Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-170-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-24
Bylos Nr.: 2A-170-796/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01051-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: V. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-170-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01051-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtos bendrojo naudojimo patalpos su visa jam priklausančia manta ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iškeldinti atsakovą V. D. iš neteisėtai užimtos patalpos „b“ su visa jam priklausančia manta, išieškoti iš atsakovo 213,91 Eur ieškovės patirtų nuostolių atlyginimui bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas, kaip ieškovės 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos dalyvis ir garažo bokso Nr. 1 savininkas, kuris 2013 m. buvo išrinktas bendrijos pirmininku, 2014 m. nelegaliai pakeitė bendrijos pastato galinėje sienoje buvusias medines duris skardinėmis. Po to atsakovas užėmė bendrijos buveinei skirtą bendrojo naudojimo patalpą, kuri garažų pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėta „b“, bendrojo naudojimo pertvaroje, jungiančioje patalpą „b“ su atsakovo garažu Nr. 1, išgriovė angą, joje įstatė duris, tuo padarydamas žalą bendrijai. Patalpoje „b“ atsakovas sukrovė savo asmeninius įrenginius bei daiktus ir šią patalpą nuo 2014 m. iki dabar naudoja savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas, nuslėpęs nuo kitų bendraturčių, kad bendrojo naudojimo patalpa „b“ skirta bendrijos buveinei, 2015 m. inicijavo parašų rinkimą dėl patalpos „b“ išpirkimo savo vardu. Daugelis bendraturčių patvirtino sutikimą, tačiau valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui išsiaiškinus, kad patalpa „b“ skirta bendrijos buveinei, atsisakė registruoti jos išpirkimą atsakovo vardu. 2018 m. gegužės 3 d. bendrijos pirmininku buvo išrinktas D. B.. Kadangi atsakovas nuo 2014 m. yra užėmęs patalpą „b“ ir naudoja ją išimtinai savo asmeniniams tikslams ir poreikiams, nuspręsta įpareigoti bendrijos pirmininką D. B. raštu pareikalauti, kad atsakovas atlaisvintų patalpą „b“ nuo savo asmeninių daiktų bei įrengimų ir grąžintų patalpą bendrijai, surašant perdavimo–priėmimo aktą. Vykdydamas 2019 m. liepos 11 d. susirinkimo sprendimą, bendrijos pirmininkas D. B. 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. spalio 15 d. raštais kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlaisvinti ir perduoti bendrijai patalpą „b“, surašant perdavimo–priėmimo aktą, prieš tai užmūrijus savavališkai išgriautą bendrojo naudojimo pertvaros dalį. 2019 m. gruodžio 3 d. paaiškėjo, kad patalpa „b“ vis dar užgriozdinta daugybe įvairiausių asmeninių atsakovo daiktų. Pasirašydamas 2019 m. gruodžio 3 d. perdavimo–priėmimo aktą, atsakovas jame padarė prierašą, kad įsipareigoja iš patalpos „b“ iškraustyti savo asmeninius daiktus iki 2020 m. vasario 1 d. Atvykus 2020 m. vasario 1 d. į garažų bendrijos teritoriją pirmininkui ir revizorei, atsakovas pareiškė, kad patalpos „b“ neatlaisvino ir neketina to daryti, į minėtą patalpą atvykusiųjų neįleido. Apie tai buvo surašytas 2020 m. vasario 1 d. aktas, kuriame konstatuoti atsakovo veiksmai vertintini kaip atsisakymas vykdyti ne tik susirinkimo sprendimus, bet ir savo rašytinį įsipareigojimą. 2020 m. liepos 7 d. bendrijos visuotiniame susirinkime 73,53 procentų bendraturčių balsų dauguma nuspręsta kreiptis į teismą dėl bendrijos buveinei skirtos patalpos „b“ susigrąžinimo, įpareigojant bendrijos pirmininką D. B. pateikti teismui ieškinį. Pažymėjo, jog dėl neteisėtų savanaudiškų atsakovo veiksmų bendrijos valdyba iki šiol neturi patalpos ir sąlygų bendrijos dokumentacijos laikymui ir tvarkymui, einamųjų posėdžių organizavimui, yra priversta posėdžiauti kur pakliuvo, nes negali patekti į atsakovo naudojamą patalpą „b“, kurią jis naudoja tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis ginčo patalpomis naudojosi nuo 2015 m. ir iki šiol naudojasi teisėtai, ieškovei sutikus ir leidus naudotis patalpomis, todėl iškeldinti jį iš patalpų nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo taip pat neįrodytas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimu buvo sutarta, jog ginčo patalpa „b“ nuosavybės teise atitenka atsakovui. Todėl visiškai pagrįsta ir teisėta atsakovą laikyti teisėtu ginčo patalpos naudotoju ir valdytoju. Pripažino, jog jis nėra susitvarkęs nuosavybės dokumentų, t. y. patalpos nėra įsiteisinęs, tačiau tai nereiškia, jog jis yra praradęs teisę naudoti ar valdyti patalpas, taip pat jis nėra praradęs teisės susitvarkyti ginčo patalpos nuosavybės dokumentus. Nurodė ir tai, kad patalpose esančios durys per 40 eksploatavimo metų gerokai apipuvo. Po vykusių vagysčių atsakovas pastebėjo, kad durys į šiluminį punktą, kuris ribojasi su atsakovo garažu Nr. 1, yra išlaužtos, taip pat pastebėjo išardytą maždaug 30 cm pločio skylę vidinėje sienoje. Todėl atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas ir garažo savininkas, ėmėsi saugumo priemonių. Pasitaręs su kaimyninių garažų savininkais bei kitais bendrijos nariais nutarė vietoje nesaugių medinių šiluminio punkto durų pagaminti ir įstatyti metalines duris. Metalo laužą (nudaužius šilumos izoliaciją) atsakovas iškeitė į keletą metalinių kampuočių. Likusį kiekį medžiagų jis panaudojo iš savo asmeninių atsargų. Iš šių medžiagų buvo pagamintos ir įstatytos durys. Šie darbai bendrijai nekainavo, visas papildomas išlaidas atsakovas prisiėmė sau, o bendrojo naudojimo šiluminio punkto patalpa tapo apsaugota metalinėmis durimis. Po kiek laiko metalinių durų spyna buvo sugadinta (užkimšta degtuku) ir durų atrakinti, nesulaužius spynos, nebuvo galima. Laužyti spyną ir duris buvo gaila ir neracionalu, todėl atsakovas iš savo garažo pusės į buvusią šiluminio punkto patalpą (ginčo patalpą) iškirto angą „įsilaužėlių“ pradėtoje ardyti sienoje, o angoje įstatė duris. Dėl minėtų darbų atlikimo atsakovas manė, jog nėra būtinybės atsiklausti bendraturčių, nes turėjo 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimą, leidžiantį atsakovui išsipirkti šiluminio punkto patalpą. Atsakovo nuomone, reikalavimas atlyginti nuostolius, padarytus iškirtimu, yra neįrodytas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė. Atsakovas, vadovaujantis visų bendraturčių valia, yra teisėtas ginčo patalpų naudotojas ir valdytojas, todėl atsakovas jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Taip pat neįrodytas nuostolių faktas ir dydis, ieškovė jokių realių nuostolių nėra patyrusi. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai galėtų atsirasti tik ateityje, jei ieškovė imtųsi atstatyti išgriausią dalį sienos į pradinę būseną. Todėl ieškovės įrodinėjama nuostolių suma kaip būsimos išlaidos neatitinka realumo kriterijaus, o yra tik tikėtina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta: iškeldinti atsakovą V. D. iš 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai užimtos patalpos „b“ (pažymėtos pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodant Nr. „b“, 10,34 kv. m) su visa jam priklausančia manta; priteisti ieškovei iš atsakovo 179,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovo 82,80 Eur žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidų). Likusi ieškinio dalis atmesta. Pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 2021 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 449 sumokėtą 10,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 Byloje keliamas klausimas dėl ieškovės teisės teikti reikalavimus dėl asmenų, kurių nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo ginčo patalpą nėra įregistruotos, iškeldinimo iš bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovas argumentavo, kad ne ieškovė, o bendraturčiai turėtų kreiptis dėl teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpa, ieškovė neturi teisinio subjektiškumo (teismo posėdžio 2021 m. rugsėjo 2 d. 4 min. 22 sek.).

3.2 Iš byloje pateiktos pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog ginčas kilo dėl negyvenamosios buitinės paskirties patalpos „b“, kurios plotas 10,34 kv. m, naudojimo. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo patalpa yra bendro naudojimo objektas. 2014 m. balandžio 15 d., pirmininkaujant pačiam atsakovui, ieškovės pakartotinis visuotinis susirinkimas patvirtino bendrijos pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kuriame nurodomos ir pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato pagalbinės patalpos, plane pažymėtos „a“ ir „b“, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Vėliau sąrašas pakartotinai buvo patvirtintas (bendrijos 2019 m. liepos 11 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolas). Byloje nėra duomenų, kad į ginčo patalpą nuosavybės teises būtų įgijęs atsakovas.

3.3 Kaip matyti iš 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų (toliau – ir Įstatai) 9 punkto, bendrijos tikslas – įgyvendinti 40-ties garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ši nuostata atitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 2 dalies 7 punkto nuostatas, pagal kurias daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal Įstatų 10 punktą bendrija užsiima bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, vietinių inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimu, remontu, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymu, kitų teisėtų bendrų interesų gynimu ir apsauga. Įstatų 11 punktas, be kitų bendrijos funkcijų, taip pat numato, kad bendrija saugoja ir gina bendrijos ir jos narių teises, ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Įstatų 20 punktas nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (valdybą ir bendrijos pirmininką (Įstatų 19.2 punktas)). Pagal Įstatų 40 straipsnį bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Ta pati nuostata įtvirtinta ir 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko pareigybės aprašyme. Iš 2018 m. gegužės 3 d. 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokolo Nr. 1 matyti, jog bendrijos pirmininku yra išrinktas D. B., kuris šias pareigas eina iki šiol.

3.4 Teismas pažymėjo, jog patalpų savininkų pavedimas ir valia iškeldinti atsakovą iš užimtų bendrojo naudojimo patalpų yra aiškiai išreikšti. 2019 m. liepos 11 d. bendrijos pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti bendrijos pirmininką raštu pareikalauti, kad V. D. atlaisvintų neteisėtai užimamą bendrojo naudojimo patalpą, plane pažymėtą „b“, VĮ Registrų centre įregistruotą kaip bendrijos administracijos patalpą, ir grąžintų ją bendrijai. Bendrijos pirmininkas 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. spalio 15 d. pranešimais kreipėsi į atsakovą, prašydamas perduoti bendrijai bendro naudojimo administracinę patalpą, plane pažymėtą „b“, teikė pranešimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, 2019 m. lapkričio 22 d. teikė prašymą antstoliui, 2021 m. sausio 20 d. ieškiniu ir 2021 m. vasario 19 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje.

3.5 Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo teisinių santykių subjekto teisinę formą – pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai šiuo tikslu steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Taigi CK nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį. Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 2 dalimi, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

3.6 Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimo teisės ribojimo DNSBĮ 2 straipsnio 1 dalies, Įstatų 9 punkto pagrindu, įgyvendindama ir patalpų savininkų valią bei gindama jų pažeistus turtinius interesus. Šioje byloje ji veikia atstovaudama nuosavybės teisės turėtojų interesus įstatymo jai suteiktu pagrindu, savo Įstatuose numatyta tvarka.

3.7 Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad bendrija ir savarankiškai, kaip juridinis asmuo, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš užimtos bendrojo naudojimo patalpos, patvirtina 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovės ir atsakovo pasirašytas 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos bendro naudojimo patalpos plane pažymėtos „b“, skirtos bendrijos buveinei perdavimo–priėmimo aktas, kuris yra dvišalis susitarimas dėl patalpų atlaisvinimo (perdavimo ieškovės žinion). Šiame dokumente paties atsakovo ranka įrašyta: „aš, V. D., įsipareigoju iš patalpos „b“ iškraustyti visus savo asmeninius daiktus iki 2020 m. vasario 1 d.“. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Teismas vertino, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (patalpų nuotraukos), šalių paaiškinimai bei pats šio ginčo dalykas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. susitarimo atsakovas neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė sudarytą susitarimą. Esant šiai aplinkybei ieškovė taip pat įgijo teisę reikalauti įvykdyti susitarimą.

3.8 Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas naudoja patalpas ne pagal funkcinę jų paskirtį, išimtinai savo interesais, tokiu būdu pažeisdamas kitų savininkų ir bendrijos narių teisėtus interesus.

3.9 Teismas taip pat vertino ir atsakovo pateiktą 2015 m. liepos 29 d. susitarimą, kuriuo pasirašiusieji asmenys sutarė pasidalyti bendrojo naudojimo patalpas, esančias pastate 1G1/p, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas „a“ ir „b“. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad ginčo patalpa atsakovui nepriklauso, 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovės ir atsakovo pasirašytas 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos bendro naudojimo patalpos plane pažymėtos „b“, skirtos bendrijos buveinei, perdavimo–priėmimo aktas, 2019 m. liepos 11 d. bendrijos pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime išreikšta bendrijos narių valia patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

3.10 Teismas nurodė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 213,91 Eur ieškovei atsakovo padarytos žalos nuostolių atlyginimą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas savavališkai išgriovė sieną tarp jam nuosavybės teise priklausančio garažo ir padarė joje angą, tai jis nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose, pripažįsta, jog iš savo garažo pusės į buvusią šiluminio punkto patalpą, šioje byloje – ginčo patalpą, iškirto angą „įsilaužėlių“ pradėtoje ardyti sienoje, o angoje įstatė duris. Teismas konstatavo, jog šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. be teisėto pagrindo atliko sienos griovimo darbus, siekdamas užimti bendrojo naudojimo patalpą, pažymėtą plane „b“. Teismas vertino, jog tarp atsakovo veiksmų ir kilusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys.

3.11 Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog nuostolių atlyginimą priteisti šioje byloje nėra pagrindo, nes nuostolius ieškovė turi būti jau patyrusi. Teismas nurodė, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). CK nuostatos leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-381/2019).

3.12 Teismas pažymėjo, jog atsakovo pareigą atlyginti konkretų nuostolių dydį ieškovė kildina iš pateiktų patikslintų skaičiavimų, kuriuose nurodomi darbai, būtini atlikti šalinant atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes (įstatytų durų demontavimas, durų angos valymas ir ruošimas, durų angos gruntavimas, skiedinio paruošimas ir užmūrijimas, apskaičiuotos medžiagos ir jų kiekiai). Pateiktus skaičiavimus patvirtina pridėti duomenys apie reikalingų medžiagų kainas. Šių konkrečių skaičiavimų dydžio atsakovas neginčijo, neigdamas iš esmės savo pareigos atlyginti žalą egzistavimą. Teismas skaičiavimus laikė patikimais, tačiau teismas nesutiko su visais pateiktais skaičiavimais ir jų dydžiu. Teismas pažymėjo, jog patikslintame skaičiavime nurodomos išlaidos – medžiagų paieška ir supirkimas, medžiagų atvežimas – nėra paremtos jokiais įrodymais, nėra aišku, kokiu pagrindu šios sumos apskaičiuotos ir gali būti patirtos. Todėl reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 213,91 Eur žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 179,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė yra subjektas, kuris turi teisę reikšti reikalavimą dėl apelianto iškeldinimo iš ginčo patalpos ir reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

4.2 Pažymi, jog ieškovė yra bendrija. Ji nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpa priklauso jai nuosavybės teise arba turi garažų savininkų (bendraturčių) įgaliojimą reikšti ieškinį dėl nuosavybės santykių įgyvendinimo.

4.3 Apeliantas pažymi, jog tam, kad būtų nustatytas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, turi būti nustatyta, kad ieškovę ir apeliantą sieja prievoliniai teisiniai santykiai.

4.4 Pažymi ir tai, jog bendrija administruoja bendro naudojimo objektus. Pagrindiniai bendrijos veikos uždaviniai – bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos, bendro naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas. Įstatai nenumato bendrijos bei bendrijos valdymo organų teisės ar pareigos reikšti ieškinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų disponavimu.

4.5 Bendrija turi administratoriaus statusą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo Nr. 603 7.9 punktą administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Apelianto nuomone, bendrija turi teisę reikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu.

4.6 Apeliantas mano, jog garažų savininkų bendrija nėra laikoma įstatymų numatyta garažų savininkų (bendraturčių) atstove, galinti be bendraturčių sutikimo (bendraturčių susirinkimo pavedimo) ar įgaliojimo atstovauti bendraturčiams ir reikšti ieškinį vienam iš bendraturčių.

4.7 Apelianto nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bendrija yra gavusi bendraturčių sutikimą (bendraturčių susirinkimo pavedimą) kreiptis į teismą dėl ginčo patalpos. Apelianto įsitikinimu, ieškovė civilinę bylą inicijavo viršydama jai suteiktus įgaliojimus, neatstovaudama bendraturčių daugumos.

4.8 Pažymi ir tai, jog teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė suformulavo reikalavimus – iškeldinti apeliantą iš neteisėtai užimtos patalpos „b“ su visa jam priklausančia manta ir priteisti 213,91 Eur sumą nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės teisę iškeldinti apeliantą iš ginčo patalpos, kartu išsprendė ir patalpos „b“ nuosavybės teisės klausimą, nors to ieškinyje nebuvo prašoma, t. y. teismas pripažino, jog 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimas, kad ginčo patalpa „b“ nuosavybės teise atitenka apeliantui, yra negaliojanti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, nepagrįstai nusprendė, jog patalpa „b“ priklauso ieškovei nuosavybės teise. Ieškovė jokių įrodymų byloje nepateikė ir to net neįrodinėjo.

4.9 Nurodo, jog asmuo, pareikšdamas ieškinį dėl iškeldinimo, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma – kad jis yra turto savininkas; antra – kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

4.10 Pažymi, jog 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimu buvo sutarta, jog ginčo patalpa nuosavybės teise atitenka apeliantui. Pripažįsta, jog nėra patalpos įsiteisinęs, tačiau tai nereiškia, jog jis yra praradęs teisę naudoti ar valdyti patalpą, taip pat jis nėra praradęs teisės susitvarkyti ginčo patalpos nuosavybės dokumentus. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Išviešinti duomenys nelemia daikto likimo ir priklausymo.

4.11 Pažymi ir tai, jog 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimu buvo sutarta, jog ginčo patalpa nuosavybės teise atitenka apeliantui. Todėl ši aplinkybė neleidžia patvirtinti teismo išvados, jog apeliantas neteisėtai ginčo patalpoje iškirto angą ir angoje įstatė duris. Mano, jog teismo išvada, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus su ginčo patalpa, yra nepagrįsta ir neteisėta.

4.12 Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio. Pažymi, jog ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl nuostolių atlyginimo sunaikinus turtą (turto netekus), bet dėl daikto trūkumų ištaisymo (angos sienoje užmūrijimo, t. y. atstatymo į pradinę būklę). Tačiau nuostoliai turi būti realūs, o ieškovė jokių realių nuostolių nėra patyrusi. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai galėtų atsirasti tik ateityje, jei ieškovė imtųsi atstatyti išgriaustą dalį sienos į pradinę būseną, tačiau neatmestina, kad apeliantas pats užmūrys angą sienoje, tokiu atveju nebus nuostolių fakto apskritai. Apelianto nuomone, ieškovės įrodinėta ir teismo priteista nuostolių suma neatitinka realumo kriterijaus, o yra tik tikėtina.

4.13 Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodyti jo neteisėti veiksmai bei neįrodytas žalos faktas. Padarydamas priešingas išvadas teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1 Ieškovės nuomone, tai, kad viešajame registre nuosavybės teisė į garažų pastatą nėra įregistruota, neatima iš jos teisės įstatymų nustatyta tvarka naudoti, valdyti, prižiūrėti, eksploatuoti bendrojo naudojimo objektus, saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises, ekonominius ir kitus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, valdymu ir priežiūra.

5.2 Pažymi, jog ieškovė savo veiklą organizuoja ir vykdo vadovaudamasi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.85 straipsniu, DGNSBĮ 2 straipsnio 7 punktu, bendrijos Įstatų 9, 11 punktais.

5.3 Pažymi ir tai, jog 2013 m. rugpjūčio 27 d. registruodamas pakeistus bendrijos Įstatus apeliantas nurodė bendrojo naudojimo patalpą „b“ kaip patalpą, skirtą bendrijos buveinei. 2014 m. balandžio 15 d. bendrijos visuotinis susirinkimas, pirmininkaujant apeliantui, patvirtino bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio 1 punkte įrašyta: ,,bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių garažų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės)“; 3 punkte įrašyta: ,,pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato buitinės patalpos, plane pažymėtos „a“ ir „b“, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. Tačiau 2014 m. pradžioje apeliantas užėmė patalpą „b“, bendrojo naudojimo pertvaroje išgriovė angą ir joje įstatė duris, per kurias susisiekia su asmeniniu garažu Nr. 1, patalpą „b“ užkrovė savo asmeniniais įrengimais bei daiktais, asmeniniams poreikiams ir tikslams naudoja ne nuo 2015 m., kaip teigia apeliantas, bet nuo 2014 m. pradžios visiškai neteisėtai, nes tuo metu, kaip pats pripažįsta atsiliepime, neturėjo nei bendrijos valdybos, nei bendraturčių sutikimo. 2015 m. liepos 29 d. apeliantas inicijavo bendraturčių parašų rinkimą dėl patalpos „b“ perleidimo apeliantui, nuo jų nuslėpęs šios patalpos tikrąją funkcinę paskirtį. Šis susitarimas niekada nebuvo įgyvendintas, kadangi 500,00 Eur suma pagal susitarimą nebuvo sumokėta, patalpa „b“ apeliantui nebuvo perduota, viešajame registre patalpa „b“ apelianto vardu nebuvo įregistruota.

5.4 2019 m. liepos 11 d. bendrijos susirinkimas 100 procentų dalyvavusiųjų balsais patvirtino patikslintą bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio 1 punkte įrašyta: ,,bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių garažų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės)“; 3 punkte įrašyta: ,,pastato bendrojo naudojimo patalpa – bendrijos buveinei skirta patalpa, vidaus plotų eksplikacijoje pažymėta „b“, nuosavybės teise nepriklausanti atskiriems garažų savininkams“.

5.5 2019 m. liepos 11 d. visuotinis susirinkimas nusprendė įpareigoti bendrijos pirmininką raštu pareikalauti, kad apeliantas atlaisvintų skirtą bendrijos buveinei neteisėtai jo užimamą bendrojo naudojimo patalpą „b“ ir grąžintų ją bendrijai, surašant perdavimo–priėmimo aktą. 2019 m. gruodžio 3 d. apeliantas pasirašė dvišalį susitarimą, įsipareigojo iš patalpos „b“ iškraustyti visus savo asmeninius daiktus iki 2020 m. vasario 1 d. Taigi šiuo susitarimu apeliantas pripažino, kad 2015 m. liepos 29 d. susitarimo dalis dėl patalpos „b“ išpirkimo jo vardu neįvykdyta ir nebus vykdoma, kad patalpa „b“ jam nepriklauso, kad šią patalpą jis valdo neteisėtai.

5.6 Kadangi apeliantas savo rašytinio pažado neįvykdė ir iki šiol atsako jį vykdyti, patalpą „b“ naudoja ne pagal nustatytą funkcinę paskirtį, išimtinai savo interesais, į ją neįleidžia ne tik kitų bendraturčių, bet ir bendrijos pirmininko, tuo pažeisdamas kitų bendraturčių ir bendrijos narių teisėtus interesus, 2020 m. liepos 7 d. visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bendrijos buveinei skirtos bendro naudojimo patalpos išreikalavimo iš neteisėto V. D. valdymo, įpareigojant bendrijos pirmininką D. B. pateikti teismui ieškinį.

5.7 Ieškovės nuomone, teismas teisingai įvertino, kad ieškovė šioje byloje veikia atstovaudama nuosavybės teisės turėtojų interesams, įstatymo jai suteiktu pagrindu, savo įstatuose numatyta tvarka. Be to, apeliantui neįvykdžius 2019 m. gruodžio 3 d. dvišalio susitarimo, ieškovė taip pat įgijo reikalavimo teisę įvykdyti šį susitarimą.

Šalies argumentai

5.8 Ieškovė mano, kad teismas neišėjo už ieškinio ribų, nepakeitė ir neišplėtė ieškinio pagrindo ir dalyko. Ieškovės nuomone, teismas teisingai ir tinkamai nusprendė iškeldinti apeliantą iš neteisėtai užimtos patalpos „b“ su visa jam priklausančia manta, kad ieškovė galėtų ją naudoti pagal funkcinę paskirtį, t. y. bendrijos buveinei. Pažymi, jog teismas nenusprendė dėl ieškovės nuosavybės teisių į ginčo patalpą „b“.

5.9 Atkreipia dėmesį, jog ieškovė viso proceso metu akcentavo, kad jau 2014 m. pradžioje apeliantas bendrojo naudojimo patalpą „b“ užėmė, sukrovė joje savo asmeninius įrengimus ir daiktus, bendrojo naudojimo pertvaroje išgriovė angą, joje įstatė medines duris, per kurias susisiekia su savo asmeniniu garažu Nr. 1, neturėdamas nei valdybos, nei bendraturčių sutikimo. Atsakovas šio fakto neginčijo. Todėl apelianto teigimas, kad minėtus veiksmus atliko teisėtai, nes turėjo 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimą, yra melagingas. Be to, parašai susitarime buvo surinkti nuslėpus nuo bendraturčių, kad patalpa „b“ skirta bendrijos buveinei.

Atsiliepimas

5.10 Be to, apeliantas 2021 m. kovo 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pripažino, kad padarė žalą bendrijai, nurodydamas: „iš savo garažo pusės į buvusią šiluminio mazgo patalpą, o šioje byloje – ginčo patalpą, iškirto angą „įsilaužėlių“ pradėtoje ardyti sienoje, o angoje įstatė duris“. Ieškovė pažymi, kad apie jokį įsilaužimą ir „įsilaužėlių“ pradėtą ardyti sieną apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų.

Šalies argumentai

5.11 Ieškovė mano, kad teismas teisingai pagrindė išvadą dėl civilinės atsakomybės taikymo už būsimą žalą. Ieškovė taip pat sutinka su teismo sprendimu dėl žalos dydžio sumažinimo iki 179,91 Eur.

5.12 Ieškovė mano, kad teismas tinkamai ištyrė, įvertino ir nustatė apelianto neteisėtus veiksmus, jo kaltę, apelianto ieškovei padarytų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių.

5.13 Dėl apelianto teiginio: „neatmestina, kad apeliantas pats užmūrys angą sienoje – tokiu būdu nebus nuostolių fakto apskritai“,– ieškovė abejoja, kadangi atsakovas nėra įvykdęs 2019 m. gruodžio 3 d. susitarime savo išreikštų pažadų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamasis daiktas – pastatas – garažas, kurio bendras plotas 736,26 kv. m (t. 1, b. l. 174). Šis pastatas yra suskirstytas į 40 garažų (boksų) bei patalpą, žymimą indeksu „b“ (t. 1, b. l. 142).

9. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17,85 kv. m ploto garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2013 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2551 (t. 1, b. l. 170).

10. Ieškovė 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurios tikslas, be kita ko, įgyvendinti 40-ties garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38–48, 49–50).

11. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad patalpa „b“ šiuo metu faktiškai naudojasi tik atsakovas V. D., jis joje laiko savo asmeninius daiktus, įrangą (t. 1, b. l. 63-66).

12. Bendraturčiai aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškę siekį išreikalauti ginčo patalpą „b“ (bendrijos buveinei skirtą bendrojo naudojimo patalpą) iš atsakovo valdymo, kad ši patalpa būtų naudojama ne vien atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, o bendrijos veikloje (t. 1, b. l. 51–52, 70–72).

13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat kilo ginčas dėl teismo sprendimo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos ir nuostolių atlyginimo ieškovei priteisimo.

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos ir nuostolių atlyginimo priteisimo

14. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovės teisės nagrinėjamu atveju reikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos ir nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo. Nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo patalpa, pažymėta indeksu „b“, priklauso jai nuosavybės teise arba kad ji turi garažų savininkų (t. y. bendraturčių) įgaliojimą reikšti ieškinį dėl nuosavybės santykių įgyvendinimo. Jo nuomone, ieškovė, kaip bendrija, turi teisę reikšti tik ieškinius, išimtinai susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu, o pareikšdama ieškinį dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimo teisės ribojimo DGNSBĮ 2 straipsnio 1 dalies, Įstatų 9 punkto pagrindu, įgyvendindama ir patalpų savininkų valią bei gindama jų pažeistus turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovė veikia atstovaudama nuosavybės teisės turėtojų interesams įstatymo jai suteiktu pagrindu savo Įstatuose numatyta tvarka.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, byloje esančių įrodymų visumą, šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas šiuo klausimu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė yra tinkamas subjektas šioje byloje, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti kitokias išvadas, negu skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas.

17. DGNSBĮ 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas. DGNSBĮ 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. DGNSBĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

18. Pagal ieškovės Įstatų (t. 1, b. l. 38–48) 9 punktą bendrijos tikslas, be kita ko, – įgyvendinti 40-ties garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi ši nuostata atitinka DGNSBĮ 2 dalies 7 punkto nuostatas. Pagal ieškovės Įstatų 10 punktą bendrija užsiima, be kita ko, bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, eksploatavimu, remontu, renovacija, kitų teisėtų bendrų interesų gynimu ir apsauga. Įstatų 11 punktas, be kita ko, numato, kad bendrija saugoja ir gina bendrijos ir jos narių teises, ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra.

19. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia apeliantas, būtent bendrijai (ieškovei) yra suteikta teisė įgyvendinti 40-ties garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu; bendrijai pavestas teisėtų bendrų interesų gynimas ir apsauga; bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises, ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra.

20. 2014 m. balandžio 15 d., pirmininkaujant atsakovui V. D., ieškovės pakartotinis visuotinis susirinkimas patvirtino bendrijos pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kurį, be kita ko, sudaro: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių garažų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpa – pastato pagalbinė patalpa, plane pažymėta „b“, kuri nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (t. 1, b. l. 30–31). Vėliau bendrojo naudojimo objektų sąrašas pakartotinai buvo patvirtintas bendrijos 2019 m. liepos 11 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimu, be kita ko, nurodyta, jog bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių garažų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpa – bendrijos buveinei skirta patalpa, vidaus plotų eksplikacijoje pažymėta „b“, nuosavybės teise nepriklausanti atskiriems garažų savininkams (t. 1, b. l. 51–53). Byloje nėra duomenų, kad šis pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimas būtų nuginčytas ir negaliojantis. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję būtent su bendrojo naudojimo objektais, t. y. bendrijos buveinei skirta patalpa, vidaus plotų eksplikacijoje pažymėta „b“, ir vidine pertvara, kurioje atsakovas iškirto angą ir įstatė duris.

21. Taip pat ieškovės Įstatų (t. 1, b. l. 38–48) 20 punktas nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (valdybą ir bendrijos pirmininką (Įstatų 19.2 punktas)). Pagal Įstatų 40 straipsnį bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Ta pati nuostata įtvirtinta ir 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko pareigybės aprašymo 7 punkte (t. 1, b. l. 32–33). Iš 2018 m. gegužės 3 d. 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog bendrijos pirmininku yra išrinktas D. B., kuris šias pareigas eina iki šiol (t. 1, b. l. 35–37, 49–50).

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog patalpų savininkų pavedimas ir valia iškeldinti atsakovą iš užimtų bendrojo naudojimo patalpų yra aiškiai išreikšti, t. y. 2019 m. liepos 11 d. bendrijos pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti bendrijos pirmininką raštu pareikalauti, kad V. D. atlaisvintų neteisėtai užimamą bendrojo naudojimo patalpą, plane pažymėtą „b“, VĮ Registrų centre įregistruotą kaip bendrijos administracijos patalpą, ir grąžintų ją bendrijai, surašant priėmimo–perdavimo aktą (t. 1, b. l. 51–52). O 2020 m. liepos 7 d. visuotinis ataskaitinis susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bendrijos buveinei skirtos bendro naudojimo patalpos, bendrijos pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos „b“, išreikalavimo iš neteisėto V. D. valdymo, įpareigojant bendrijos pirmininką D. B. pateikti teismui atitinkamą ieškinį (t. 1, b. l. 70–71).

23. Bendrijos pirmininkas D. B., įgyvendindamas visuotinio susirinkimo pavestą pareigą, bendrijos vardu, kuriai pagal anksčiau aptartas Įstatų nuostatas suteikta teisė įgyvendinti garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 3–16, 81–91).

24. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, kad bendrija yra tinkama bylos šalis ir turi teisę, įgyvendindama visuotinio susirinkimo pavedimą, atstovaudama bendraturčių teisėms ir interesams, reikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš bendrojo naudojimo patalpų bei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Priešingi apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

25. Be to, anot apelianto, tam, kad būtų nustatytas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, turi būti nustatyta, kad ieškovę ir apeliantą sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat motyvuotai pasisakė. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad bendrija savarankiškai, kaip juridinis asmuo, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš užimtos bendrojo naudojimo patalpos, patvirtina 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovės ir atsakovo pasirašytas 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos bendro naudojimo patalpos plane pažymėtos „b“, skirtos bendrijos buveinei, perdavimo–priėmimo aktas, kuris yra dvišalis susitarimas dėl patalpų atlaisvinimo (perdavimo ieškovės žinion). Šiame dokumente paties atsakovo ranka įrašyta: „aš, V. D., įsipareigoju iš patalpos „b“ iškraustyti visus savo asmeninius daiktus iki 2020 m. vasario 1 d.“. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (patalpų nuotraukos), šalių paaiškinimai bei pats šio ginčo dalykas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. susitarimo atsakovas neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė sudarytą susitarimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog esant šiai aplinkybei ieškovė taip pat įgijo teisę reikalauti įvykdyti susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms pritaria.

Dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos

26. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu iškeldinti jį iš ginčo patalpos, kadangi, anot jo, pagal 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimą ginčo patalpa nuosavybės teise atiteko jam. Pripažįsta, jog nėra ginčo patalpos įsiteisinęs, tačiau tai nereiškia, jog jis yra praradęs teisę naudoti ar valdyti ginčo patalpą, taip pat jis nėra praradęs teisės susitvarkyti ginčo patalpos nuosavybės dokumentus.

27. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančio 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimo (t. 1, b. l. 105) matyti, kad ginčo patalpa „b“ nuosavybės teise atsakovui V. D. turėjo atitekti su sąlyga, kad pastarasis už patalpą „b“ garažų bendrijai sumokės 500,00 Eur. Atsakovas aplinkybės, kad yra šią sumą bendrijai sumokėjęs, neįrodinėja, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog minėtą 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimą jis įvykdė visa apimtimi. Taip pat vėlesnis bendrijos 2019 m. liepos 11 d. pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų sąrašas, patvirtina, jog ginčo patalpa „b“ ir toliau buvo priskiriama prie bendrojo naudojimo objektų (t. 1, b. l. 51–53). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tokį sprendimą būtų ginčijęs įstatymo nustatyta tvarka. Remdamasi šiais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad ginčo patalpa „b“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pagal byloje esančių įrodymų visumą pripažįstama, kad ginčo patalpa „b“ yra bendrojo naudojimo patalpa ir ji priklauso visiems garažų savininkams (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir neva nusprendė, jog ginčo patalpa „b“ priklauso ieškovei nuosavybės teise. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovei nuosavybės teisės į ginčo patalpą „b“, teismas vertino ir laikė, jog ginčo patalpa „b“ yra bendrojo naudojimo patalpa, priklausanti visiems garažų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

29. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

30. Kadangi ginčo patalpa „b“ yra bendro naudojimo objektas, tai toks objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip anksčiau aptarta, nors ginčo patalpa „b“ yra bendro naudojimo patalpa, bendraturčiai (visų garažų savininkai), išskyrus atsakovą, šia patalpa faktiškai naudotis negali, kadangi atsakovas naudojasi ginčo patalpa vienas pats. Atsakovas savo atsisakymą išsikelti iš ginčo patalpų motyvuoja 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip jau minėta, šis susitarimas įgyvendintas nebuvo, o atsakovo elgesys naudojantis ginčo patalpa „b“ išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus naudotis ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – bendrojo naudojimo patalpa, skirta bendrijos buveinei. Bendroji dalinė nuosavybė turi būti valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, nepažeidžiant ir nepaneigiant nė vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų.

31. Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad atsakovas vienasmeniškai naudojasi bendro naudojimo patalpa „b“, laiko joje savo asmeninius daiktus, įrenginius, nors tai neatitinka visuotinio narių susirinkimo valios. Toks atsakovo elgesys neatitinka ir įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Be to, naudojimasis bendrąja daline nuosavybe ne pagal jos funkcinę paskirtį, o būtent šios nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui be kitų bendraturčių sutikimo suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti. Apeliantas faktiškai siekia savo vieno naudojimui priskirti konkrečias patalpas, neatsižvelgiant bei neįvertinant kitų bendraturčių interesų, kad ginčo patalpa būtų naudojama bendrijos veikloje bendrijos dokumentacijos laikymui ir tvarkymui, einamųjų posėdžių organizavimui. Situacija, kai užtikrinamas tik apelianto teisių ir interesų įgyvendinimas, suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių, yra neteisėta. Todėl pripažįstama, kad atsakovas, atsisakydamas išsikelti iš ginčo patalpos „b“, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu.

32. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iškeldinti atsakovą V. D. iš 30 „A“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos neteisėtai užimtos patalpos „b“ (pažymėtos pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodant Nr. „b“, 10,34 kv. m) su visa jam priklausančia manta yra teisėta ir pagrįsta. Panaikinti šią skundžiamo sprendimo dalį, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

33. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 179,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

34. Apelianto nuomone, ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat neteisėta ir nepagrįsta, kadangi 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimu buvo sutarta, jog ginčo patalpa nuosavybės teise atitenka apeliantui, todėl ši aplinkybė neleidžia patvirtinti teismo išvados, jog apeliantas neteisėtai ginčo patalpoje iškirto angą ir angoje įstatė duris. Be to, ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio. Nuostoliai turi būti realūs, o ieškovė jokių realių nuostolių nėra patyrusi. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai galėtų atsirasti tik ateityje, jei ieškovė imtųsi atstatyti išgriaustą dalį sienos į pradinę būseną, tačiau neatmestina, kad apeliantas pats užmūrys angą sienoje, tokiu atveju nebus nuostolių fakto apskritai.

35. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių garažų patalpų, yra bendrojo naudojimo objektai (žr. 2014 m. balandžio 15 d., pirmininkaujant atsakovui V. D., ieškovės pakartotinio visuotinio susirinkimo patvirtintą bendrijos pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, t. 1, b. l. 30–31). 2015 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarime (t. 1, b. l. 105), kuriuo remiasi apeliantas, nėra jokio bendraturčių sutikimo / leidimo atsakovui bendro naudojimo objekte – vidinėje pertvaroje – iškirsti angą ir įrengti duris. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog tokie atsakovo veiksmai bendrojo naudojimo objekte buvo neteisėti.

36. Nors apeliantas apeliuoja tuo, kad ieškovė jokių realių nuostolių nėra patyrusi (neįrodytas nuostolių faktas), o jos įrodinėjami nuostoliai yra tik tikėtini, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, CK nuostatos leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

37. Anot apelianto, ieškovė taip pat neįrodė nuostolių dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria, kadangi ieškovė į bylą pateikė patikslintus skaičiavimus (t. 1, b. l. 92), kuriuose nurodomi darbai, kuriuos būtina atlikti šalinant atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes (įstatytų durų demontavimas, durų angos valymas ir ruošimas, durų angos gruntavimas, skiedinio paruošimas ir užmūrijimas, apskaičiuotos medžiagos ir jų kiekiai) (t. 1, b. l. 93–95). Atsakovas duomenų apie tai, kad nurodyti skaičiavimai ir sąmata yra nepagrįsta, per didelė, kad darbai ar medžiagos kainuotų mažiau, neteikė ir to neįrodinėjo, konkrečių skaičiavimų dydžio atsakovas neginčijo. Nesant byloje duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktą sąmatą, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio.

38. Atsakovas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog neatmestina, kad apeliantas pats užmūrys angą sienoje, tokiu atveju nebus nuostolių fakto apskritai. Tačiau šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko deklaratyviu, kadangi iki pat šiol atsakovas jokių veiksmų, kad būtų išvengta nuostolių, nesiėmė, neteisėtai iškirstos angos bendrojo naudojimo objekte – vidinėje pertvaroje – nepanaikino.

39. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta. Panaikinti šią skundžiamo sprendimo dalį, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Kadangi ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė