BK 310 straipsnį, tačiau teistumas yra išnykęs. Taigi, A. N. laikomas anksčiau neteistu ir parenkant jam bausmės rūšį, atsižvelgiama į BK 55 straipsnio nuostatas, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Iš byloje esančios pažymos apie A. N. baustumus administracine tvarka (b. l. 120–122) matyti, kad jis baustas tik du kartus už 2019-08-25 padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnyje, 514 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos piniginės nuobaudos – baudos iš viso 200 Eur, jos iki šiol nesumokėtos (b. l. 208–210). Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis sutiko, kad jam paskirta bausmė – bauda būtų pakeista arešto bausme, nes jis jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi šeimą, mažametį vaiką, kuriuo reikia rūpintis, vežioti pas gydytojus.
11. Nuteistasis Lietuvoje nedirba, yra nesumokėjęs jam paskirtų administracinių nuobaudų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra pajėgus sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskyrus baudą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. To neįvertino pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. N. baudą. Dėl to, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, į paties nuteistojo sutikimą dėl bausmės griežtinimo, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. N. paskyrus ne baudą, o arešto bausmę.
12. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (vidurkis būtų 52,5 paros). Prokuroras skundu siūlo A. N. paskirti 25 parų arešto bausmę, nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuroro siūlomą arešto bausmės trukmę trumpinti iki 15 parų. Nesant nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad A. N. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė 25 paros arešto, kuri yra adekvati nuteistojo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis dėl A. N. paskirtos bausmės keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
13. Prokuroras skundu taip pat prašo griežtinti A. N. paskirtos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, nes nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui. Prokuroras baudžiamojo poveikio priemonės griežtinimą motyvuoja tuo, kad A. N. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, nusikaltimas padarytas stebint policijos pareigūnams.
14. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, turi būti įvertintos tos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).
15. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, 2 dalyje – kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
16. Byloje nustatyta, kad A. N. automobilį vairavo būdamas neblaivus (1.30 val. nustatytas 1,76 promilės girtumas, 1.46 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas), taip pažeidė KET reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Tokiu būdu A. N. šiurkščiai pažeidė KET. Taip pat byloje nustatyta, kad A. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (ankstesnis teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, padarytus 2019-08-25. Pastebėtina, kad šie administraciniai nusižengimai buvo nustatyti tik po to, kai buvo užkardytas A. N. daromas nusikaltimas, už kurį jis yra nubaustas skundžiamu nuosprendžiu. Duomenų, kad A. N. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimus, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir byloje dalyvaujantis prokuroras. Prašydamas negriežtinti specialios teisės atėmimo nuteistasis nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su šeima, turi mažametį vaiką, kurį vežioja pas gydytojus, kad dirba. Nors nuteistasis nepateikė šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, tačiau netikėti jomis nėra pagrindo. Dėl to, teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – vienerių metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Dėl to prokuroro skundo prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės griežtinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-10-31 nuosprendį:
A. N., pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirti areštą 25 paroms.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
A. N. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.