Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. R., jo įstatyminei atstovei administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio atstovei pagal įstatymą J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus - nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo programa ZOOM, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje nepilnametis T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (du nusižengimai), 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. 2021 m. vasario 23 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, neįregistruotą nustatyta tvarka, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros. Šias savo veiksmais T. R. pažeidė KET 101, 220, 226, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (du pažeidimai), 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-22683-2021 užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2).

Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 57-59, 62).

Iš DAT Lietuva remonto išlaidų apskaičiavimo matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 743,90 EUR (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti <...>.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis T. R. 2021 m. vasario 23 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis T. R. suprato, jog pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasitraukė. O į nukentėjusiosios skambučius nebeatsiliepė. Pažymėtina ir tai, kad tos pačios dienos vakare sutaręs atvykti iki nukentėjusiosios dėl eismo įvykio, to nepadarė. Taigi, vien to, kad nepilnametis pasitraukė iš eismo įvykio jau pakanka jį patraukti už padarytą šį aptariamą administracinį nusižengimą. Tačiau, pastarojo po pasitraukimo aptarti veiksmai dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo ir siekio išvengti gręsiančių pasekmių. Tai padarė tyčia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 EUR dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Taigi, aptartas ANK 426 straipsnio 1 dalies reglamentavimas reikalauja konkrečios žalos dydžio nustatymą, t. y. neviršijantį penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 EUR (50 EUR x 15). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios automobiliui preliminariai padarytoji žala vertinama 743 EUR, tačiau bus tikslinama ir gali didėti, jeigu bus nustatyti apžiūros metu nematyti pažeidimai. Taigi, ši žala neviršija 750 EUR, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Byloje esančių įrodymų visuma taip pat neleidžia abejoti, kad T. R. bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (du nusižengimai).

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto EUR, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt EUR, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt EUR.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt EUR.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt EUR.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto EUR ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių EUR.

T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Minėta, kad nepilnametis vairuotojas faktiškai neprisipažino pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, taip pažeidė KET reikalavimus. Eismo įvykį sukėlė būtent jis, o dėl to atsirado ir pasekmės, nukentėjusiajai padaryta jau minėtoji žala. Svarbu ir tai, kad nors nepilnametis ir prisipažino padaręs kitus administracinius nusižengimus, t. y. vairavo automobilį neturėdamas tam specialios teisės, o automobilis nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, visgi, toks prisipažinimas nėra reikšmingas, nes jis sąlygotas faktais. Kitaip tariant, tai būtų nustatyta ir be nepilnamečio prisipažinimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepilnametis T. R. nustatytus administracinius nusižengimus kelių eismo srityje padaro ne pirmą kartą. Taip, už KET pažeidimus vairuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas transporto priemones, bei už smulkias vagystes ir kitus administracinius nusižengimus nepilnametis baustas viso 32 kartus įsiteisėjusiais nutarimais nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 23-56, LITEKO duomenys). Su tuo pačiu automobiliu – du kartus. O dėl trečio administracinio nusižengimo tuo pačiu automobiliu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo pastarajam nepilnamečiui paskirtos administracinės nuobaudos ir vėl už tai, kad jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 6 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šiam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis neperregistruotas nustatyta tvarka, nėra dar įsiteisėjęs. Visgi, tai charakterizuoja nepilnametį ir jo tyčios kryptingumą elgtis priešingai teisei.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų kiekį, pobūdį bei pavojingumą (padaryti penki administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kito turto apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, kiti – tiesiogine tyčia), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – labai jauno amžiaus (nepilnametis), administracine tvarka baustas (b. l. 23-56). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. R. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (du pažeidimai), 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi šių įstatymų sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, skirtinos nuobaudos dydis mažintinas perpus.

Dėl administracinio poveikio priemonių.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nors nepilnametis T. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę, kadangi skyrus šią administracinio poveikio priemonę, asmuo negalės įgyti šios teisės numatytą laikotarpį.

Teismas pažymi, kad nepilnametis T. R. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį, bet ir, nepaisydamas akivaizdžių eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimų, kito automobilio vairuotojos siekio su juo bendrauti, iš jo pasišalino, tiesiog palikdamas eismo įvykio vietą, pasakęs, kad jis atvyks į kito automobilio vairuotojos gyvenamąją vietą. Be to, praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio su juo susisiekti nebepavyko. Be byloje esančioje Administracinių nusižengimų registro išraše (b. l. 23-56) nurodytų administracinių nusižengimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. R. praeityje baustas už pakankamai šiurkščius administracinius nusižengimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimu už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį V. P., su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) kai šiam automobiliui VW Polo priklauso valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis išregistruotas, be to, T. R. nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus sustoti ir nebėgti, kai reikalavimas buvo išreikštas garsiai kelis kartus: „stok, policija“ ir toliau bėgo (už tai jam buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams), taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimu už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civiliniu atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta techninė apžiūra, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi buvo įjungti raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei specialus garso signalas, persekiojimo metu per garsiakalbį nuolat reikalaujama sustabdyti transporto priemonę (už tai jam buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) metams ir su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas).

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio nusižengimų darymui, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti T. R. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vidutiniam įstatymo sankcijoje numatytam terminui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra D. B. (b. l. 7), tačiau iš 2021 m. sausio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. S. pardavė automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. už 50 EUR (b. l. 17), taigi ši transporto priemonė, su kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, yra neregistruota, tačiau priklausanti T. R.. Taip pat akcentuotina, kad be šios transporto priemonės nebūtų įmanoma padaryti administracinių nusižengimų, už kuriuos T. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl pripažintina, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinių nusižengimų priemonė. Akcentuotina ir tai, kad T. R. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra pavojingas, keliantis realią grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai.

Pažymėtina, kad nepilnametis T. R. jau ne vieną kartą baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Todėl esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad nekonfiskavus transporto priemonės gali būti padaryti nauji nusižengimai, ir vien tik baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus pakankamos priemonės pasiekti individualią prevenciją. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skirti administracinio poveikio priemonę – administracinio nusižengimo padarymo priemonės, t. y. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsniu, 423 straipsniu, 426 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais

nutaria:

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 38 EUR (trisdešimt aštuonių EUR) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 18 EUR (aštuoniolikos EUR) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 18 EUR (aštuoniolikos EUR) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 215 EUR (dviejų šimtų penkiolikos EUR) baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 EUR (septynių šimtų EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir T. R. paskirti galutinę 700 EUR (septynių šimto EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128817463.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.