Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-851-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2A-851-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15505-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
UAB „Kauno gatvių apšvietimas“
Advokatai
Rūta Survilienė, Vytautas Gustas
Civilinė byla Nr.2A-851-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-15505-2010-9)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Diana Labokaitė(S)

Procesinio dokumento kategorija 11.7.5, 11.9.10.7, 121.15, 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovui K. P., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui, atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovei advokatei Rūtai Survilienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21888-638/2010 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. P. ieškiniu (b.l.3-4) prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15, iš viso 7 857,85 Lt bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-23 sprendimu (b.l.50-51) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-11-19 iki 2010-06-16 – 7 857,85 Lt (priskaityta suma) ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-01-30 buvo atleistas iš darbo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vairuotojo-elektriko pareigų (b.l.16). Atleidimo iš darbo teisėtumą ieškovas ginčijo teisme. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimu atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, ieškovas buvo grąžintas į darbą, priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009-07-10 (b.l.8-13). Kauno apygardos teismo 2009-11-18 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškovo ieškinys atmestas. Priėmus Kauno apygardos teismo 2009-11-18 sprendimą, ieškovas buvo atleistas iš darbo (b.l.15). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-30 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009-11-18 sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2010-06-15 priėmė nutartį, kuria paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimą (b.l.5-7). Ieškovas buvo grąžintas į darbą 2010-06-16 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.47-K (b.l.17). Tokiu būdu teismas nustatė, jog ginčas tarp šalių buvo galutinai išnagrinėtas tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutarčiai. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovas nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę neatleisti ieškovo iš darbo po Kauno apygardos teismo 2009-11-18 nutarties ar grąžinti ieškovą į darbą, gavęs LAT nutartį, kurioje LAT pasisakė, jog atsakovo gautas profesinės sąjungos sutikimas atleisti ieškovą iš darbo neatitiko DK 134 str. 2 d. reikalavimų, todėl yra ydingas. Teismas pripažino, jog atsakovas, atsisakydamas grąžinti ieškovą į darbą, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti pasekmes dėl savo atlikto neteisėto atleidimo iš darbo. Dalis šių pasekmių yra pareiga sumokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas ne dėl jo kaltės negalėjo dirbti ir gauti darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.56-58) atsakovas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti tais motyvais: teismas neteisingai nustatė, jog atsakomybė už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, tenka atsakovui. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimu iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimui neįsiteisėjus, ieškovas buvo skubiai grąžintas į darbą, sumokant ieškovui priteistą 384,65 Lt dydžio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2009-07-10. Kauno apygardos teismui 2009-11-18 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinus kaip nepagrįstą ir priėmus naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmetus ir pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, atsakovas buvo priverstas 2009-11-19 įsakymu atleisti ieškovą iš darbo nuo 2009-11-19. Kauno apygardos teismo 2009-11-18 sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos (CPK 379 str. 1 d.), todėl teismo išvada, jog atsakovas turėjo galimybę nevykdyti teismo sprendimo, t. y. neatleisti ieškovo iš darbo, prieštarauja teismo sprendimo privalomumo šalims principui, atsakovo įstatams bei pagrindiniams veiklos tikslams, nes teismui nusprendus, jog darbuotojas iš darbo buvo atleistas teisėtai, darbdaviui neatleidus tokio darbuotojo iš darbo nedelsiant, o toliau jam nepagrįstai mokant darbo užmokestį, būtų daroma žala bendrovės interesams.

Apeliantas nurodo, jog teismo išvada, jog atsakovas galėjo grąžinti ieškovą į darbą, gavęs LAT nutartį, tačiau to nepadaręs, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti pasekmes dėl savo atlikto neteisėto atleidimo iš darbo, nepagrįsta. Ieškovo ir atsakovo ginčą nagrinėję teismai nevienodai taikė teisės normas ir priėmė eilę tarpusavyje skirtingų sprendimų. Ginčas galutinai buvo išspręstas tik 2010-06-15 nutartimi, kurią atsakovas nedelsiant įvykdė ir grąžino ieškovą į darbą. LAT, gavęs ieškovo kasacinį skundą dėl 2009-11-18 sprendimo panaikinimo, skundą išnagrinėjo tik 2010-03-10 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą neišsiaiškinęs reikšmingų bylai aplinkybių, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Vertinant LAT 2010-03-30 nutarties motyvus, akivaizdu, jog šia nutartimi kasacinės instancijos teismas nenurodė, jog „atsakovo gautas profesinės sąjungos sutikimas atleisti ieškovą iš darbo neatitiko DK 134 str. 2 dalies reikalavimų, todėl yra ydingas“, priešingai ši teismo nutartis aiškiai nurodė, jog byla tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose buvo išnagrinėta netinkamai, neišsiaiškinus reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko atsakovas 2010-03-30 dar negalėjo žinoti kaip Kauno apygardos teismas galutinai išspręs ginčą.

Apelianto manymu teismo išvada, jog laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovo negautos piniginės lėšos yra priverstinė pravaikšta, nepagrįsta. Priverstinės pravaikštos laikas yra apmokamas tuo atveju, kai darbuotojas darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigūnų reikalavimu be teisėto pagrindo buvo nušalintas nuo darbo arba atleistas iš darbo. Įvertinus tai, jog 2009-11-19 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal įsiteisėjusį ir privalomą šalims vykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą, o galimybė ir pareiga grąžinti ieškovą į darbą bendrovėje atsirado tik po Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutarties, kuria buvo galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, priėmimo, atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui už laikotarpį nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15. Kadangi, byloje yra nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, šioje byloje ieškovas turėjo reikšti ieškinį kitam atsakovui dėl per ilgai trukusio bylos nagrinėjimo atsiradusios žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad ieškovo ir atsakovo ginčą dėl ieškovo atleidimo teisėtumo nagrinėję teismai pažeidė LR CPK 413 str. numatytus bylos nagrinėjimo terminus, dėl ko užsitęsė terminas, per kurį ieškovas nedirbo ir negavo piniginių lėšų iš darbo santykių. Jei ginčą nagrinėję teismai galutinį teismo sprendimą būtų priėmę greičiau, ieškovui būtų padaryta ženkliai mažesnė žala.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ apeliacinį skundą (b.l.64-65) ieškovas K. P. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: kadangi apygardos teismas 2010-06-15 nutartimi palikdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimą nepakeistą, darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką (skaičiuojant nuo antrojo atleidimo iš darbo 2010-11-19 iki 2010-06-15) mokėjimo klausimo neišsprendė, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Jokio teisinio pagrindo, kuris neleistų ieškovui savo pažeistų teisių ginti būtent tokiu būdu, atsakovas nenurodė; teismas pagrįstai nustatė atsakovo atsakomybę už tai, jog laikotarpiu nuo 2010-11-19 iki 2010-06-15 ieškovas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Nors atsakovas teigia, jog teismo motyvas apie atsakovo kaltę už ieškovo pravaikštą prieštarauja teisės aktams, tačiau konkrečių teisės aktų neįvardija; skundo teiginys, jog atsakovas buvo priverstas 2009-11-19 atleisti ieškovą iš darbo, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2009-11-18 sprendimą, nepagrįstas. Kauno apygardos teismo 2009-11-18 nutartyje pasisakyta tik dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo, tačiau nėra jokios nuorodos į tai, kaip turėtų pasielgti atsakovas su savo paties įsakymu (panaikinti, sustabdyti jo vykdymą), darbo ginčui iš esmės tebesitęsiant. Vėl atleisti ieškovą iš darbo nebuvo jokios teisinės būtinybės, nes darbo santykius, nesant ginčo, reguliuoja ne teismas, o darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimas, tuo labiau atsakovas negalėjo nežinoti, jog ginčas tęsis ir toliau; septynių mėnesių pravaikšta atsirado ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės - neteisėtų veiksmų, 2009-01-30 atleidus ieškovą iš darbo. Ieškovas, kaip silpnesnioji darbo santykių pusė, negali nukentėti nuo atsakovo teismo sprendimu pripažintų neteisėtais veiksmų. Laikotarpis nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovui buvo priverstinė pravaikšta, padaryta ne dėl ieškovo kaltės, nes tuo laikotarpiu ieškovas negalėjo dirbti; aplinkybė, jog teismai per visą ginčo laikotarpį priėmė kelis priešingus procesinius sprendimus, nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti ieškovui visą atlyginimą už priverstines pravaikštas, nes ginčas kilo būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Kaltinti teismų dėl neadekvačiai ilgo bylos nagrinėjimo negalima, nes nuo ginčijamo 2009-01-30 įsakymo iki Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutarties priėmimo tepraėjo pusantrų metų ir ginčas tuo laikotarpiu buvo sprendžiamas visų trijų instancijų teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovas atsakovo iniciatyva 2009-01-30 buvo atleistas iš darbo iš užimamų UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vairuotojo-elektriko pareigų (b.l.16), o pastarajam užginčijus atleidimo teisėtumą teisme, Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-10 sprendimu ieškovą grąžino į darbą, darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nenutrūko. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 11 18 sprendimui (b.l.15), ieškovas buvo atleistas iš darbo pas atsakovą 2009 11 19. Ieškovas buvo grąžintas į darbą 2010-06-16, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010 06 15 nutarčiai (b.l.17). Laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovas nedirbo ir darbo užmokesčio negavo.

Ieškovas K. P. ieškiniu (b.l.3-4) prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15, iš viso 7 857,85 Lt tuo faktiniu pagrindu, jog jis nedirbo, buvo priverstinėje pravaikštoje, negavo darbo užmokesčio dėl atsakovo kaltės. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais, kuriais buvo konstatuotas ieškovo iš darbo atleidimo neteisėtumas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-23 sprendimu (b.l.50-51) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-11-19 iki 2010-06-16 – 7 857,85 Lt (priskaityta suma) ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės ta aplinkybe, jog atsakovas tiek atleisdamas ieškovą iš darbo 2009 11 18, tiek priimdamas į darbą 2010 06 16 vadovavosi teismų priimtais sprendimais byloje, todėl Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog atsakomybė už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, tenka atsakovui, teismo išvada, jog laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15 ieškovo negautos piniginės lėšos yra priverstinė pravaikšta, nepagrįsta, bendrovė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, ieškovas ieškinį turėtų reikšti kitam atsakovui, dėl kurio kaltės P. nedirbo tam tikrą laikotarpį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo procedūras, teisines pasekmes, kylančias atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija spręsdama šį šalių ginčą pažymi, jog ieškovas iš darbo atsakovą atleido 2009-01-30 darbdavio iniciatyva. Ieškovui įstatymo nustatyta ginčijant jo atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą, toks darbdavio sprendimas įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutartimi buvo pripažintas neteisėtu. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama (LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6. 248 str.,), o nagrinėjamu atveju ieškovas siekė prisiteisti iš atsakovo jo neteisėtu atleidimu iš darbo negautą darbo užmokestį (LR DK 36 str.2 d. 5 p). Nustatyta byloje, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-06-15, byloje įrodyta, jog negauta darbo užmokesčio suma yra 7 857,85 lt. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas įvykdė įstatymo leidėjo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.), o atsakovas tų aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo veikė savo rizika ir turi prisiimti pasekmes dėl savo atlikto neteisėto veiksmo, yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog šioje byloje jis nėra tinkamas atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo pažeistą teisę gynė įstatymų nustatyta tvarka, teikdamas ieškinį atsakovui, skųsdamas teismų priimtus procesinius sprendimus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo įstatymo leidėjo suteikta teise ginti pažeistą teisę dirbti pas atsakovą ir gauti darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, jog ieškovas nepagrįstai kreipėsi su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo, nes kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką klausimas išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-10 sprendimu, Kauno apygardos teismas 2010-06-15 nutartimi palikdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimą nepakeistą, taip pat Kauno apygardos teismas 2019-11-18 sprendimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-30 nutartimi darbo užmokesčio sumokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-11-19 iki 2010-06-15 nesprendė, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendim0o negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 , 3 dalys).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui yra priteistinos turėtos 500 lt atstovavimo išlaidos apeliacinė instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti K. P. (a.k(duomenys neskelbtini) iš UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ (į.k.132684155) 500 lt (penkis šimtus litų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis