Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-11-12 · Administracinė byla Nr. I-269-281/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-12
Bylos Nr.
I-269-281/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Arūnas Dirvonas, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
LR teisingumo ministerijai
Adm. byla Nr.I-269-281/2009
Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009-11-12Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovei Julianai Ostrouch, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei LR teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Z. skunde teismui (b.l. 4-6) prašo panaikinti LR teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2008-10-13 d. įsakymą Nr.1R-391 nuo jo priėmimo dienos.

Paaiškino, kad skundžiamu įsakymu jam kaip Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos ir Palangos rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui iškelta drausmės byla.

Atsiliepimas

Atsakovė skundžiamame sprendime nurodo, kad 2008-07-14 Teisingumo ministerijoje gautas V. N. prašymas įvertinti antstolio A. Z. veiksmus. Atsakovė, būtent įvertinusi antstolio veiksmus, inicijavo drausminės bylos iškėlimą. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami LR CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (LR CPK 594 str. 1 d.).

Pati atsakovė skundžiamame įsakyme nurodo, kad buvo patikrinta 2008 m. užbaigtų 30 vykdomųjų bylų, iš kurių 21-oje buvo nustatyti pažeidimai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs (nagrinėjamu atveju antstolis ne tik yra įvykdęs vykdomuosius dokumentus, bet juos ir grąžinęs vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai) antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-05-23 nutartis civ. b. Nr.3K-7-262/2005). Analogiški reikalavimai turėtų būti taikomi ir Ministerijai, kuri negali turėti daugiau teisių ir galių nei teismai.

Atsakovė vertino antstolio veiksmus būtent vadovaujantis LR CPK 613 str. nuostatomis. CPK 613str. 1 d. įtvirtinta norma nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Sutinkamai su LR CPK 594 str. nuostatomis, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai, t.y. patvarkymai.

Nagrinėjamu atveju drausminės bylos iškėlimas negalimas, atlikus antstolio darbo organizavimo patikrinimą, nes negalėjo būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai, o tai reiškia, kad atsakovė veikė ultra vires. Būtent LR CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai yra patikrinami ir patvirtinami, antstolio procesinę veiklą kontroliuojančio apylinkės teismo teisėjo, bet ne Ministerijos ministro sudarytos grupės (LR CPK 594 str. 1 d.).

Atsakovė kvestionuoja įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriose nėra nustatyti procedūriniai pažeidimai ar pažeidimai rengiant procesinius dokumentus. 2008-07-01 atsakydama į V. N. pareiškimą Teisingumo ministerija nurodė, kad <...tik teismas galėtų spręsti klausimus, susijusius su antstolio veiksmų ar neveikimo teisėtumu...>.

Tokiu būdu atsakovė, neturėdama jam įstatymu deleguotos teisės vertinti antstolio veiksmų teisėtumo, pažeidė teisingumo, teisėtų lūkesčių principus. Viešosios teisės principai nustato, kad realizuodamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip kaip nustato įstatymai, laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Ministerija savo veiklą grindžia teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais demokratinio administravimo principais (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Įstatymas nesuteikia atsakovei teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių ar sprendimų ir papildomai (teismui nenustačius pažeidimų) inicijuoti drausminės bylos iškėlimo už teisėtus veiksmus.

Antstolių kontoroje bylos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr.88 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Bylos tvarkomos praėjus vieneriems kalendoriniams metams po bylų užbaigimo (40 p.). Atsakovės teiginys, kad patikrinimo metu buvo patikrinta 2008 m. užbaigtų 30 vykdomųjų bylų, iš kurių 21-oje buvo nustatyti pažeidimai, negali būti vertinamas kaip teisėtas, nes vadovaujantis įsakymo normomis bylos tvarkomos praėjus vieneriems kalendoriniams metams po bylų užbaigimo (40 punktas), t.y. 2008 m. bylos bus galutinai sutvarkytos 2008-12-31 dienai, sudėti trūkstami spaudai, pasirašyta ir t.t..

Iš nustatytų menamų pažeidimų atsakovė neįvardino nei vienos bylos ar joje nustatytos aplinkybės, kad tikrintose bylose būtų užfiksuoti skolininko, išieškotojo skundai dėl netinkamai rengiamų procesinių dokumentų ar teismo nustatyti pažeidimai minėtose bylose. Todėl antstoliui bandoma inicijuoti drausminę bylą už menamus pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą (b.l. 65-66) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad 2008-07-14 Ministerijoje buvo gautas UAB „Kalmaras“ direktoriaus V. N. pareiškimas dėl antstolio A. Z. veiksmų, kuriame buvo prašoma iškelti antstoliui drausmės bylą. Pareiškime buvo nurodyta, kad antstolis rengdamas dokumentus nepasirašinėja jų asmeniškai, o tvirtina antspaudu, neįsega į vykdomąją bylą visų gaunamų dokumentų, netinkamai numeruoja vykdomosios bylos lapus, taip pat negrąžina išieškotojui, esant pagrindui, vykdomųjų raštų.

Ministerija 2008-07-24 raštu Nr.(1.16)-7R-6435 paprašė antstolio A. Z. pateikti paaiškinimus dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių. Tą pačią dieną buvo priimtas teisingumo ministro 2008-07-24 įsakymas Nr.1R-299 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti neeilinį antstolio A. Z. darbo organizavimo patikrinimą“ (toliau- Įsakymas), kuriuo Ministerijos specialistai buvo įgalioti atlikti antstolio A. Z., dirbančio Antstolių A. Z. ir Z. Z. kontoroje, veikiančio Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos bei Kretingos rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje, neeilinį darbo organizavimo patikrinimą V. N. pareiškime nurodytoms aplinkybėms patikrinti. Taip pat patikrinti, ar antstolis A. Z., rengdamas antstolio dokumentus, laikosi teisės aktuose tokių dokumentų rengimui keliamų reikalavimų. Šį įsakymą apskundus teismui ir apeliacine tvarka panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisingumo ministro 2008-08-29 įsakymu Nr.1R-336 jis buvo patikslintas ir kiti specialistai įgalioti atlikti neeilinį patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2008-09-05 neeilinio patikrinimo aktas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas teisingumo ministro 2008-10-13 įsakymas Nr.1R-391 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. Z.“.

LR antstolių įstatymo 2str. 1d. numatyta, kad antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolių funkcijų vykdymą reglamentuoja LR CPK, Antstolių įstatymas bei kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai.

Ministerijos nuostatų 7.2 p. numatyta, kad Ministerija formuoja ir įgyvendina valstybės politiką antstolių funkcionavimo, valdymo ir sprendimų vykdymo srityje, teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat analizuoja ir apibendrina antstolių administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti.

LR CPK 594 str. 1 d. numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. LR CPK nenustato, kokie atvejai laikomi antstolio darbo organizavimo patikrinimu, tačiau šis klausimas reglamentuojamas poįstatyminiuose teisės aktuose.

LR antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.400 (toliau - Tvarka) 6 p. numato, kad atliekant patikrinimą gali būti tikrinami visi su antstolio darbo organizavimu susiję klausimai, antstolio veiklos dalis (finansinė, organizacinė ir pan.) arba konkretūs faktai, o tam pagal Tvarkos 9 p. asmenys, tikrinantys antstolio darbo organizavimą, turi teisę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su antstolio darbo organizavimu, tikrinti antstolio vykdomas bei įvykdytas vykdomąsias bylas, tikrinti antstolio veiklos finansinius dokumentus; reikalauti antstolio rašytinio paaiškinimo.

LR CPK reguliuoja asmenų, neturinčių įgaliojimų užtikrinti antstolių veiklos kontrolę, teises, o Tvarkos 9 p. - Teisingumo ministerijos įgaliojimus įgyvendinant LR antstolių įstatymo 27 str. 2 d. (tikrinant antstolių darbo organizavimą). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų subjektų patikrinimo dalykas skiriasi, nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog vadovaujantis LR CPK 18 str., esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui byloje pagal to paties pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, negalima antstolio drausminė atsakomybė.

Tvarkos 4 p. nurodyta, kad neeilinis antstolio darbo organizavimo patikrinimas atliekamas gavus skundą, pareiškimą ar prašymą, kuriame nurodomi faktai ar aplinkybės rodo, jog antstolis nesilaiko LR antstolių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeidžia nustatytas darbo organizavimo ir finansinės veiklos taisykles.

LR antstolių įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų 2006-09-26 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-295, 3 p. nustatyta, kad drausmės byla antstoliui gali būti iškelta už LR antstolių įstatyme, LR antstolių profesinės etikos kodekse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų antstolio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Iš minėtų teises normų matyti, kad antstolio drausminė atsakomybė galima tiek dėl procesinių veiksmų, tiek dėl darbo organizavimo. Ginčo atveju UAB „Kalmaras“ direktoriaus V. N. pareiškime išdėstytos aplinkybės buvo susijusios su faktais, jog antstolis nesilaiko dokumentų rengimui keliamų reikalavimų, taigi netinkamai organizuoja savo darbą. Kartu su prašymu buvo pridėti ir duomenys, patvirtinantys nurodytas aplinkybes - teismo sprendimas, teismo posėdžio protokolas bei kiti dokumentai. Pagal UAB „Kalmaras“ direktoriaus pareiškimą atlikus patikrinimą, antstolio veikloje buvo nustatyti su dokumentų rengimu susiję pažeidimai, dėl kurių jam iškelta drausmės byla (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p., LR CPK 613 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu tam tikrus klausimus antstolis sprendžia surašant vykdymo proceso dokumentus, kurių privalomi rekvizitai yra parašas ir antspaudas, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog šie trukumai gali būti ištaisyti archyvuojant bylas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2008-07-14 Ministerijai buvo pateiktas UAB „Kalmaras“ direktoriaus skundas, kuriame nurodoma, kad antstolis A. Z. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, netinkamai tvarko vykdomąsias bylas, asmeniškai nepasirašo savo patvarkymų (b.l. 49)

Atsakovės 2008-7-24 įsakymu Nr.1R-299 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti neeilinį antstolio A. Z. darbo organizavimo patikrinimą“ Ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausieji specialistai A. R. ir E. G. buvo įgalioti atlikti antstolio A. Z., dirbančio Antstolių A. Z. ir Z. Z. kontoroje, veikiančioje Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos bei Kretingos rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje, neeilinį darbo organizavimo patikrinimą V. N. pareiškime nurodytoms aplinkybėms patikrinti, taip pat patikrinti, ar antstolis A. Z., rengdamas antstolio dokumentus, laikosi teisės aktuose tokių dokumentų rengimui keliamų reikalavimų (b.l. 116)

Ministerijos 2008-08-29 įsakymu Nr.1R-336 buvo pakeistas 2008-7-24 įsakymas Nr.1R-299, nurodant, jog vietoj E. G. įgaliojimai atlikti antstolio A. Z. patikrinimą suteikiami vedėjui I. G. (b.l. 117).

2008-09-05 buvo surašytas „Antstolio A. Z. darbo organizavimo neeilinio patikrinimo aktas“, kuriame konstatuoti sekantys pareiškėjo antstolio vykdymo veikloje nustatyti pažeidimai: netinkamai vykdomos LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2p. numatytos prievolės naudoti patvirtintas procesinių dokumentų formas; nededant savo antspaudo arba nepasirašant priimtų patvarkymų arba vietoje parašo uždedant savo parašo antspaudą nevykdomos LR CPK 613 str. 2d. reikalavimai; asmeniškai nepasirašant savo patvarkymų neužtikrinamas LR antstolių veiklos įst. 30 str. 1d. nurodytų išimtinai antstolio kompetencijai priskirtinų veiksmų atlikimas; antstolio A. Z. dokumentų rengimo bei pasirašymo tvarkos pažeidimai yra ne pavieniai, o kartojasi daugumoje nuo 2005 m. iki patikrinimo datos patikrintų vykdomųjų bylų (b.l. 99-101). Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, minėtu patikrinimo aktu siūloma A. Z. iškelti drausmės bylą.

Ministerijos 2008-10-13 įsakymu Nr.1R-391, vadovaujantis LR antstolių įst. 13 str. 2d., antstoliui A. Z. iškelta drausmės byla (b.l. 9-10).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-09-26 sprendimu A. Z. skundą dėl Ministerijos 2008-08-29 įsakymo Nr.1R-299 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (adm. b. Nr.I-44-244/2009, Liteko duomenų bazė).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-14 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-26 sprendimą paliko nepakeistą (adm. b. Nr.A-261-1001/2009, Liteko duomenų bazė).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. Z. skundo reikalavimų panaikinti Ministerijos 2008-10-13 įsakymą pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, kad A. Z. savo reikalavimus grindžia tuo, kad drausmės bylos iškėlimas, atlikus darbo organizavimo patikrinimą, negalimas, nes antstolio procesinių veiksmų teisėtumo kontrolė priskirtina teismo kompetencijai ir kad bylų tvarkymą nustatančios taisyklės nebuvo pažeistos.

Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios LR antstolių įstatymo redakcijos 27 str. 1 d. buvo nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą LR CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, o 2 d. nurodoma, kad antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

Sprendžiant ginčą reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 sprendime pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr.A-438-2041/2008). Minėtame sprendime teismas, aiškindamas LR antstolių įstatymo 27 str. 1 ir 2 d. nuostatas pažymėjo, kad jomis yra atribota teismo kontrolė nuo teisingumo ministro vykdomos antstolio veiklos kontrolės – teismui suteikiant teisę kontroliuoti antstolių procesinių veiksmų teisėtumą LR CPK nustatyta tvarka, o teisingumo ministrui suteikiant teisę kontroliuoti antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad LR antstolių įstatymo 27 str. 1 ir 2d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog atskirose šio straipsnio dalyse reguliuojami skirtingi teisiniai santykiai ir tarp šių teisės normų nėra kolizijos.

Be to, antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka reglamentuojama LR teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.400 patvirtinta Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Antstolio priimtų procesinių veiksmų teisminė kontrolė reglamentuojama LR CPK 594 str.1 d. nurodant, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas ir jog šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio kodekso IV dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

Taigi, antstolio procesinę veiklą teismas kontroliuoja tiek, kiek tai apibrėžiame LR CPK nuostatų, tuo tarpu antstolio neprocesinės (organizacinės, finansinės ir pan.) veiklos kontrolės vykdymas priskirtinas Ministerijai bei Lietuvos antstolių rūmams.

LR antstolių įst. 13 str. 1d. nurodoma, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, daroma išvada, kad LR teisingumo ministras, atsižvelgęs į 2008-09-05 patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei konstatuotus pažeidimus, kurie susiję su darbo tvarkos bei antstolio veiklos organizavimo pažeidimais, antstoliui A. Z. skundžiamu 2008-10-13 įsakymu drausmės bylą iškėlė pagrįstai ir teisėtai.

Antstoliui iškelta drausmės byla nagrinėjama vadovaujantis LR teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr.1R-295 patvirtintomis Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis. Antstolių garbės teismui išnagrinėjus drausminėn atsakomybėn traukiamo antstolio drausmės bylą, priimamas vienas iš LR antstolių įst. 14 str. 1d. 1-3 p. nurodytų sprendimų.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu iškelta drausmės byla, turi būti vertinamos Antstolių garbės teismo iškeltos drausminės bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu teismas, vertindamas minėtas aplinkybes iki sprendimo priėmimo iškeltoje drausmės byloje, atliktų Antstolių garbės teismo kompetencijai priskirtinas viešojo administravimo funkcijas. Todėl skundo motyvai, kuriais teigiama, jog antstolio darbo tvarkos pažeidimai konstatuoti nepagrįstai, sprendžiant šioje byloje pareiškėjo formuluojamų reikalavimų pagrįstumą yra teisiškai nereikšmingi.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, sprendžiama, kad naikinti skundžiamą 2008-10-13 Ministerijos įsakymą Nr.1R-391 , vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Arūnas DirvonasMefodija PovilaitienėDonatas Vansevičius