- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 2YT-3225-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00480-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. L.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., V. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė B. O. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo senelė, motinos motina, B. O. V., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo registruotas ne jos, o jos sutuoktinio, pareiškėjo senelio, J. V. vardu. Mirus senelei, pareiškėjo motina V. L., kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau tą pačią dieną savo paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjui. Tačiau pradėjus tvarkyti senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad notaras negali išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo po senelės B. O. V. mirties, kadangi ji nebuvo paveldėjusi jos sutuoktiniui J. V. priklausančio turto ir nekilnojamasis turtas iki šiol yra registruotas jo vardu. J. V. mirė (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 18 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu J. V. jam priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje paliko savo sutuoktinei - B. O. V.. Kadangi B. O. V. buvo J. V. testamentinė įpėdinė, tai ji turėjo teisę paveldėti jam priklausančią testamente nurodyto turto dalį. Pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties per įstatymo nustatytą terminą B. O. V. nepadavė. Tikriausiai todėl, kad neturėdama pakankamai teisinių žinių ji buvo įsitikinusi, kad turėdama testamentą dėl sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo į notarą ji gali kreiptis bet kada. Kadangi B. O. V. praleido įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, todėl dabar, norint pareiškėjui paveldėti senelei B. O. V. priklausantį turtą, jis turi kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog B. O. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio J. V. mirties B. O. V. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). ir jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo šiame name. Kadangi po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jiems priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi name buvę bei J. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visą laiką prižiūrėjo bei tvarkė jiems priklausantį namą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius bei naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui J. V. priklausančiu turtu ir jį valdė. Tokiu būdu B. O. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 1 - 2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu susipažino ir pretenzijų neturi (b. l. 23).
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 24). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad B. O. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4); J. V., mirė (duomenys neskelbtini). ( b. l. 5); santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad B. O. V. ir J. V. buvo sutuoktiniai (b. l. 7). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad B. O. V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 19), iš VĮ ,,Registrų centra“ Gyventojų registro išrašo nustatyta J. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (b. l. 20). Iš VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. 39/1380, nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso jau mirusiam J. V. (b. l. 17-18 ). Iš 2008 m. rugpjūčio 18 d. testamento, patvirtinto Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 4670, nustatyta, kad J. V. jam priklausančią dalį žemės sklypo su statiniais esančią (duomenys neskelbtini), testamentu paliko sutuoktinei B. O. V.. Iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro 2020 m. gruodžio 15 rašto dėl testamento, nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. testamentas, patvirtintas Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 4670, nepakeistas ir nepanaikintas (b. l. 14). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjo senelė B. O. V., mirusi (duomenys neskelbtini) palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš 2020 m. gruodžio 15 d. liudijimo, išduoto Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 6535 nustatyta, kad J. V. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą neišduotas (b. l. 11). Iš 2020 m. gruodžio 15 d. notaro liudijimo nustatyta, kad B. O. V. palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė V. L., kuri savo paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjui A. L. (b. l. 12).
Po savo sutuoktinės mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, mirusio J. V. sutuoktinė B. O. V. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio J. V. mirties senelė liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo šiame name. Kadangi po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jiems priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi name buvę bei J. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visą laiką prižiūrėjo bei tvarkė jiems priklausantį namą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius bei naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui J. V. priklausančiu turtu ir jį valdė. Prie pareiškimo pridėti VĮ ,,Registrų centro“ Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad B. O. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) t. y. toje pačioje vietoje kaip ir J. V., bei kur yra ir žemės sklypas su statiniais. Šie visi duomenys rodo, kad B. O. V. sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo senelė B. O. V. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo senelė B. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnis), todėl pareiškėjo motina faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.