Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-28 · Administracinė byla Nr. I-1308-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
I-1308-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04155-20180
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1308-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04155-20180 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)) priteisti 320 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 1 d.–2018 m. spalio 10 d. nebuvo ventiliacijos, kameros buvo vėdinamos tik per langą, kurį uždengdavo kelių eilių grotos, jos ribojo tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą, buvo drėgna ir tamsu, rūdijo lovos, kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas per ryškus, lempos buvo be gaubtų, todėl pasitaikydavo, kad nukrisdavo, taigi, jam teko gyventi nesaugioje aplinkoje. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pakankama temperatūra, lubose ir sienų kampuose matėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų buvo atsilupę dažai.

Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes unitazas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik plastikine plėvele, užuolaida. Pažymi, kad ne kartą pareigūnai, įskaitant ir moteris, atidarydavo kameros duris neįspėję ir matydavo jį tualete. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje būdavo nemalonus kvapas. Tualetas įmontuotas grindyse, nešiuolaikinis. Laikino sulaikymo kameroje tualetai taip pat nebuvo atsitverti pertvara, ten nebūdavo net užuolaidos.

Dėl tokių sąlygų patyrė nuolatinius nepatogumus, stresą, pažeminimą, jautė įtampą, nesijautė saugus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–14).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. gegužės 14 d ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas 7,49 m², 1 asmuo kameroje), vėliau išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2018 m. gegužės 16 d. pareiškėjas buvo atvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), 2018 m. gegužės 17 d. išvežtas į Vilniaus PN, 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo parvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas 7,31 m² (1 asmuo kameroje), 2018 m. rugsėjo 20 d. jį išvežė į Vilniaus PN.

Pažymi, kad administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat yra galimybė naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus. Sanitarinis mazgas (apie 0,56 m²) atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele, tam tikrose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kitose kamerose įrengtos užuolaidos. Teisės aktuose nenustatyta, kad sanitariniai mazgai turėtų būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Lukiškių TI-K kamerų langai pritaikyti vėdinti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Lukiškių TI-K kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K naudojamos lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Kamerose įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas.

Oro temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sąlygomis 2018 m. gegužės 1 d.–2018 m. spalio 10 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Dėl sanitarinio mazgo, ploto

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas tik užuolaida, o laikino sulaikymo kamerose užuolaidos išvis nebuvo, unitazas nešiuolaikiškas, įmontuotas grindyse, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 106, 114, 116 – Lukiškių TI-K buvo laikomas 2018 m. gegužės 14, 16 d. 2018 m. rugsėjo 19 d., iš viso 3 dienas, o kitomis dienomis ginčo laikotarpiu buvo išvežtas į Vilniaus PN ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas.

Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešimas „Dėl V. A. skundo“ (b. l. 18–20). Jame nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, 252–257, 386–395, 406–426 kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m sienele, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, šalia laikino sulaikymo kamerų sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas tupimas klozetas. Gyvenamųjų kamerų patalpose įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

LVAT savo praktikoje taip pat pripažįsta, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1471-415/2019 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, privatumui sanitariniame mazge užtikrinti įrengtos užuolaidos. Tą patvirtino ir pareiškėjas skunde. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti nėra pakankamas, todėl pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista 2018 m. gegužės 14, 16 d. 2018 m. rugsėjo 19 d., iš viso 3 dienas.

Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1471-415/2019).

Įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, trukmę bei tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, administracinėje byloje nėra pateikti duomenys ir tokių nenustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, konstatuotina, kad pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad unitazas nešiuolaikiškas, įmontuotas grindyse.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešime „Dėl V. A. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 18–20).

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato, kokio tipo unitazas (sėdimas ar tupimas) turi būti įrengtas gyvenamosiose kamerose, o Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) patvirtino, kad unitazas gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Teisės aktuose taip pat nenustatytas reikalavimas sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą oro šalinimo sistemą. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, nesant imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą oro šalinimo sistemą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas atsikirtimuose į atsiliepimą (b. l. 70–71) nurodo aplinkybes ir dėl ploto trūkumo kamerose, pažymi, kad kameros plotą papildomai mažino joje esantys baldai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, kameros plotas buvo didesnis nei 7 m², pareiškėjas jose buvo laikomas vienas. Taigi, net ir vertinant, kad dalį kameros ploto užėmė baldai, teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje nebuvo pažeisti.

Dėl kitų sąlygų

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, kameros buvo vėdinamos tik per langą, kurį uždengdavo kelių eilių grotos, jos ribojo tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą, buvo drėgna ir tamsu, rūdijo lovos, kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas per ryškus, lempos buvo be gaubtų, todėl pasitaikydavo, kad nukrisdavo, nebuvo užtikrinta pakankama temperatūra, lubose ir sienų kampuose matėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų buvo atsilupę dažai.

Eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Šių taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 mėnesio pranešime (b. l. 18–20) nurodyta, kad kamerose oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kamerose įrengti dviejų tipų šviestuvai (šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas), kamerose yra skaidraus stiklo langai, langų angose įrengtos grotos.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (b. l. 21–59), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, patikrinimai nebuvo atliekami.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų reiškęs kokius nors nusiskundimus ginčo laikotarpiu, o jo skundų pagrindu būtų atlikti patikrinimai kamerose, kurioje jis buvo laikomas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad tuo metu laikymo sąlygos pareiškėjui buvo priimtinos ir nepatogumų nekėlė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus, tai patvirtino ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyti duomenys, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. gegužės 14, 16 d. 2018 m. rugsėjo 19 d. patikrinimai nebuvo atliekami, ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų/prašymų dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namuose) buvo pažeista 2018 m. gegužės 14, 16 d. 2018 m. rugsėjo 19 d., iš viso 3 dienas.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė