Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugpjūčio 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubausti :

- A. M. – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; pagal BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės jam pridėta dalis 2007-05-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

- J. Š. – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės jam pridėta dalis 2007-05-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiams.

Pagal BK 75 str., kiekvienam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant juos šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. ir J. Š. nuteisti už tai, kad 2007 m. birželio 18 d. apie 12 val. Rokiškio rajone (duomenys neskelbtini), gatvėje prie parduotuvės „Kepėjėlė“, veikdami kartu, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus sumušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties J. Š. sudavė smūgį ranka A. F. į veidą, o šiam parkritus A. M. perlipdamas užlipo ant A. F., o jam atsistojus – koja spyrė į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldami aplinkinių žmonių pasipiktinimą ir išgąstį.

Teismo posėdyje prokurorė prašo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

A. M. teismo nuosprendį skundžia tik dėl, jo nuomone, jam skirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau taip teigti pagrindo nėra. Tiek skirdamas bausmę nuteistajam už paskutinį jo padarytą nusikaltimą, tiek ir subendrindamas jam bausmes ir nustatydamas galutinę bausmę, pirmos instancijos teismas nepažeidė BK 41, 54, 61 str. nuostatų. Nuosprendyje yra įvertinta tai, kad nuteistasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, atsižvelgta, jog buvo nustatyta viena tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Parinkdamas griežčiausią bausmę iš keleto BK 284 str. 1 d. sankcijoje nurodytų bausmių – laisvės atėmimą, teismas nurodė, jog ankstesniu Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė neatliko savo prevencinio vaidmens, nes praėjus labai trumpam laikui po pastarojo nuosprendžio priėmimo jis vėl padarė analogišką nusikaltimą. Tokia teismo išvada teisinga. Tinkamai buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – jis jaunas, padeda motinai, bet gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas blogai.

Apylinkės teismas nuosprendyje aptarė ir pagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis tik teisme, pakeitęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino savo kaltę. Tokia situacija teismų praktikoje nelaikoma patvirtinančia kaltininko nuoširdumą ir jo gailestį dėl padarytos veikos. Kartu tai eliminuoja ir galimybę manyti, jog kaltininkas, teisme atsiprašęs nukentėjusiojo elgiasi iš tiesų nuoširdžiai, o ne tik siekdamas švelnesnės padėties sau. Taigi, tokiais atvejais nėra jokių sąlygų ir pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo.

Subendrindamas bausmes apeliantui pirmos instancijos teismas pridėjo jam tik nedidelę dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl ir galutinė bausmė jam nėra aiškiai neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.

Tokiu būdu apelianto skunde nurodytais motyvais mažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 64 str. taikymo

Teismų praktikoje taikoma taisyklė, jog jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi ne BK 63 str., o BK 64 str. pagrindu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis.

Šioje baudžiamojoje byloje A. M. buvo nuteistas 2007-05-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris, įvertinus BPK 313 str. 3 – 5 d., 100 str. 2 d. nuostatas, įsiteisėjo 2007-06-18. Dar neįsiteisėjus šiam nuosprendžiui A. M. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, pastarasis gi nuosprendis buvo priimtas 2007-08-23, t.y. jau įsiteisėjus ankstesniam 2007-05-29 nuosprendžiui, todėl pirmos instancijos teismas šiuo atveju teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistajam A. M. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino pagal BK 64 str., o ne pagal BK 63 str. nuostatas.

Dėl kitų vyr. prokurorės apeliacinio skundo argumentų

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas abiems nuteistiesiems už paskutinę jų nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo pakankamai išsamiai – kaip jau minėta, teisingai įvertintas nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, stadija, atsižvelgta į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jiems paskirta bausmė nepadarė savo poveikio, tinkamai įvertintos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir asmenybė. Paskirta laisvės atėmimo bausmė A. M. ir J. Š. artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, todėl ji nelaikytina neteisinga.

Taikyti ar ne BK 75 str. sprendžia tik teismas nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą abiem nuteistiesiems šioje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad jiedu dar jauni, paskutinę veiką padarė realiai nepradėję atlikti jiems ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, t.y. pataisos inspekcijos dar nesupažindinti su šios bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų, abu užsiėmė visuomenei naudinga veikla. Šie teismo motyvai pagrįsti, kolegija su jais sutinka.

Prokurorės skunde nurodyti argumentai šia prasme, t.y. dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės ir taikyto BK 75 str., yra dviprasmiški: skundo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad „2007-05-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. ir J. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė nebuvo pakankamai efektyvi priemonė, norint juos sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl jie nuteistini arešto bausme“. Tuo tarpu skirti prokurorė abiem nuteistiesiems prašo areštą, t.y. švelnesnę bausmę, nei ją paskyrė apylinkės teismas (paskyrė laisvės atėmimą). Galima tik spėlioti, jog prokurorė mano, kad nuteistiesiems teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos nuomone, yra per griežta, o kita vertus, apeliantės nuomone, abiems jiems derėtų skirti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Išsamesnių argumentų ir motyvų šiam reikalavimui pagrįsti prokurorė skunde nepateikė, nors pagal BPK 313 str. 1 d. tokie motyvai privalėjo būti nurodyti aiškiai ir suprantamai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šį nuosprendį prokurorė skundžia tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (iš skundo galima suprasti – dėl netinkamo BK 64 str. taikymo subendrinant bausmes) pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Be apeliantės skunde pakartotų teiginių, kurie nurodyti skundžiamame teismo nuosprendyje parenkant bausmes A. M. ir J. Š. bei argumentuojant jiems bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, prokurorė skunde nurodo, kad abu nuteistieji dviem teismų nuosprendžiais nuteisti pagal BK 284 str. 1 d., yra bausti administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į tą patį objektą – į viešąją tvarką. Tai, apeliantės nuomone, rodo, kad jie piktybiškai ignoruoja socialinę aplinką ir joje įtvirtintas elgesio normas. Tokia išvada visiškai teisinga, ir tai yra dar viena aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti abu nuteistuosius. Tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali būti pripažinta tiek reikšminga ar svarbia, kad būtų laikoma besąlyginiu pagrindu naikinti jiems taikytą BK 75 str. ir skirti prokurorės prašomą bausmę. Nuteistiesiems bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skirtas įstatyme numatytas įpareigojimas, ir to laikotarpio pilnai pakaks įsitikinti, ar jie iš tiesų padarys teigiamas išvadas iš savo teistumų, taisysis ir daugiau nebenusikals.

Tokiu būdu, kolegijos nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

NUTARĖ:

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.