- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-31
- Bylos Nr.
- 2-446-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- S. S., L. S.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei O. Š., atsakovui S. S., atsakovo S. S. atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. S., L. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 176 408 Lt turtinę žalą. Nurodė, jog 2006-03-05 apie 13 h atsakovei L. S. nuomos teise priklausančiose patalpose (Klaipėda, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kambarys) įvyko sprogimas, dėl kurio išgriuvo dalis atitvarinių sienų, atsirado plyšiai tarp skersinių sienų ir pastato išorinių sienų, plyšiai tarp denginio ir sienų, plyšiai atitvarinėse sienose, patalpose išdužo langų stiklas. Griūties padariniams likviduoti buvo paskaičiuota 176 408 Lt sąmata. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamuoju buvo patrauktas atsakovės L. S. buvęs sutuoktinis S. S., kuris galimai nupjovė lanksčią jungtį nuo dujų tiekimo atvamzdžio iki dujinio prietaiso. Tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo į patenkinti.
Atsakovė L. S. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas S. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog dujų tiekimo vamzdžio nepjovė, kodėl įvyko sprogimas, nežino. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo S. S. atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Teigė, kad ikiteisminis tyrimas S. S. kaltės nepatvirtino, jam reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2006-03-05 apie 13 h Klaipėdoje esančio „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buto virtuvėje įvyko dujų sprogimas, sprogimo metu apgadintas „(duomenys neskelbtini)“ namas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2006-03-06 įsakymu paskirta komisija nustatė, kad dėl avarijos patirtų nuostolių dydis yra 176 408 Lt (b. l. 16). 2005-06-07 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi atsakovei L. S. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10-12). Ieškovo teigimu, abu atsakovai minėtus nuostolius turėtų atlyginti solidariai.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo nei dėl žalos padarymo fakto (konstrukcijų griūtis dėl dujų ir oro mišinio sprogimo bute Klaipėdoje. „(duomenys neskelbtini)“), nei dėl jos dydžio. Prijungtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, sprogimas įvyko dėl gamtinių dujų nutekėjimo iš pastato dujų tiekimo sistemos, virtuvėje palikus atsuktus viryklės čiaupus, nupjovus lanksčią jungtį nuo dujų tiekimo atvamzdžio iki dujinio prietaiso (viryklės). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje yra teigiama, kad nors galima daryti tikėtiną išvadą, kad niekas kitas be S. S. atsukti viryklės čiaupų ir nupjauti lanksčios jungties negalėjo, tačiau visų abejonių dėl S. S. kaltės pašalinti nepavyko, todėl nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 9). Ir ieškovas ieškinyje teigia, jog atsakovas S. S. galimai yra nupjovęs lanksčią jungtį. Teismas turi vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos, proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja L. G. be kita ko teigė, kad L. S. jai sakiusi, kad dujų jungties žarnelę nupjovė S. S. (b. l. 6). Tačiau pati L. S. šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepatvirtino (b. l. 5). Taigi byloje nesant tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. S. nupjovė dujų vamzdžius, atsuko dujų čiaupus ir taip sukėlė sprogimą, negalima jam taikyti deliktinės civilinės atsakomybės. Atsakovė L. S. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovu sudarė 2005-06-07, patalpa buvo išnuomota ir trims jos vaikams (b. l. 10). Byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, kad S. S. ir L. S. santuoka buvo nutraukta 1999-05-27, įrašas ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1999-05-27 (b. l. 66). Taigi atsakovas S. S. nebuvo nuomininko šeimos narys (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Teismui jis teigė, kad L. S. nuomojamame bute negyveno, tik atvykdavo aplankyti vaikų (b. l. 69). Iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas turi ir nuomininko šeimos nariai (CK 6.589 straipsnis). Tačiau kadangi S. S. nebuvo nuomininkės L. S. šeimos nariu, gyvenamosios nuomos sutarties su ieškovu nesudarė, jam nėra pagrindo taikyti ir sutartinę atsakomybę.
Gyvenamosios patalpos sutartis numatė nuomininkui (šiuo atveju L. S.) pareigą naudotis išsinuomotu turtu pagal paskirtį, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir sanitarinių reikalavimų, atlyginti visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos, gyvenamojo namo ir jų įrenginių sugadinimo dėl nuomininko ar su juo gyvenančių asmenų kaltės (sutarties 5, 6.7 punktai). Ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys (asmuo) galėjo patekti į atsakovės nuomojamą virtuvę ir nupjauti dujinės viryklės vamzdžius, rodo, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir netinamai naudojo išsinuomotą turtą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės L. S. už sutartinės prievolės netinkamą vykdymą patirtą žalą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, šis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei 176 408 Lt žalos atlyginimą iš atsakovės L. S. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš atsakovės L. S. į valstybės biudžetą priteisti 4 528 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.