- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 2-210-207/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė, Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui R. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. prašė nustatyti, kad atsakovas V. J. yra jos, A. G., gimusios 1989-09-18 tėvas, o ji yra V. J. dukra, priteisti iš atsakovo išlaikymą jai po 600 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad ji yra pilnametė, gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau jos gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Savo tėvą - atsakovą V. J., ieškovė matė vaikystėje, bet jis jos neaugino, neišlaikė ir su ja nebendravo. Nuo mažens ieškovė gyveno tik su mama, buvo ir yra jos išlaikoma. Mama pasakojo, kad su atsakovu ji draugavo, nuo jo pastojo ir susilaukė ieškovės. Atsakovas tėvystės niekada neginčijo, bet kai mama už jo neištekėjo, gimusios dukros jis savo vardu neįregistravo, o vėliau sukūrė kitą šeimą ir ja nesirūpino. Ieškovė nori žinoti savo kilmę, nori atkurti prarastą ryšį su tėvu ir mano, kad būdama suaugusi, galės visa tai įgyvendinti. V. J. geranoriškai sutiko nuvykti ir atlikti kraujo tyrimą, kuris patvirtino, kad atsakovas yra jos tėvas. Nors yra suaugusi, tačiau yra kolegijos 1 kurso studentė ir jai reikalinga tėvų parama. Iki šiol ją išlaikė tik mama, o nustačius tėvystę, išlaikymą prašė priteisti ir iš tėvo. Ieškovė paaiškino, kad metinė studijų kaina yra 5720 Lt, už nuomojamą būstą moka po 200 litų kas mėnesį ir vidutiniškai per mėnesį pragyvenimui – maistui, rūbams, vaistams, higienos prekėms, mokslo priemonėms, kelionėms namo, laisvalaikiui – reikia apie 1300 litų. Iš tėvo prašė priteisti po 600 litų kiekvieną mėnesį, o likusias išlaidas ieškovei žadėjo padengti mama. Studijas ieškovė turi baigti 2012 metais. Ieškovė paaiškino, kad ji išnaudojo visas galimybes, kad susirastų darbą pati, buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau niekur įsidarbinti ir užsidirbti mokslui ar pragyvenimui nepasisekė. Žino, kad tėvas gyvena pasiturinčiai, turi nekilnojamojo turto, gerą atlyginimą, nes dažnai vyksta padirbėti į užsienį ir turi galimybę jai padėti baigti studijas bei įsigyti profesiją. Ieškinį prašė patenkinti.
Ieškovės atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė palaikė visus atstovaujamosios reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
Atsakovas V. J. kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką į pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Vitalijus Metelica pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas sutinka, kad būtų atlikta ekspertizė tėvystei nustatyti, tačiau nesutinka remti pilnametę dukrą materialiai, nes pilnametis vaikas privalo pats pasirūpinti savo išlaikymu. Parengiamojo posėdžio metu (b.l.66) atsakovo atstovas advokatas Vitalijus Metelica paaiškino, kad atsakovas žino išvadą dėl tėvystės nustatymo, jis su atsakovu bendravo, atsakovas sutiktų dukros išlaikymui mokėti po 200 litų, o trūkstamus pinigus dukra turi užsidirbti pati. 2010-05-04 atsakovo atstovas advokatas teismui pranešė, kad atstovavimo sutartis su V. J. nutraukta (b.l. 84) ir kviečiamas į posėdžius neatvyko.
Trečiasis asmuo R. G. paaiškino, kad ji artimai bendravo su atsakovu, liko nėščia ir 1989-09-18 pagimdė dukrą A. Atsakovas niekada neneigė esąs mergaitės tėvas, lankė ją mažą, kad atsakovas turi dukrą žinojo jo artimieji, žmona. Atsakovo ir jos santykiai nesusiklostė, jie šeimos nesukūrė ir gimusios ieškovės atsakovas savo vardu neįregistravo. Kol ieškovė buvo nepilnametė, ji į teismą dėl tėvystės dukrai nustatymo nesikreipė, tačiau ieškovė visada norėjo žinoti, kas jos tėvas ir ji tokio ieškinio pateikimui neprieštaravo. Nuo gimimo dukrą išlaikė ji viena ir atsakovas, nors žinojo, kad yra tėvas, dukros niekada materialiai neparėmė. Ieškovė mokosi kolegijos dieniniame skyriuje, siekia aukštojo mokslo, nori įsigyti profesiją ir ji viena neturi galimybės pakankamai paremti dukrą, nes studijos per metus kainuoja virš 5000 litų, o pragyvenimui per mėnesį reikia dar virš 1200 litų. Ieškovės ieškinį siūlė patenkinti. Ieškovės atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė palaikė visus atstovaujamosios reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš gimimo liudijimo (b.l.7) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. G., kurios motina yra trečiasis asmuo R. G., o tėvas nenurodytas.
Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
Atsakovas V. J., pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l. 38), sutiko su ieškovės reikalavimu skirti DNR ekspertizę, tačiau proceso eigoje ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė geranoriškai ir visi kartu nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratoriją, kur atsakovo V. J. prašymu buvo atliktas tėvystės nustatymo tyrimas. Iš teismui pateiktos specialisto išvados Nr. S-m149/09(01) matyti, kad V. J. yra vaiko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9999 procento tikimybe (b.l. 60-65). Atsakovui ir jo atstovui ši išvada yra žinoma, atsakovas jos neginčijo ir skirti DNR ekspertizės neprašė.
Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Kadangi tyrimo metu buvo paimti ieškovės (vaiko), atsakovo (spėjamo vaiko tėvo) ir trečiojo asmens ( vaiko motinos) kraujo pavyzdžiai, atliktas tyrimas ir jo išvada atsakovui V. J. yra žinoma, jis jos neginčijo ir skirti papildomai DNR ekspertizės nereikalavo. Teismo manymu, byloje esantys įrodymai yra pakankami teismui spręsti, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, todėl ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkina visiškai ir nustato, kad atsakovas V. J. a.k(duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G. yra V. J. dukra.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 194 straipsnio 3 dalis numato, jog išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse nėra aiškiai reglamentuojama, į ką teismas turi atsižvelgti spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir panašiai, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, tad darytina išvada, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau tuo pačiu konstatuota, jog tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai, ir tai, kad CK nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, nereiškia, kad teismai, sprendžiantys bylas, kuriose iškyla CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatos taikymo klausimas (taip pat ir tie, kurie inicijavo šią konstitucinės justicijos bylą), gali jų nespręsti vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu. Spręsdami tokias bylas (dėl tėvų išlaikymo minėtiems vaikams priteisimo), minėtas teisinio reguliavimo spragas jie turi užpildyti ad hoc. Tai darydami teismai turi paisyti inter alia to, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Nurodoma, kad teismas, spręsdamas šias bylas, turi spręsti apie išlaikymo būtinumą, nustatyti atsakovo galimybes teikti išlaikymą, jo įsipareigojimus kitiems asmenims, nustatyti, ar ieškovas mokosi sąžiningai ir pažangiai, nustatyti, ar ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi aukštojoje mokykloje.
Ieškovė A. G. teismui paaiškino, kad ji turto ar pajamų, dėl ko jai nereikėtų paramos, mokantis aukštojoje mokykloje neturi (b.l. 8). Jos motina, trečiasis asmuo R. G. užsiima individualia veikla (b.l.21-22), jos pajamos iš individualios veiklos 2008 metais sudarė 93051,00 Lt, tačiau atskaičius išlaidas R. G. nurodė, kad jos uždarbis per mėnesį svyruoja nuo 800-1000 litų. Ieškovė paaiškino, o R. G. patvirtino, kad joms materialiai pragyventi padeda R. G. draugas, kuriam jos padeda ūkininkauti. Tai, kad svetimi asmenys teikia materialią paramą ieškovei A. G., nelaikytina priežastimi, dėl ko teismas galėtų pripažinti, jog ieškovei nėra būtina parama, mokantis aukštojoje mokykloje – Vilniaus dizaino kolegijoje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos išlaidos per mėnesį sudaro virš 1200 litų, tačiau paaiškindama teismo posėdžio metu pripažino, kad galėtų sutaupyti ir sumažinti išlaidas rūbams, laisvalaikiui, telefonui, mokslo prekėms ir tikisi per mėnesį pragyventi už 1000 litų, iš kurių 200 litų yra nuoma už bendrabutį (b.l.15). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas mėnesio išlaidas, pagal jos nurodytas išlaidų sritis, pripažįsta, kad išlaidos yra realios ir pagrįstos. Vertindamas atsakovo galimybę teikti paramą, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi įsipareigojimų kitiems asmenims ar turi kitų išlaikytinių, Lietuvoje darbo neturėjo (b.l.24), išvyko ir dirba užsienyje, bet įrodymų apie gaunamas pajamas teismui neteikė, tačiau pateikė įrodymus apie turimą nekilnojamąjį turtą- nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą ir žemės sklypus (b.l.25-31) ir šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą besimokančiai aukštojoje mokykloje savo dukrai, kuri reikalinga paramos.
Ieškovė, paaiškindama dėl studijų Vilniaus dizaino kolegijoje, nurodė, jog baigusi 10 klasių ji pasirinko studijas Šiauliuose ir kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo reklamos komersantės profesiją. Nors buvo registruota Šiaulių darbo biržoje kaip ieškanti darbo (b.l. 9), susirasti darbo pagal profesiją Šiauliuose, nesisekė, galimų darbdavių netenkino ieškovės išsilavinimas, todėl 2009-08-30, siekdama įgyti aukštąjį įsilavinimą ir pagilinti įgytas profesines žinias, įstojo į Vilniaus dizaino kolegiją laisvąja klausytoja studijuoti taikomosios fotografijos (b.l.10-14). Galimybės mokytis Šiaulių universitete nebuvo, nes nėra tokios studijų programos ir teismas mano, kad niekas negali uždrausti ar kitaip riboti asmeniui teisę įgyti tokį išsilavinimą, kuris jam atrodo tinkamesnis. Ieškovė nurodė, kad jos mokslo rezultatai yra geri, todėl laikytina, jog ji mokosi sąžiningai ir pažangiai.
Teismui sprendžiant, ar pati ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšų, teismas pripažįsta, kad ieškovės darbo paieškos rezultatų nedavė, tačiau nesutinka su ieškovės pozicija, jog ji atmetė galimybę imti paskolą būtinosioms išlaidoms padengti, kadangi bijo būti įsiskolinusi, tad laikytina, jog ji neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų gavimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 25 d. Nr. 942 nutarimo „Dėl valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2 p. numatyta, jog studentas turi teisę imti paskolą gyvenimo išlaidoms. Vienos paskolos, nurodytos šio Aprašo 3.2 punkte, dydis vienam studentui per metus negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 36 dydžių sumos, kas sudaro 4680 Lt ir tai yra artima suma tai, kuri nurodyta studijų sutartyje (b.l. 11-12), kurią ieškovė turės sumokėti už pirmo kurso studijas – 5720 Lt. Pagal šio Aprašo 38 p., paskola turi būti pradėta grąžinti praėjus ne daugiau kaip 2 metams nuo studijų baigimo arba nutraukimo, tokiu būdu, suteikiama galimybė ne tik kad įsidarbinti, pabaigus mokslus, bet ir įsitvirtinti darbe, siekti tam tikros karjeros, pasitikrinti savo galimybes. Nors ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų, teismo nuomone, pasinaudojus galimybe gauti paskolą gyvenimo išlaidoms, net ir gavus didžiausią įmanomą paskolą, per mėnesį tai sudarytų tik dalį, viso 390 Lt, būtinų išlaidų, kurių dydis, kaip kad pagrindė ieškovė, sudaro apie 1200 Lt per mėnesį, tad šios paskolos gavimas nepanaikintų paramos būtinybės ieškovei, o tik sumažintų jos dydį.
Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog ieškovei A. G., besimokančiai aukštojoje mokykloje, yra reikalinga parama ir jos tėvas, atsakovas V. J. turi galimybę tokią paramą teikti, ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai, nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšų, tačiau ir išnaudojus tokias galimybes, išlieka būtinumas gauti paramą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovo priteistina po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Iš įrodymų byloje matyti, kad ieškovė sutartį dėl studijų aukštojoje mokykloje pasirašė 2009-08-30 , tačiau ieškinį teismui pateikė 2009-11-23, todėl laikytina, jog ieškovė nuo studijų pradžios - 2009-09-01 buvo reikalinga paramos. Ieškovė nereikalavo išlaikymo nuo 2009-09-01, o prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, toks jos reikalavimas tenkintinas visiškai ir išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos – 2009-11-23.
Tenkinant ieškinį iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama byloje antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų (b.l. 35). Iš patirtų išlaidų patikslintos pažymos matyti, jog patirtų išlaidų suma yra 602,28 Lt, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 452,00 Lt. Be to, iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už neturtinį ir turtinį reikalavimus, viso 239,00 Lt ( 131,00 Lt + 108, 00 Lt). Atsakovui nurodant priteistas išlaidas sumokėti į gavėjo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 (CPK 88, 96 str.).
Iš atsakovo V. J. į Valstybės biudžetą priteistinos 19,35 Lt ( devyniolika litų ir 35 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant jas sumokėti gavėjui Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282str. 2d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 271, 282 str.2 d.1p., 392 str. 2d., 307str.1d., 376 str. teismas ,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G. yra V. J. dukra.
Iš atsakovo V. J. a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 300,00 Lt. (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-23 iki ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
Iš atsakovo V. J. priteisti į Valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas: 239,00 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus ir 00 centų ) žyminio mokesčio už neturtinį ir turtinį reikalavimus, 452,00 Lt ( keturis šimtus penkiasdešimt du litus ir 00 centų) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ( gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)
Iš atsakovo V. J. priteisti į Valstybės biudžetą 19,35 Lt (devyniolika litų ir 35 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.