- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1-361-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16278-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- E. R.
- Nukentėjusysis
- J. A.-R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, dirbanti, teista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2016 m. balandžio 15 d. išbraukta iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. 2017 m. balandžio 2 d., apie 17.15 val., viešoje vietoje – namo laiptinėje, ant laiptų prie butų Nr. (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties, vartodama necenzūrinius žodžius, tyčia ranka sudavė J. A.-R. į nugaros sritį, griebė už palaidinės ir ją suplėšė, įdrėskė į kaklą ir krūtinę, įspyrė į kairę koją, įdrėskė į kairę ranką, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė viešąją tvarką. Šiais savo veiksmais E. R. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji E. R. apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su A. V. buvo porininke darbovietėje. Jai reikėjo perpjauti sieną laidams ir jis maloniai pasisiūlė tą padaryti bei pasiūlė dar vieno žmogaus pagalbą. Šeštadienį atėjo V. ir dar vienas žmogus, kurio vardo ji nepamena. Tai buvo diena prieš įvykį, t. y. balandžio 1 d. Kitą dieną reikėjo pabaigti darbus. Ji su jo draugu susitarė, kad ateis anksti kitą dieną, nupirko butelį ir jie vakare išvažiavo. Kitą dieną atvažiavo V. draugas ir pabaigė darbus. Su V. ji nesitarė, kad atvyks sekmadienį, tačiau jis, apie 13.00 val., taip pat atvažiavo pas ją. Namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo ji, dukros P. ir G. M.. A. V., atsivežė alkoholio. Negali vertinti jo būsenos, nes jis jau amžiuje, be to, jie, kaip autobusų vairuotojai, būna pavargę. Pamaitino, V. atsisėdo virtuvėje, jis buvo atsivežęs gal 5 butelius šampano. Šampaną gėrė jis, jo draugas negėrė, o ji išgėrė vieną taurę. Tas žmogus, kuris viską sutvarkė, išėjo. V. pasiliko. Jiems kitą dieną reikėjo eiti į darbus, tai dukra G. M. atėjo ir pasakė „susitvarkyti“, iškėlė ultimatumą, o ji (kaltinamoji) negalėjo jo išprašyti. Reikėjo spręsti problemą, todėl iš jo telefono skambino dukroms, nes jis yra pasakojęs apie savo dukras. Jis iš savo telefono surinko dukros numerį ir jie paprašė, kad dukros atvyktų. Kalbėdama su viena iš dukrų padiktavo savo namų adresą, pasakė, kad reikia pagalbos, kad reikia tėtį pasiimti, nes jis buvo atvykęs automobiliu ir kad nesėstų už vairo. Tuo metu buvo apie 16.00 val., kalba apie sekmadienį. Kadangi buvo tvarkomos sienos, visur buvo dulkių, tad pas ją buvo netvarka, reikėjo skalbti rūbus. Paėmė V. rūbus, nes jie buvo nešvarūs nuo dulkių, jam davė savo buvusio vyro rūbus. Tai buvo iki skambučio dukroms. Tada vyriausioji dukra išėjo į parduotuvę ir paprašė, kad tas žmogus išeitų. Ji (kaltinamoji) nuėjo į dušą ir pasakė dukroms, kad durų nerakins, nes gali negirdėti, kaip grįš. Nuo skambučio praėjus valandai, atvyko dukros. Tuo metu ji (kaltinamoji) kėlė V., nes jis gulėjo lovoje. Į butą įėjo dvi dukros ir vyriškis, jos pačios atsidarė duris. Viena iš dukrų sėdi čia (turi omenyje nukentėjusiąją). Vyriškis su kita dukra stovėjo koridoriuje, niekur nėjo. Nukentėjusioji įėjo į kambarį, kuriame buvo ji (kaltinamoji) ir V.. Ji (kaltinamoji) ir V. dukra sukonfliktavo. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, jis vyko virtuvėje. Kambaryje konfliktas nevyko. Kambaryje niekas nevyko, jie pakėlė V. ir nuvedė į virtuvę, jis ten rengėsi, batus movėsi, bet to nespėjo padaryti. Jis yra vyresnis, norėjo atsisveikinti, apkabino ją (kaltinamąją) ir tuomet dukra pradėjo prasivardžiuoti. Tuo metu iš kambario išėjo jos (kaltinamosios) dukra, nes vyko garsus triukšmas. Garsiai vyko apsivardžiavimas, o ji (kaltinamoji) paprašė užsičiaupti, tada ir išėjo mažas vaikas, kuris pradėjo rėkti, nes išsigando. Tas vyriškis stvėrė vaiką už gerklės ir stūmė vaiką į sieną, tada ji (kaltinamoji) pasidarė nevaldoma. Stengėsi visus išvaryti iš namų, stūmė pro duris vyrą, išstūmė kitą moterį, ji (kaltinamoji) nežiūrėjo, kaip ėmė, tiesiog stūmė, kiek turėjo jėgų, o apsisukusi stūmė nukentėjusiąją. V. atsistojo ir išėjo, atsisėdo ant laiptų autis batus. Iš buto buvo išėjusi ir ji (kaltinamoji), juk reikėjo juos išstumti. Su viena iš dukrų buvo susikabinusios, turi omenyje, nukentėjusiąją. Buvo susikabinusios koridoriuje ir tuo metu ji (kaltinamoji) pamatė, kad tas vyriškis pradėjo stumti V., ji pradėjo rėkti, nes dar jį užmuš. Kai jai (kaltinamajai) įspyrė nukentėjusioji, ji (kaltinamoji) įkrito į namus ir užsirakino. Jie visi išėjo, paliko tėvuką, nes jis buvo nusiridenęs nuo laiptų. Kai ji (kaltinamoji) buvo bute, girdėjo triukšmą, jie visi išsivaikščiojo. Girdėjo triukšmą, po to viskas nutilo, atidarė duris ir matė, kad V. vienas guli laiptinėje, todėl pasiėmė jį atgal, negi paliks? Jis toliau gėrė šampaną, ji nežinojo, ką su juo daryti. Daugiau jo dukros nebuvo atvykusios. Savo dukrų paprašė, kad nekviestų policijos, nes grįžusi namo pamatė, kad kraujuoja koja. Nesureagavo, kada tai įvyko. Kai grįžo, pajuto šilumą, pamatė kraują ir gulintį peilį ant žemės. Ji (kaltinamoji) klausė, kas jai įdūrė. V. pasakė, kas tai padarė, ji (kaltinamoji) pasakė, kad nekviestų policijos, nes bus dideli nemalonumai. Prašė to dukrų, nes jei ją pareigūnai pamatytų su žaizda, tektų rašyti pareiškimą. Ji su V. buvo porininkai, nenorėjo nemalonumų, aštrinti tos situacijos. Matė, kad įvykio metu buvo išėję kaimynė L. ir kaimynas Ž., viskas greit vyko, tiek juos ir matė. Ir ją (kaltinamąją) laikė, ir ji (kaltinamoji) juos laikė, tai neaišku, kokie tie veiksmai buvo. Kai juos stūmė, tai juos ir stvėrė, kaip kitaip juos išstumti. Ranka į nugarą nesudavė, gal sugriebė. Griebė už palaidinės, juk reikėjo už kažko užsikabinti, kad išstumtų, tai vyko namuose. Laiptinėje neatliko jokių veiksmų, suplėšyti palaidinę galėjo nebent namuose. Matė pateiktas nuotraukas (b. l. 27), negalėjo pilnai padaryti tokių sužalojimų. Viskas vyko bute, o ne laiptinėje. Nesitikėjo, kad byla nukeliaus iki teismo, todėl ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie vyriausią dukrą. Visada norisi apsaugoti vaikus nuo tokių dalykų. Kai ją (kaltinamąją) apklausinėjo tyrėja, taip ir atsakinėjo, t. y. kalbėjo apie konfliktą, ją skubino atsakyti, kad kalbėtų trumpiau. Pamatė žaizdą, kai grįžo namo, tada V. pasakė, kad dukra tai padarė. Negali papasakoti, kaip išstūmė juos. Pirma stvėrė vyrą, šalia stovėjo kita moteris. Dukra buvo išėjusi iš kambario, kai ji pradėjo rėkti, tas vyras stvėrė ją. Dukra, kai išėjo iš kambario, buvo prieš vyrą. Kai jis paleido jos (kaltinamosios) dukrą, ji stvėrė vyrą, prieš tai barėsi. Ten nėra net metro, gal 50 cm atstumu išstūmė vyrą. Yra stipri, stvėrė už megztinio ir pradėjo jį stumti, o kitą moterį stvėrė kita ranka. Jie stovėjo prie durų. Nuo virtuvės iki išėjimo iš namų yra gal metro atstumas, tad nesunku išstumti. Vyriškis ir moteriškė nesipriešino, ji (kaltinamoji) juos išstūmė ir jie liko koridoriuje. Viena ranka griebė ir išstūmė tą nukentėjusiąją, tai padarė dešine ranka. Galbūt jai (kaltinamajai) dūrė peiliu, kai stūmė vyriškį ir moterį, nes peilis mėtėsi prie durų. Ji (kaltinamoji) nepajuto to smūgio, nematė peilio rankose. Nukentėjusioji į ją (kaltinamąją) nebuvo įsikabinusi. Kai juos stūmė, išsistūmė ir pati, nes į ją įsikabino. V. ėjo iš paskos. Greičiausiai, kad jis ėjo, nes ne į jį dėmesį kreipė. Jis avėsi batus virtuvėje, bet to iki galo nepadarė, atsistojo, ją (kaltinamąją) apsikabino, o po to atsisėdo. Negirdėjo, kad kas nors belstųsi į duris, jie įėjo nebelsdami. Namuose neveikia „domofonas“ (toliau – telefonspynė) , niekas neskambino prieš įeinant. Kai ji (kaltinamoji) skambino, sakė, kad durys bus atrakintos, nes neveikia telefonspynė. Kai grįžo jos (kaltinamosios) dukra, V. dar buvo likęs. Jis išėjo tik ryte. Nematė, kad kažkas kviestų policiją. Po įvykio negirdėjo, kad kas belstųsi. Ji (kaltinamoji) buvo užsirakinusi ir tvarkėsi žaizdą. Dar ėjo į vaistinę, bet nepamena, kelintą valandą tą darė. Dukra padėjo pertvarstyti žaizdą. Dukra išėjo savo noru į parduotuvę, nes ji negalėjo pakęsti, kad namuose yra kitas žmogus ir alkoholio. Kai dukra grįžo, buvo su ja konfliktas dėl svetimo žmogaus, bet ji (kaltinamoji) atsakė, kad negi išmes jį. Jos dukra sakė, kad jai (kaltinamajai) reikia į ligoninę, bet negi paliksi vieną žmogų? Ji (kaltinamoji) nenuėjo į darbą, nes buvo žaizda. Į darbą grįžo po mėnesio. Žaizda buvo gili, tad jai išdavė nedarbingumo pažymą. Į polikliniką išvažiavo tik ryte, kai išėjo V.. Važiavo į Centro polikliniką, nes ten gydosi. Tie asmenys patys įėjo į butą, durys nebuvo užrakintos, bet buvo uždarytos.
Nukentėjusioji J. A.-R. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena, koks buvo laikas. Paskambino sesuo M. B., tai buvo balandžio 2 d. Tą dieną ir buvo įvykis. Ji paskambino, kitą dieną buvo mamos gimtadienis, todėl ieškojo tėvo, nes norėjo juos aplankyti. Tėvai gyvena kartu. Reikėjo paskambinti tėvui, nes reikėjo nupirkti tortą ir kt. Jie nežinojo, kur jis yra, sesuo skambino jam pasitarti dėl to gimtadienio. Vėliau paskambino sesuo, ji buvo išsigandusi ir pasakė, kad iš tėvo telefono kelis kartus skambino moteris. Pamena, kad sesuo pasakojo, kad ta moteris sakė, kad yra tėvo moteris jau 2 metus, kad nori pamatyti jos (nukentėjusiosios) sesę, pasakė adresą ir pasiūlė atvažiuoti. Sesuo buvo pasimetusi. Ji (nukentėjusioji) taip suprato, kad tėvas kažkur yra išgėręs, pasakė sesei, kad į tai nereaguotų, kad važiuos pas mamą be tėvo. Tėvas iš pradžių nekėlė ragelio, kai skambino sesuo. Tuo metu sesuo važiavo pas ją (nukentėjusiąją), sesuo sakė, kad kai skambindavo į tėvo telefoną, atsiliepdavo ta moteris, aiškino, kad yra jo moteris, kad atvažiuotų ir tuo įsitikintų. Tas įkyrumas nustebino. Jos nusprendė nuvažiuoti ten, kad išsiaiškintų, kur yra tėvas ir kas čia skambina. Nuvažiavo ji (nukentėjusioji), sesuo M. ir jos vyras S. Pamena, kad važiavo į Viršuliškių g., bet tikslaus adreso nepamena. Nuvažiavo, prie laiptinės buvo telefonspynė, bet nepamena, ar ji veikė. Jie pateko į tą laiptinę kažkokiu būdu, gal kas išėjo tuo metu. Įėjo, ieškojo to buto. Kai priėjo prie to buto, durys buvo praviros. Jie beldėsi, bandė paskambinti, iš pradžių nėjo į vidų. Jie klausėsi, kas vyksta. Atidarė duris, įėjo į butą, nepamena, kas pirmas įėjo, gal ji. Visi trys įėjo į butą, sustojo koridoriuje, jis buvo gan platus. Stovėdama koridoriuje apsidairė ir pamatė kaltinamąją virtuvėje. Tai seno išplanavimo butas, visi kambariai atskiri. Virtuvėje stovėjo sofa, ant jos kaltinamoji gulėjo, o tėvas pusnuogis sėdėjo prie sofos. Ji (nukentėjusioji) priėjo ir pasakė tėvui, kad rengtųsi. Jie buvo visiškai girti, kaltinamoji buvo nuoga, tik su apatinėmis kelnaitėmis, taip pat girta. Suprato tai iš reakcijos ir iš išvaizdos, sulėtintos reakcijos į ją (nukentėjusiąją). Pasakė tėvui atsikelti ir rengtis, paėmė už rankos, išvedė į koridorių, bet tai buvo ne prie durų. Ten jis atsirėmė į sieną ir rengėsi. Turi vaizdo įrašą, kuris nufilmuotas telefonu. Nenorėjo, kad tai nueitų iki teismo, todėl to įrašo ankščiau ir nepateikė. Ji (nukentėjusioji) neturėjo tikslo kaltinamosios kaltinti, nes matė mažą vaiką. Tėvas maždaug apsirengė, bet apsiauti batų jam nepavyko. Ji (nukentėjusioji) tėvą prilaikė stovėdama priešais. Pamena, kad išbėgo maža mergaitė. Tuo metu kaltinamoji nuėjo ir apsivilko chalatą. Bute konflikto nebuvo. Ji (nukentėjusioji) tik pasakė kaltinamajai, kad kaip jai ne gėda, durys atidarytos, bet kas gali įeiti, o namuose yra mažas vaikas. Sesuo su vyru išėjo patys, tėvas ar ji (nukentėjusioji) paėmė batus, išėjo į laiptinę. Tėvas atsistojo nugara į laiptus, bandė apsiauti batus, ji (nukentėjusioji) stovėjo laiptinėje. Visi buvo laiptinėje, o kaltinamoji, turbūt, buvo bute. Kur buvo mergaitė, ji (nukentėjusioji) nežino, nes ji bėgiojo. Laiptinėje mergaitės nebuvo, niekas prie jos neprisilietė. Kaltinamoji tikriausiai buvo bute, tiksliai negali pasakyti. Nežino, ar iš buto išėjo paskutinė, nepamena to. Pamena, kad stovėjo ir matė tėvą ir jis laiptais nugriuvo į apačią. Jos (nukentėjusiosios) sesers vyras nusileido ir norėjo jį pakelti, ji (nukentėjusioji) taip pat nusileido, tada viskas ir prasidėjo. Prasidėjo klyksmas, kaltinamoji pradėjo klykti, kad jie nužudė ar nori nužudyti tėvą, tada puolė sesers vyrą, ji (nukentėjusioji) pradėjo ją traukti nuo jo. Prasidėjo muštynės. Sesers vyras bandė ją nustumti, nuraminti, bet to nepavyko, ji buvo agresyvi, ir rankomis mojavo, ir šaukė. Tada iš buto atbėgo mergaitė ir puolė juos. Tuo metu į laiptinę išėjo kaimynai. Tėvas tuo metu atsikėlė ir įstūmė į butą kaltinamąją. Kai viskas vyko toje aikštelėje, tėvas pakilo laiptais ir įstūmė ją į butą ir pats įėjo. Durys užsidarė, batai liko laiptinėje. Jie taip ir liko stovėti. Kaimynai pasakė, kad kvies policiją. Nežino, ar jie kvietė policiją, bet ji (nukentėjusioji) nusprendė kviesti policiją, nes beldėsi į duris, bet niekas jų neatidarė. Atvažiavo policija, bandė patekti į vidų, bet niekas jų neįleido. Tada su pareigūnais jie nuvyko į policijos komisariatą. Kaltinamoji jai (nukentėjusiajai) įdrėskė, tai matosi nuotraukose (b. l. 27). Kaltinamoji taip pat suplėšė rūbus, sudavė jai (nukentėjusiajai) į nugarą, įdrėskė, dėl mėlynių ant kojų, tai pareigūnas sakė, kad važiuotų abdukcijos. Nepamena, gal mėlynės buvo ant dešinės kojos, bet jos buvo. Buvo įdrėskimai ant kaklo ir krūtinės. Rankos gal irgi buvo apdraskytos, bet nepamena, jau metai praėjo. Buvo sudraskyta, bet abdukcijos nedarė, kadangi į policiją kreipėsi ne dėl to, kad kaltinamąją apkaltintų. Viskas gal vyko 15–20 minučių, turi omenyje, iki atėjimo į butą ir pareigūnų iškvietimo. Pareigūnų laukė ilgai, laukė jų ir lauke, bet tikslaus laiko negali pasakyti. Kelis kartus jiems skambino. Virtuvė yra be durų. Kai koridoriuje stovėjo sofa, o tėvas sėdėjo prie sofos, tiek ir buvo įėjusi, pačioje virtuvėje nebuvo. Jie visi trys įėjo į butą. Iš buto išėjo keturi. Kaltinamoji visą laiką buvo jiems už nugaros. Kai kaltinamoji juos pamatė, nuėjo pasiimti chalato. Ji pro juos nepraėjo, gal ten chalatas gulėjo. Nepamena, kad ji eitų pro ją (nukentėjusiąją). Kontakto bute nebuvo su vaiku, gal buvo tik koridoriuje, kai pradėjo ginti mamą. Tada išgirdo vaiko klyksmą. Sutinka, kad ši byla baigtųsi susitaikymu. Neturi, ką pasakyti, mano, kad visi padarė savo išvadas. Tik nori pasakyti, kad kaltinamoji laužo mergaitei gyvenimą, į tą butą galėjo patekti bet kas. Susitaiko su kaltinamąja dėl mergaitės, kad ji turėtų mamą.
Liudytojas A. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnas. Buvo iškvietimas, kad kilo konfliktas laiptinėje, kažkokios muštynės. Prie namo pasitiko dvi moterys ir vyras. Vienai iš moterų suplėšė palaidinę ir įdrėskė krūtinę. Pasakojo, kad jų tėvas yra tame name pas moterį, kad tėvo ta moteris neišleidžia, kad kilo konfliktas ir apsistumdymas, kad į laiptinę išėjo kaimynai. Jis kelis kartus beldė ir skambino į tą butą, bet niekas durų neatidarė. Pranešėja skambino kelis kartus tėvui, jis atsiliepė, bet niekas durų neatidarė. Nepamena, kaip pateko į laiptinę. Pamena, kad bendravo su kaimynais, viskas turi būti tarnybiniame pranešime. Nepamena grumtynių požymių laiptinėje.
Teismas paskelbė liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. balandžio 2 d., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiuoju patruliu A. M., apie 14.07 val., iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), pranešėja teigia, kad girdi riksmus bute, kuriame greičiausiai vyksta muštynės, girdisi ir mažamečio vaiko verksmas. Atvykus į vietą, kieme rado dvi moteris ir vyrą, kurie paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) butą atvažiavo pasiimti ten esančio girtaujančio tėvo V. A.. Atidarius duris ir tėvui pradėjus ruoštis važiuoti kartu su jomis namo, ten gyvenanti moteris, kurios duomenų nežino, pradėjo šūkauti ir pulti muštis, ko pasekoje, vieną iš moterų – J. A.-R. pargriovė ant laiptų ir pradėjo draskyti, apdraskė rankas, krūtinę, suplėšė marškinėlius. Joms besimušant, jas ginti pradėjo ten buvęs vyras S. B., kuriam ta pati moteris taip pat suplėšė megztinį. Buvusi kartu M. B. nenukentėjo (b. l. 19). Paskelbus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.
Liudytojas V. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Kaltinamoji paskambino jo vaikams, nežinojo, kodėl juos kvietė. Vaikai atvažiavo jo pasiimti, jie pradėjo ruoštis, išeidinėti iš namų. Vėliau jis nugriuvo, kai leidosi žemyn. Nugriuvo nuo laiptų, į aikštelę. Paskui jos ten susikibo, t. y. kaltinamoji ir jo dukra susigrūmė. Daugiau nelabai ir pamena. Nepamena, kaip pateko atgal į butą. Grumtynės vyko laiptinėje. Jis buvo išgėręs degtinės ir šampano. Kaltinamoji buvo tokios pat būsenos, vartojo alkoholį kartu. Gali būti, kad jai kitą rytą reikėjo į darbą. Bute konfliktas nevyko, vaikai pasakė apsirengti ir išeiti. Galbūt pats nugriuvo, nežino tiksliai.
Liudytoja M. B. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo ne darbo diena, kaltinamoji pasikvietė atvažiuoti ir pasiimti tėvą. Atvažiavo ji (liudytoja), jos vyras S. ir jos sesuo. Atvažiavo kaltinamosios pasakytu adresu, nes nežinojo, kur yra tėvas. Pamena, kad buvo antras ar trečias aukštas, buvo praviros buto durys. Iš pradžių pabandė paskambinti, bet gal skambutis neveikė, tad pasibeldė. Atidarė duris, ten toks mažas prieškambaris, prie pat virtuvė ir iš karto pamatė. Įėjo į butą, stovėjo virtuvėje sofa, ant jos gulėjo kaltinamoji, o šalia sėdėjo tėtis, dar buvo stalas. Tada jos sesuo pasakė tėvui keltis ir pasiimti savo daiktus, išeiti. Sesuo, kadangi tėtis buvo girtas, tikrai buvo nemažai išgėręs, kaltinamoji irgi buvo stipriai išgėrusi, paėmė tėtį, padėjo jam pasikelti. Kadangi ji (liudytoja) atvažiavo kaltinamosios kvietimu ir prašymu, klausė, ką ji norėjo pasakyti. Kaltinamoji nieko nepasakė, ji atsisėdo, žiūrėjo į ją (liudytoją), bet buvo labai girta. Kaltinamoji bandė kažką sakyti, kad pajuokavo ar kažkas tokio. Kai atvažiavo, matė, kad stovi tėvo automobilis, tai pabandė pažiūrėti, kur jo rankinė, raktai ir kt., bet nieko nerado. Tada jie išėjo. Išėjo visi keturi, niekas jų iš buto nestūmė. Mažą mergaitę matė, kai įėjo į butą, ji bėgiojo, šypsojosi. Jie įėjo ir iš karto pamatė tėvą. Kai jie įėjo, paklausė, ar kas nors bute yra, tada išėjo mergaitė. Mergaitę matė bute. Visi išėjo iš buto, tada tėtis pargriuvo. Ji (liudytoja) nusileido, tą padarė ir jos vyras, ji kėlė batus, vyras kėlė jos tėvą. Ji (liudytoja) pakilo su batais, pamatė, kad sesuo, jos (liudytojos) vyras, kaltinamoji ir mergaitė ant jos vyro spiegia. Vyras bandė atplėšti kaltinamąją nuo jos sesers, o mergaitė buvo įsikibusi į vyro plaukus. Paskui ji (liudytoja) priėjo, bandė juos išskirti. Jai užstrigo, kad kaltinamoji su koja spyrė sesei. Ji (liudytoja) pabandė kaltinamosios dukrytę, nes ji buvo įsikibusi į plaukus, atitraukti. Kaltinamoji buvo įsikibusi į sesę. Vyrui buvo sudraskytas megztinis, sesei – palaidinė. Teismui parodžius liudytojai byloje esančias nuotraukas, liudytoja paaiškino, kad nuotraukoje yra jos vyras (b. l. 28) bei sesuo (b. l. 27). Tai atsirado po grumtynių. Buvo išėjęs ir kaimynas į laiptinę. Viskas pasibaigė taip, kad, kai jos vyras du kartus atskyrė kaltinamąją, bandė ją išstumti į butą ir uždaryti duris. Pirmą kartą pavyko tai padaryti, bet ji vėl išėjo. Tėvas sunkiai stovėjo ant kojų, jis ramino visus. Išvažiavo ne su tėvu, nes vyras, kai pirmą kartą atskyrė kaltinamąją, ji dar kartą užpuolė sesę, tada, berods, tėtis kaltinamąją įvedė į butą, pats kartu įėjo ir uždarė duris. Tada kaimynas pasakė, kad iškviestų policiją. Jie buvo šoko būsenoje, nežinojo, ką daryti, kaltinamoji vėl skambino į jos (liudytojos) telefoną, pasakė (liudytoja), kad dėl visos šios situacijos kreipsis į policiją. Kaltinamoji prašė to nedaryti. Jie sulaukė policijos, pareigūnams trumpai pasakė, kas atsitiko, nuėjo prie durų, bet niekas buto durų neatidarė. Nematė nei kraujo, nei peilio. Kaltinamosios sugyventinis jai (liudytojai) grasino, kad „pakels“ visus pažįstamus dėl to, kas įvyko su jo vaiku. Ši situacija nemaloni, nori, kad viskas pasibaigtų.
Liudytojas S. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog yra iškviestas dėl įvykio, kai važiavo pasiimti uošvio iš kaltinamosios buto. Tai buvo kažkur Viršuliškėse. Tai buvo sekmadienis, pietų metas. Kartu su juo buvo žmona ir jos sesuo. Buvo antras ar trečias aukštas, priėjo prie buto, durys buvo praviros. Pasibeldė, tada įėjo trise į butą. Pamatė kaltinamąją ir uošvį V., jie buvo girti. Jie buvo virtuvėje, yra sofa prie stalo, ant tos sofos sėdėjo. Buvo aplink daug nugertų butelių. Jis (liudytojas) pamatė, apsisuko ir nuėjo prie durų, o žmona su J. bandė pasiimti uošvį, pakelti ir išvesti iš buto. Jos pakėlė jį ir išvedė iš buto. Jie išėjo visi keturi, bute liko kaltinamoji. Bute matė vaiką, jis visur lakstė, t. y. ir po laiptinę, ir po butą. Prie vaiko nebuvo prisilietęs. Kai išėjo iš buto, uošvis nugriuvo laiptinėje nuo laiptų, jis buvo girtas, nugriuvo pats. Bandė jį pakelti ir gavo smūgį į nugarą nuo kaltinamosios. Ji iššoko iš buto, gal išgirdo, kad uošvis nukrito. Ji pradėjo jį (liudytoją) draskyti, tada J. bandė atitraukti ją nuo jo (liudytojo). Tada kaltinamoji pradėjo mušti J. ir jos susikibo. Matė, kad spyrė kelis kartus iš kojos, o paskui pamatė, kad nukentėjusioji visa apdraskyta. Tada iš nugaros bandė atskirti, tą ir padarė, išstūmė kaltinamąją į butą ir uždarė duris. Galvojo, kad viskas pasibaigė, leidosi žemyn, tada ji iššoko ir užpuolė J.. Prasidėjo grasinimai, necenzūriniai žodžiai, tada jis (liudytojas) vėl pakilo, išskyrė, vėl įstūmė kaltinamąją į butą. Uošvis buvo laiptinėje. Kai įstūmė kaltinamąją į butą, uošvis jau buvo atsistojęs, kaltinamoji įtraukė uošvį į butą ir uždarė duris. Bandė kalbėtis pro duris, dar kaltinamoji skambino telefonu. Kaimynai atsirado, kai antrą kartą jis (liudytojas) įstūmė kaltinamąją, jie nematė muštynių. Paskambino policijai, pareigūnai atvyko negreit, gal po 15–20 minučių. Jie stovėjo laiptinėje, policija bandė patekti į butą, bet niekas durų neatidarė. Tada išvažiavo į policijos komisariatą. Mergaitė bėgiojo laiptinėje, jį (liudytoją) bandė mušti. Mano, kad ji gynė motiną. Vaiko nemušė, nežino, kas ją atitraukė nuo jo. Jis abejomis rankomis laikė moterį, todėl negalėjo vaikui uždengti burnos. Uošvis išėjo iš buto be batų arba su vienu batu.
Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nukentėjusiosios su seserimi ir jos vyru įėjimas į butą ir pamatytas vaizdas.
Kaltinamoji E. R. po nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų apklausos bei vaizdo įrašo peržiūrėjimo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad patvirtina visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad, kaip matosi iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, ji (kaltinamoji) buvo neblaivi, tad nepamena tiksliai įvykio. Tačiau pripažįsta, kad taip galėjo būti. Iš tiesų ji išėjusi į laiptinę. Tos grumtynės vyko laiptinėje, o bute niekas nevyko. Įėjusių asmenų ji nestūmė iš buto, jie patys išėjo, kai pasiėmė tėvą. Jai gal kažkas jai pasirodė, kad išėjo į laiptinę ir taip pasielgė. Gal pasirodė, kad skriaudžia jos sugėrovą. Jos tiesiog pasiėmė tėvą, bet buvo taip, kad pasirodė kaip išgėrusiam asmeniui, kad skriaudė tėvą. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Gailisi dėl savo veiksmų. Nori padėkoti Jelenai už atleidimą. Yra gera mama, tačiau taip gavosi. Yra dėkinga už pasitikėjimą.
Liudytojas J. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 15.00–17.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo laiptinėje žmonių triukšmą. Išėjęs į laiptinę pamatė, kaip tarp antro ir trečio aukšto guli vyras (apie 60 metų). Palipęs aukščiau, pamatė, kaip mušasi dvi moterys – viena apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, o kita – apie 40 metų amžiaus, jo laiptinės kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Matė, kad jaunesnei moteriai buvo apdraskyta kaklo ir krūtinės srityje. Su šia 30-mete moterimi buvo dar viena moteris apie 35–40 metų amžiaus ir vyras apie 35–40 metų amžiaus. Kaip jam viena iš šių moterų vėliau pasakė, kad pagyvenęs 60 metų amžiaus vyras yra jų tėvas. Kai matė muštynes tarp šių moterų, matė, kad buvę jo nurodyti vyras ir moteris buvo šalia susikibusių dviejų moterų, tačiau nematė, kad jie kartu muštųsi, greičiau jie bandė išskirti mušeikas. Šio vyro galvos srityje matė kažkokį sužalojimą, tačiau negali pasakyti, kokio pobūdžio tai buvo sužalojimas ir kada jis atsirado. Pagyvenęs 60-ties metų vyras muštynių metu šaukė ant visų. Vieną akimirką matė, kad kažkuri iš dviejų moterų stipriai koja spyrė jo kaimynei ir ji nuo smūgio įgriuvo į savo butą. Tada jis pasakė, kad užteks, jei norite toliau aiškintis, kvieskite policiją ir aiškinkitės. Pagyvenęs vyras bandė jį pastumti, tačiau jis žodžiu jį nuramino ir tuomet jis pabandė pastumti jaunesnę moterį, kuri prieš tai mušėsi su jo kaimyne. Jis dar kartą jį sudrausmino ir tada kartu su dviem moterimis ir vyru, kurie buvo atvykę pasiimti moters dalyvavusios muštynėse tėvą, nuėjo į lauką. Išėjus į lauką, viena iš moterų iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie muštynes. Kas pradėjo muštynes, jis nematė. Matė tik, kad jo kaimynė ir pagyvenęs 60-ies metų vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Kieme bendraudamas su dviem moterimis ir vyru, dalyvavusiu šiose muštynėse, nejuto jokio alkoholio kvapo ir jie atrodė visiškai blaivūs (b. l. 21).
Iš J. A. R. skundo matyti, kad 2017 m. balandžio 2 d., atvykus adresu – (duomenys neskelbtini), pasiimti savo tėvo, buvo užpulta laiptinėje girtos moters. Sudraskė jai rūbus, įkando ir ją sumušė, liko ant kūno smurto žymės. Moteris vardu E., šviesiaplaukė, su oranžiniu chalatu, vizualiai visiškai neadekvati, girta, netvarkinga. Taip pat išbėgo maža mergaitė, visiškai purvina ir irgi puolė, verkė. Prie pareiškimo prideda nuotraukas. Taip pat buvo užpultas su ja atvykęs S. B., sudraskė jam rūbus, įdrėskė į kaklą, mušėsi kojomis, rankomis, užgauliojo, grasino, kad juos užmuš jos brolis (b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 2 d. 17.17 val. užregistruotas įvykis, kad praneša namo gyventoja, jog pas kaimynus didelis triukšmas, galimai su smurtu (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 2 d. 18.49 val. užregistruotas įvykis, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), yra girtaujama. Minėtame bute galimai yra mažametė mergaitė (b. l. 10).
Iš užduoties atlikti žmogaus kūno tyrimą matyti, kad 2017 m. balandžio 6 d. paskirta užduotis atlikti žmogaus kūno tyrimą J. A.-R. Prie užduoties pridėtos fotonuotraukos, kurioje galimai užfiksuota J. A.-R. ir jai padaryti sužalojimai: krūtinės dešinėje pusėje (įbrėžimai), ant kairės rankos dilbio (įbrėžimas) ir kaklo kairėje pusėje (tamsi dėmė) (b. l. 26–27).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau po liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos bei nukentėjusiosios teisme pateikto vaizdo įrašo peržiūrėjimo kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl savo neblaivumo negalėjo prisiminti kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, pripažino visas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusios tarpusavyje neprieštaraujantys, nuoseklūs ir vieni kitus papildantys parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, taip pat skundas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir užduotis atlikti žmogaus kūno tyrimą. Kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus ir pirminius teisme duotus paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, kadangi šie paaiškinimai prieštarauja išvardytiems objektyviems įrodymams. Nors kaltinamoji iš esmės nuo pat pradžių neginčijo, kad naudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją ir kitus su ja atvykusius asmenis, tačiau teigė, kad tai darė savo bute išstumdama minėtus asmenis iš savo buto, į laiptinę nebuvo išėjusi. Visgi visi be išimties konflikte tiesiogiai dalyvavę ar jį matę liudytojai patvirtino, kad kaltinamoji, nepaisant to, kad kelis kartus buvo įstumta atgal į butą, jai inkriminuotus veiksmus atliko būtent laiptinėje (viešojoje vietoje), tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydama viešąją tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji konflikto metu buvo neblaivi (šią aplinkybę patvirtino visi byloje apklausti liudytojai), todėl teismas nesivadovauja kaltinamosios pirminiais paaiškinimais ir dėl šios priežasties.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji E. R. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailėjosi, buvo dėkinga nukentėjusiajai už išreikštą pasitikėjimą ir atleidimą. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nori baigti bylą taikiai, pretenzijų kaltinamajai nereiškia, atleidžia jai, tai daro dėl kaltinamosios mažametės dukros.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji augina tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, dirba, darbdavio charakterizuojama kaip stropi, pareiginga, nekonfliktiška, neturinti įspėjimų ar nuobaudų dėl drausmės pažeidimų. Kaltinamosios nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos E. R. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas E. R. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja J. A.-R., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.