Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 183 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2011-06-15 M. T. baigėsi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-14 nutartimi atleistas nuo bausmės;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (9 veikos), vadovaujantis BK 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2015-01-13 bausmę atlikęs;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (11 veikų), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 64¹ str., 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (veika 2015-01-21) – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo ir 20 MGL (753 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pačiam ar per kitus asmenis neužsiimti prekyba transporto priemonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, internetinėje svetainėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir laiku, www.autoplius.lt iš anksto patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6, ir melagingai pažadėjo M. K. iš užsienio atvežti ir jam parduoti automobilį Audi A6, šiuo tikslu 2015-01-20 sudarė žodinį susitarimą su M. K. prie (duomenys neskelbtini), ir iš M. K. perėmė 300 eurų užstatą neva už automobilį, tokiu būdu suklaidino nukentėjusįjį M. K., perėmė jo 300 eurų, automobilio nepatiekė M. K., o gautuosius 300 eurų užvaldė ir jų M. K. negrąžino – apgaule įgijo M. K. pasitikėjimą, M. K. suklaidino ir savo naudai įgijo M. K. 300 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 300 eurų turtinę žalą.

K. M. T. parodė, kad 2015 m. sausio ar vasario mėnesį patalpino www.autoplius.lt skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6. Pagal skelbimą jam paskambino nukentėjusysis M. K., norėjęs pirkti nurodytą automobilį. Kad jį įtikintų, pasakė, jog automobilis yra iš Norvegijos, kad automobilis yra jo firmos, kuri išparduoda savo automobilius. Su M. K. sutarė, kad šis paliks avansą. Jiems susitikus Kaune, gavo iš M. K. 300 Eur ir pasirašė rankpinigių lapelį. Susitarus su pirkėju, o po savaitės ar dviejų paaiškėjo, kad automobilio nebus. Nurodytas automobilis iš tiesų buvo, važiavo iš Vokietijos į Lietuvą, tačiau užstrigo prie sienos, paaiškėjus, kad yra vogtas. Bendravo su nukentėjusiuoju, kuriam pasakė, kad šiuo metu nėra minėto automobilio, grąžins jam pinigus, tačiau pats tuo metu buvo išvykęs į Vokietiją bei tikėjosi, kad bus kitų automobilių ir bus ką pasiūlyti nukentėjusiajam. Jis kaip rankpinigius gautus pinigus buvo perdavęs pažįstamam, kad nuvežtų į Vokietiją asmenims, kurie turėjo parvaryti automobilį, tačiau automobilis negrįžo. Tuo metu buvo sunki finansinė padėtis, todėl pinigų nukentėjusiajam negalėjo grąžinti. Vokietijoje turėjo pažįstamus, kuriais pasitikėjo, jie paskambindavo ir pasakydavo, kad yra automobiliai, nurodydavo kainą, taip ir pirkdavo. Tada įdėdavo nuotraukas į internetą panašaus į ketinamą pirkti automobilį, tačiau ne konkrečiai to automobilio, kuris yra perkamas. Šiuo atveju skelbimas buvo patalpintas ne parduodamo automobilio. Apgaule nedėjo skelbimo ir nesiekė išvilioti pinigų, tiesiog susiklostė tokia situacija. Automobilius veždavo traliukai arba kas nors parvairuodavo. Su minėtu automobiliu keli asmenys išvažiavo, jis turėjo jį gauti, bet jo neparvarė, po to neprisiskambino, po savaitės ar dviejų nuo skelbimo patalpinimo paaiškėjo, kad automobilis sulaikytas prie sienos, nes nebuvo dokumentų. Galima sakyti, kad iš surinktų rankpinigių finansuodavo savo verslą. Nukentėjusiajam grąžino 300 Eur. Pripažįsta civilinį ieškinį, nors mano, kad per didelis. Galėtų sumokėti 300 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės dėl sukčiavimo nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje sutrinktais įrodymais.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A6“. Paskambino pardavėjui, kuris pasakė, kad neturi šio automobilio Lietuvoje, automobilis bus parvarytas apie vasario vidurį, nurodė, jog jo įmonė užsiima statybomis Norvegijoje ir dabar išparduoda automobilius. Tikėjo, kad kaltinamasis turi automobilį užsienyje, nes matė internete patalpintas nuotraukas, automobilis buvo be valstybinių numerių, jam abejonių nesukėlė. Susitarė su pardavėju susitikti prie namo (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam atvažiavus į kiemą, pasirašė lapelį dėl rankpinigių, pažiūrėjo jo asmens dokumentą ir padavė jam 300 Eur rankpinigių. Susitarė, kad iki vasario 14 dienos automobilis bus atvežtas. Iki sutartos datos likus keletui dienų (vasario 11-12 dieną) paskambino kaltinamajam, nes norėjo sužinoti, kur automobilis bus atvežtas, ar į Vilnių, ar į Kauną. Kaltinamasis atsakė, kad kaip tik dabar kraunasi automobilius, praneš, kur išsikraus Jis paskambino kaltinamajam vasario 14 dieną, tačiau automobilio nebuvo, o po 2 dienų kaltinamasis parašė, kad jis atsiųstų savo sąskaitą ir jis grąžins rankpinigius. Nusiuntus sąskaitą, pinigai pervesti nebuvo, dar savaitę laiko rašinėjosi, po to kaltinamasis dingo, jų bendravimas nutrūko, 2015-03-12 kreipėsi į policiją. Šių metų sausio mėnesį kaltinamasis grąžino jam 300 Eur, nors jis reikalavo dvigubos rankpinigių sumos. Reiškia civilinį ieškinį 700 Eur, kurį sudaro: dalis rankpinigių - 300 Eur ir 400 Eur neturtinė žala, kurią sudaro patirtas pergyvenimas, pažeminimas dėl nuolatinio melo, nukentėjo darbas.

Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, nukentėjusysis M. K. atpažino M. T., kaip asmenį, kuriam jis 2015-01-20 perdavė 300 eurų kaip dalinį apmokėjimą už automobilį (b. l. 61-63);

Iš skelbimo, patalpinto internetinėje svetainėje www.autoplius.lt matyti, kad į internetinę svetainę buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį Audi A6, pardavėjo vardas mmmm, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);

2015-01-20 rankpinigių lapelis patvirtina, kad M. K. perdavė 300 Eur dydžio rankpinigius M. T. už jo parduodamą automobilį Audi A6. Iš rankpinigių lapelio taip pat matyti, kad automobilio pardavimo sandoris turėjo įvykti ne vėliau kaip 2015-02-14, o šiam neįvykus, automobilio pardavėjas įsipareigoja grąžinti perduotus 300 Eur rankpinigius (b. l. 18);

Kaip matyti iš telefoninio susirašinėjimo tarp nukentėjusiojo M. K. ir kaltinamojo M. T., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su skelbime patalpintu automobilio pardavėjo telefono numeriu, 2015-02-14 automobilio pardavėjas informavo nukentėjusįjį, kad automobilis bus pristatytas pirmadienį, o 2015-02-17 paprašė atsiųsti sąskaitos numerį, į kurį bus gražinti sumokėti rankpinigiai, tačiau kaip matyti iš vėlesnių susirašinėjimų, rankpinigiai grąžinti nebuvo, automobilis pardavimui taip pat nebuvo pristatytas (b. l. 13-17);

Mokėjimo nurodymas Nr. 211, patvirtinantis, kad M. T. 2016-01-13 grąžino 300 eurų M. K. (b. l. 53, 54).

BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukčiavimu M. T. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad M. T. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą: iš anksto www.autoplius.lt patalpinęs melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6, melagingai pažadėjo M. K. iš užsienio atvežti ir jam parduoti automobilį Audi A6, šiuo tikslu 2015-01-20 sudaręs žodinį susitarimą su M. K. prie(duomenys neskelbtini), suklaidindamas, apgaule įgijęs jo pasitikėjimą, perėmė 300 eurų užstatą, tačiau automobilio nepatiekė, 300 eurų M. K. negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 300 eurų turtinę žalą.

M. T. neneigė, jog būtent jis internetiniame skelbimų puslapyje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6, telefonu bendravo su nukentėjusiuoju dėl minėto automobilio pardavimo, kad jį įtikinti pasakė, jog automobilis iš Norvegijos, nes jo įmonė išsiparduoda automobilius, sutarė, kad paliks avansą, jiems susitikus, gavo 300 Eur ir pasirašė rankpinigių lapelį, pažadėjo automobilį parvaryti iki 2015-02-14. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino, dėl to ginčo nėra, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiojo M. K. parodymai, internetiniame skelbimų puslapyje patalpintas skelbimas apie parduodamą minėtą automobilį, pasirašytas rankpinigių lapelis, susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dėl parduodamo automobilio.

M. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis ketino įvykdyti sudarytą rašytinį susitarimą dėl automobilio pardavimo, tačiau automobilio nukentėjusiajam nepristatė ir pinigų jam negrąžino dėl nepalankios susiklosčiusios situacijos, nes iš Vokietijos varomas automobilis buvo sulaikytas prie sienos be dokumentų, tačiau jis ir toliau tikėjosi, kad bus kitų automobilių ir jam bus ką pasiūlyti nukentėjusiajam, o grąžinti rankpinigių laiku nesugebėjo, nes pinigai buvo perduoti į Vokietiją minėtam automobiliui pirkti, o kitų pinigų jis neturėjo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus dėl ketinimo parduoti automobilį nukentėjusiajam vertina kaip nenuoseklius, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad M. K. jokio kito alternatyvaus automobilio pasiūlyti negalėjo, nes neturėjo pinigų, taip pat nurodė, kad rankpinigius buvo išleidęs neprisimena kam. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. K. M. T. perduoti pinigai nebuvo grąžinti dėl nepalankių jam susiklosčiusių aplinkybių. Priešingai, M. T. veiksmai, nukentėjusiojo klaidinimas, jog automobilį jis galės pasiimti laiku, nors pats tuo automobiliu nedisponavo, leidžia daryti išvadą, kad M. T. sudarydamas sandorį, paimdamas 300 Eur rankpinigius, neketino jį vykdyti. Nukentėjusysis M. K. parodė, kad iki sutartos datos likus keletui dienų teiravosi kaltinamojo, kur automobilis bus atvežtas, į Vilnių, ar į Kauną, kaltinamasis jam patvirtino, kad kraunasi automobilius, praneš, kur išsikraus. Sutartu metu nesulaukęs automobilio, vėl skambino kaltinamajam, tačiau automobilio nebuvo, po kelių dienų kaltinamasis jam parašė atsiųsti savo sąskaitą, kad grąžins rankpinigius. Nusiuntus sąskaitą, pinigai pervesti nebuvo, kaltinamasis nuolat žadėdavo grąžinti pinigus, tačiau jokių veiksmų, susijusių su pažadų vykdymu, neatliko, nutrūkus jų bendravimui, 2015-03-12 kreipėsi į policiją. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys susirašinėjimai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad automobilis iš tiesų buvo rastas ir buvo varomas į Lietuvą, tačiau negalėjo nuosekliai ir aiškiai nurodyti, kaip automobilis buvo įgytas. Jis teigė, kad automobilį parvaryti iš Vokietijos turėjo jo pažįstami, būtent jie ir nurodė automobilio duomenis, kainą, tačiau jokių aplinkybių, kur tas automobilis buvo nupirktas, iš ko, asmenų, kurie neva turėjo jį parvaryti, neįvardijo, neįvardijo asmens, kuriam jis perdavė iš nukentėjusiojo gautus rankpinigius, kad būtų galima patikrinti jo parodymus. Tuo pačiu kaltinamasis neneigė, kad jis, norėdamas nukentėjusįjį įtikinti sandorio tikrumu, melavo šiam, jog automobilis priklauso jo įmonei, yra Norvegijoje, dėdamas skelbimą į skelbimų portalą jis nurodė ne konkretaus skirto pardavimui automobilio nuotrauką, o visiškai kito automobilio, rasto internete, panašaus į neva apibūdintą pažįstamo iš Vokietijos. Be to, kaltinamasis nurodė, kad tik iš nukentėjusiojo gavęs rankpinigius, šiuos pinigus perdavė į Vokietiją neva automobilio pirkimui, taigi akivaizdu, kad talpindamas skelbimą apie parduodamą automobilį, žinojo, kad automobilio realiai neturi, nes jo dar nebuvo įgijęs, taigi skelbimas buvo akivaizdžiai melagingas. Taip pat M. T. nurodė, kad tokiu būdu iš surinktų rankpinigių jis finansuodavo savo verslą. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad apie automobilio sulaikymą prie sienos jis sužinojo praėjus savaitei ar dviems po susitarimo su nukentėjusiuoju, tačiau iš susirašinėjimo su M. K. matyti, kad praėjus beveik mėnesiui nuo susitarimo jis vis dar tvirtino, kad automobilis parvyksta į Lietuvą ir tik 2015-02-17 informavo nukentėjusįjį, kad automobilio nebus. Akivaizdu, jog M. T., iš esmės neturėdamas patikimų duomenų apie automobilį, kurį neva ketino įsigyti ir parduoti nukentėjusiajam, jo buvimo vietą, neturėdamas lėšų automobiliui įsigyti, įdėjo skelbimą apie automobilio pardavimą, gavęs avansą už automobilį, pastarojo neįgijo, sumokėtų pinigų nukentėjusiajam negrąžino, tuo elgėsi nesąžiningai, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, įtraukė jį į jam nepalankų sandorį, kurio sąlygų neketino laikytis. Subjektyviai kaltinamasis M. T. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, užvaldė svetimą turtą ir įgijo teisę šiuo apgaulės būdu užvaldytu turtu naudotis savo nuožiūra. Dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės, nukentėjusysis M. K. patyrė turtinę žalą, atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, M. T. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 1 d., todėl kaltinamasis privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus, sukeltas nusikalstamas pasekmes.

Bausmės skyrimas

Nors M. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta, t. y. pripažino kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - kad patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį, kad sudarė rankpinigių susitarimą, paėmė rankpinigius ir jų negrąžino tuomet, kai automobilio nepristatė nukentėjusiajam, tačiau esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kad tai darė naudodamas apgaulę, nepripažino, t. y. nepripažino savo kaltės dėl sukčiavimo, todėl tokio M. T. prisipažinimo teismas nelaiko kaltės pripažinimu, ir konstatuoja, kad M. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

M. T. teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 92-96, 98-105, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 141, 143), dirba. K. M. T. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas už analogiškas veikas, teistumui neišnykus padarė analogišką veiką (2015-01-20), kuri sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 str. 1 d.), po šios nusikalstamos veikos padarymo 2015-11-20 nuosprendžiu vėl nuteistas už analogišką veiką, kas rodo kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytino laiko nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, veiką kaltinamasis padarė tuo pačiu laikotarpiu kaip ir veiką, už kurią jis jau nuteistas minėtu nuosprendžiu, įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis iš dalies pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, netrukdė tyrimui, atlygino dalį žalos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, žada atlyginti nukentėjusiajam likusią žalą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, kad bylų išskyrimas kaltinamojo atžvilgiu, nulėmęs dviejų nuosprendžių priėmimą dėl vienu laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų, negali pasunkinti jo padėties, negali tapti priežastimi taip vertinti kaltinamojo asmenybę, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymo neatidedant.

M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur turtinei žalai (600 Eur) ir neturtinei žalai (400 Eur) atlyginti (b. l. 65-66).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dėl turtinės žalos 300 Eur dalyje atsisakė, likusioje 300 Eur dalyje, prašė civilinį ieškinį priteisti (CK 6.100 str.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, tokią teisę civilinis ieškovas turi iki teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (BPK 112 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys 300 Eur dalyje atmetamas. Kaltinamasis 300 Eur civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jo dydžio neginčija, su ieškinio dydžiu sutinka, pasižada ateityje jį atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.100 str., 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis M. K. posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo patirtas pergyvenimas, pažeminimas dėl nuolatinio melo, nukentėjo darbas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis M. T. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus. Dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė nepatogumus, sumokėjęs rankpinigius negalėjo nusipirkti norimo automobilio, dėl patirto melo buvo eikvojamas jo asmeninis ir darbo laikas. Šie nukentėjusiojo išgyvenimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių asmenų patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad pareikštas 400 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam, atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, todėl yra mažintinas ir, atsižvelgiant į jo patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, į tai, kad kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino 300 Eur turtinės žalos, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatytinas 200 eurų dydžio nukentėjusiam M. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo bei 20 MGL (753 eurų) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 8 p., 11 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirti M. T. pareigas, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį;

- tęsti darbą;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- pačiam ar per kitus asmenis neužsiimti prekyba transporto priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. T. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. K. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.