Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Norvegijos karalystės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistojo M. K. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimus, baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimus bei baudžiamojo įstatymo § 257, pažeidimą ir jam paskirta 4 metų kalėjimo bausmė, suimtas 629 dienas (412 dienas iki teismo ir 217 dienų po teismo).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, ratifikuotą 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – Susitarimas) ir įsigaliojusį nuo 2014 m. liepos 6 d., Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo M. K. nuteistas kalėjimo bausme, ir liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą tenkinti, nurodė, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, kadangi jis atitinka Susitarimo sąlygas.

Nuteistojo gynėja prašė atmesti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą. Nurodė, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Dėl nuteistojo perdavimo procedūrinio pažeidimo nurodė, jog išduodančios valstybės kompetentinga institucija – Norvegijos pataisos tarnybos valdyba, remiantis Susitarimo 4 str. 2 d. bei 15 str. 3 d., prašymu perduoti nuteistą asmenį pateikė vykdančios valstybės kompetentingai institucijai papildomus prašymus dėl informacijos suteikimo apie nuteistąjį asmenį: pateikti vykdančios valstybės taikomas teisės nuostatas dėl nuteistojo asmens paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo, nurodyti lygtinio paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo laikotarpio pradžią ir pabaigą. Tokiu būdu buvo padarytas grubus nuteistojo perdavimo procedūrinis pažeidimas, kadangi Išduodančios valstybės kompetentinga institucija neturėjo galimybės įsitikinti, ar iš tiesų nuteistojo perdavimu bus užtikrintos pastarajam geresnės socialinės reabilitacijos sąlygos. Pateikti Išduodančios valstybės kompetentingai institucijai informaciją apie vykdančioje valstybėje taikytinas nuostatas dėl galimo paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo yra vykdančiosios valstybės pareiga, kadangi atsižvelgiant į pateiktą informaciją Išduodančioji valstybė gali pritarti šių nuostatų taikymui arba atšaukti liudijimą (Susitarimo 15 str. 3 d.). Dėl siekio palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, tai Susitarimo 4 str. 4 d. numato, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai gali pateikti argumentuotą nuomonę, kad bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje neužtikrins siekio palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją ir sėkmingai reintegruoti nuteistąjį asmenį į visuomenę. Šiuo metu M. K. turi visas tinkamas socialinės reabilitacijos sąlygas Išduodančios valstybės kalinimo ištaigoje, kurios, perdavus nuteistąjį į Lietuvą atlikti likusios bausmės, būtų nepagerintos, o pablogintos. Bausmės vykdymas nuteistajam būtų paskirtas pagal Lietuvos įstatymus. Tai reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, vadovaudamasis BK 50 str. 3 d., laisvės atėmimo bausmę paskirtų atlikti atviroje kolonijoje, pataisos namuose ar kalėjime. Atsižvelgiant į tai, kad su Išduodančios valstybės kompetentinga institucija nebuvo konsultuotasi apie nuteistojo asmenybę bei dabartines kalinimo sąlygas, gynėjos nuomone, į nuteistojo asmenybę, tai yra į gerą elgesį viso kalinimo laikotarpiu, teismas visiškai neatsižvelgs, dėl ko nuteistasis, tikėtina, laisvės atėmimo bausmę atliks ne atviroje kolonijoje, kaip kad dabar atlieka Norvegijos valstybėje, o pataisos namuose ar kalėjime. Tokiu būdu nuteistojo socialinės reabilitacijos sąlygos nebūtų pagerintos, nes pastarasis prarastų galimybę socializuotis ir integruotis į visuomenę. Nuteistasis ne tik negalėtų socialiai bendrauti su savo šeimos nariais, bet ir įgyti kvalifikaciją. Šiuo metu nuteistasis kali atviroje kolonijoje ir turi galimybę ne tik pilnu darbo krūviu dirbti ir tobulinti dažytojo darbo įgūdžius, bet pastarajam ir suteikta galimybė socializacijos tikslais gyventi kartu su šeima, išeiti už kalinimo įstaigos ribų, tokiu būdu socialiai integruojantis tiek į visą visuomenę, tiek ir užmezgant socialius įgūdžius su savo šeima, ypač su mažamečiu vaiku, kuriam yra vos 3 m. Nuteistas taip pat visiškai nevaržomai gali bendrauti su šeima ir telefonu. Perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį į Lietuvą, iš esmės nuteistajam būtų atimta galimybė kreiptis į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją su prašymu paleisti lygtinai. BPK 157 str. numato, kad tokią teisę turi tik nuteistieji, kurie įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos ištaigu. Šiuo metu Norvegijoje nuteistasis jau už gerą elgesį yra perkeltas į atvirą koloniją ir pastarasis jau atlieka socialinės reabilitacijos programą pagal Norvegijos įstatyminę baze, dėl ko yra visi pagrindai paleisti nuteistąjį atlikus 2/3 numatytos bausmės, 2016-04-03, t. y. vos už mažiau nei 8 mėn. Tuo tarpu i šią aplinkybę, pritaikius nuteistajam bausmės vykdymą pagal Lietuvos įstatymus, nebūtų atsižvelgta. Nuteistojo pastangos pasitaisyti bei pats socialinės reabilitacijos procesas būtu visiškai neįvertintas ir pastarojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kt. reikšmingos aplinkybės nustatyti, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos ištaigos, bus visiškai nepagristai vertinamos iš naujo. Tokia situacija ne tik nepagrįstai pailgintų nuteistojo laisvės atėmimo laikotarpį, bet ir sustabdytų pačios socialinės reabilitacijos procesą, grąžinant nuteistąjį į pradines, kur kas griežtesnes įkalinimo sąlygas. Susitarimo 4 str. 1 p. yra nurodyta, kad perdavimas galimas, jei nuteistasis asmuo yra Išduodančioje valstybėje arba vykdančioje valstybėje ir jei šis asmuo davė sutikimą, kaip to reikalaujama pagal 6 str. M. K. tokio sutikimo nedavė. Nuteistasis bijo, kad perkėlus jį atlikti bausmės į Lietuvos Respubliką, jo gyvybei ir sveikatai gali grėsti pavojus. Lietuvoje nuteistasis yra skolingas pinigų asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Būtent nuo šių skolų jis ir pabėgo, išvykdamas į Norvegiją. Asmenys, kuriems jis yra skolingas, turi platų pažinčių ratą ir Lietuvos kalėjimuose, dėl ko nuteistasis pagrįstai bijo, jog siekiant atgauti skolą prieš jį bus vartojamas smurtas, jeigu bus perkeltas į Lietuvos kalėjimą. Taip pat būtina atsižvelgti, kad nuteistojo tėvas Ž. K. ir dėdė A. K. yra daug metų dirbę kalėjimų sistemoje. Nuteistojo ir pastarųjų pavardės yra vienodos, dėl ko būdamas pareigūnų sūnumi ir sūnėnu nuteistas gali patirti kalinių tarpe fizinį smurtą ir psichologinį spaudimą. Lietuvos pataisos įstaigose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kuriose gali būti net iki 20 asmenų. Grūstis sąlygoja dažnus nuteistųjų tarpusavio konfliktus, muštynes, grupuočių susidarymą ir netgi žmogžudystes, dėl ko kalinių saugumas nėra užtikrinamas. Susitarimo 6 str. 3 d. yra įtvirtinta imperatyvi pareiga kiekvienu atveju atsižvelgti į nuteistojo asmens nuomonę dėl pastarojo nuosprendžio ir liudijimo perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimo tikslas yra susijęs išimtinai tik su nuteistojo interesais, akivaizdu, kad nuteistojo nuomonė dėl jo perdavimo yra esminis kriterijus sprendžiant, ar pastarasis gali būti perduotas. Esant pagristai prielaidai, jog nuteistojo gyvybei Lietuvoje gresia realus pavojus, yra pagristas pagrindas palikti nuteistąjį Išduodančioje valstybėje.

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl M. K. perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti tenkintinas.

Sprendžiant Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl M. K. perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti gali būti vadovaujamasi Susitarimo nuostatomis, nes galutinis nuosprendis priimtas po Susitarimo įsigaliojimo dienos, t. y. po 2014 m. liepos 6 d.

Susitarime nustatytos taisyklės, pagal kurias susitariančios šalys (Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė) siekdamos palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę.

Susitarimo 4 str. nustatyti nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijai, o 7-8 str. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tvarka.

Susitarimo 6 str. 1 d. numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau 6 str. 2 d. nustatytos sąlygos, kuomet asmens sutikimas yra nereikalingas, nors vadovaujantis Susitarimo 6 str. 3 d., asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę žodžiu ar raštu dėl perdavimo.

Susitarimo 6 str. 2 d. nurodyta kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone ir kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistasis M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi paskutinė gyvenamoji jo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra duomenų, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

Nors nuteistasis ir nesutiko dėl jo perdavimo Lietuvai ir likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis Susitarimo 6 str. 2 d. a p., nuteistojo sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas, nes nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir iki nuteisimo Norvegijos Karalystėje gyveno Lietuvoje.

Susitarimo 8 str. 1 d. numatyti pagrindai, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 str., dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nuteistojo gynėja taip pat atkreipė dėmesį, kad pripažinus Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje ir perdavus M. K. likusiai bausmei atlikti nebūtų pasiektas Susitarime numatytas asmens socialinės reabilitacijos tikslas – nuteistasis ne tik negalėtų socialiai bendrauti su savo šeimos nariais, bet ir įgyti kvalifikaciją. Anot jo gynėjos, šiuo metu nuteistasis kali atviroje kolonijoje ir turi galimybę ne tik pilnu darbo krūviu dirbti ir tobulinti dažytojo darbo įgūdžius, bet pastarajam ir suteikta galimybė socializacijos tikslais gyventi kartu su šeima, išeiti už kalinimo įstaigos ribų, tokiu būdu socialiai integruojantis tiek į visą visuomenę, tiek ir užmezgant socialius įgūdžius su savo šeima, ypač su mažamečiu vaiku, kuriam yra vos 3 m. Be to, kad jis negalės būti lygtinai paleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad perdavus M. K. iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti bus efektyviau pasiektas asmens socialinės reabilitacijos tikslas.

Lietuvos teisinėje bazėje taip pat įtvirtintos analogiškos nuteistųjų bendravimo su šeima bei integravimosi į visuomenę garantijos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 str. įtvirtinta nuteistųjų teisė pasimatyti, todėl teismas mano, kad perdavus nuteistąjį į Lietuvą atlikti likusios bausmės dalies nuteistasis turės tokias pačias galimybes matytis su šeima. Taip pat BVK 140 str. numatytos įvairios skatinimo priemonės nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, tarp kurių numatyta papildomų pasimatymų suteikimas, trumpalaikės išvykos į namus ir kitos paskatinimo priemonės. BVK 126 str. numatyta nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, o 148 str. – nuteistųjų profesinio mokymo galimybės, kas užtikrina nuteistųjų integraciją į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad įvykdžius BVK 157 str. numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įgyja teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.

Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuva, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, neabejotinai bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos galimybės integruotis į visuomenę, kas atitinka Susitarimo 3 str. 1 d. numatytą susitarimo tikslą.

Nuteistojo gynėja nurodė, kad Lietuvoje nuteistasis yra skolingas pinigų asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Asmenys, kuriems jis yra skolingas, turi platų pažinčių ratą ir Lietuvos kalėjimuose, dėl ko nuteistasis pagrįstai bijo, jog siekiant atgauti skolą prieš jį bus vartojamas smurtas, jeigu bus perkeltas į Lietuvos kalėjimą. Taip pat nurodė, kad nuteistojo tėvas Ž. K. ir dėdė A. K. yra daug metų dirbę kalėjimų sistemoje, dėl ko būdamas pareigūnų sūnumi ir sūnėnu nuteistas gali patirti kalinių tarpe fizinį smurtą ir psichologinį spaudimą.

Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išimtinai subjektyvia nuomone, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

BVK 100 str. numatyta nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais, o BVK 101 str.numatyta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Susitarimo 7 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 str. 3 d., Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.

M. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu dėl Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimų, baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimų bei baudžiamojo įstatymo § 257, pažeidimo ir jam paskirta 4 metų kalėjimo bausmė.

Iš baudžiamojo įstatymo § 317 pirmojo skirsnio antrosios alternatyvos pažeidimo išteisintas.

Jis nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 ir § 258 pažeidimus dėl to, kad:

a) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienio, 07.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą T. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino 2 auksinius laikrodžius ir įvairių papuošalų;

b) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d., 08.00 val. iki 2013 m. liepos 26 d. penktadienio, adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą F. W. P. ir/arba K. S. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas miegamojo langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: auksinius ir sidabrinius papuošalus, kurių dalis buvo su deimantais, t. y. viso buvo pasisavinta daiktų už 92018 kronų;

c) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), Grimstad, jis pateko į užrakintą K. O. F. ir/arba B. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino įvairius sidabro dirbinius;

d) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą H. R. P. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą Salia verandos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino tokius daiktus: 1 „Certina“ auksinį laikrodį, eurų, atitinkančių maždaug 3-400 kronų sumą;

e) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 28 d., 15.30 val. iki maždaug 2013 m. liepos 29 d. 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą Per A. H. priklausantį gyvenamąjį būstą, išklibindamas langą, kuris buvo pravertas „vėdinimo pozicijoje“, taip padarydamas žalos lango tvirtinimo mechanizmui. Jis pasisavino voką su maždaug 7000 kronų, įvairias dovanų korteles/čekius, viso 2109 kronų, ir auksinius, sidabrinį, varinį papuošalus, priklausančius I. S. Taip pat pasisavino tokius daiktus, priklausančius S. S. H: įvairius auksinius, sidabrinius papuošalus, taip pat vaikiškus emaliuotus ir kitus nedidelės vertės papuošalus. Taip pat pasisavino daiktus, priklausančius Per A. H.: 1 sidabrinį ar auksinį kaklaraiščio smeigtuką, 1 auksinį žiedą su inicialais;

f) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 29 d., 08.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), Sagine, siekdamas neteisėto pelno, jis iš G. J. L./ B. E. L. priklausančio būsto pasisavino tokius daiktus: įvairius stalo ir virtuvės įrankius, tame tarpe ir sidabrinius, auksinius laikrodžius ir įvairius auksinius papuošalus tame tarpe su brangiais ir pusbrangiais akmenimis, padarydamas vagystę stambiu mastu dėl didelės pasisavintų daiktų vertės;

g) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 31d., trečiadienio, 14.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), Sagine, jis pateko į užrakintą H. A. priklausantį gyvenamąjį bustą, išdauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: auksinius papuošalus, tame tarpe su deimantais, 2 pinigines, 1 archyvo aplanką;

h) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienio, 09.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą A. J. A. ir/ arba B. A. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas rūsio langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: 2 sidabrinius vardo/pavardės ženklus, 1 auksinę grandinėlę, 2 puodelius ir 1 medalį. Viso pasisavintų daiktų vertė sudaro maždaug 7100 kronų;

i) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., 11.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., 20:45 val. adresu (duomenys neskelbtini), Sagine, jis pateko į užrakintą R. O./ S. L. O. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas vonios langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino tokius daiktus: įvairius sidabrinius stalo įrankius ir stalo įrankių laikiklius, įvairius papuošalus, tame tarpe sagę su perlais, 3 laikrodžius, 1 auksinį kryžių, dolerių, eurų, daniškų ir švediškų kronų, kurių vertė atitinka apie 4000 norvegiškų kronų;

j) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., 20.00 val. iki maždaug 2013 m. rugpjūčio 2 d., 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Sagine, jis pateko į užrakintą T. N. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas verandos duris ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino tokius daiktus: auksinius ir sidabrinius papuošalus, tame tarpe su deimantais, kurių vertė sudaro maždaug 28860 kronas;

k) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienio, 11.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kristiansand, jis pateko į užrakintą R. B. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: įvairius stalo ir virtuvės įrankius, sidabrinius ir auksinius papuošalus, krištolinį grafiną ir kelioninį krepšį.

Šios veikos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 ir § 258 kvalifikuotos kaip daikto, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, pasisavinimas siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno, kai vagystė laikoma stambaus masto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji įvykdyta įsilaužimo būdu, kad buvo pasisavinta didelės vertės daiktų, vagystė buvo įvykdyta viešoje vietoje, nusikaltėlis turėjo ginklą, arba dėl kitų priežasčių vagystė yra laikoma ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 d., numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki 6 metų.

Pagal BK 178 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, o šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Norvegijos Karalystės taikytina teise, skirtingai nei Lietuvos Respublikoje, vagystė įsibraunant į patalpą ir didelės vertės turto vagystė nėra kvalifikuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Todėl pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 str. 1 d. ir vadovaujantis Susitarimo 7 str. 4 d., kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 ir § 258 pažeidimas atitinka BK178 str. 2 d.numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, M. K. nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 ir § 49 pažeidimus dėl to, kad:

a) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 27 d., šeštadienio, 13.00 val. iki 2013 m. liepos 29 d., pirmadienio, adresu (duomenys neskelbtini), Grimstad, siekdamas neteisėto pelno, jis pateko į užrakintą B. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, iš lauždamas rūsio langą ir duris, vedančias iš rūsio į butą, ir dėl įsilaužimo padarė žalos langui ir durims. Baudžiamasis veiksmas nebuvo užbaigtas, nes jis iš šio namo jokie daiktai nebuvo pavogti;

b) laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), Sagine, jis pateko į užrakintą A. B. T. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą taip, kad jis sudužo. Baudžiamasis veiksmas nebuvo užbaigtas, nes ėmė veikti signalizacija ir į įvykio vietą atvyko saugos tarnybos darbuotojai.

Šios veikos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 ir § 49 kvalifikuotos kaip bandymas pasisavinti daiktą, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno, kai vagystė laikoma stambaus masto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji įvykdyta įsilaužimo būdu, kad buvo pasisavinta didelės vertės daiktų, vagystė buvo įvykdyta viešoje vietoje, nusikaltėlis turėjo ginklą, arba dėl kitų priežasčių vagystė yra laikoma ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio.

BK 22 str. 1 d. numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 22 str. 3 d. numatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 str. 1 d. ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

BK 178 str. 2 d., numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki 6 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nusikalstamos veikos Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje buvo kvalifikuotos kaip pasikėsinimas įvykdyti kvalifikuotą vagystę ir nebuvo kvalifikuotos ir kaip turto sugadinimas, kas atitiktų BK 187 str. 1 d.

Pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 str. 1 d. ir vadovaujantis Susitarimo 7 str. 4 d., kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 ir § 49 pažeidimas atitinka BK 22 str. 1 d., 178 str., 2 d, numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, M. K. nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 27 d., šeštadienio iki 2013 m. liepos 29 d., adresu (duomenys neskelbtini), Grimstad, jis per atviras verandos duris pateko į A. A. priklausantį gyvenamąjį būstą ir, siekdamas neteisėto pelno, pasisavino tokius daiktus: stalo įrankius, 1 rankų darbo auksinį kryžių, auksinius papuošalus ir mažiausiai 3000 kronų iš seifo.

Ši veika pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 kvalifikuota kaip daikto, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, pasisavinimas siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno.

BK 178 str. 1 d., numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 3 metų.

Pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 str. 1 d., laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimas atitinka BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. K. skirta viena bausmė už visas padarytas nusikalstamas veikas, nenurodant bausmės dydžio už kiekvieną nusikalstamą veiką bei bausmių bendrinimui taikytinų taisyklių.

Remiantis BK 63 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra subendrinamos bausmes apimant arba visiškai ar iš dalies sudedant.

Bausmių apėmimo taikymo sąlygos apibrėžtos BK 63 str. 5 d., tačiau remdamasis Norvegijos

Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje išdėstytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, teismas nenustatė šių sąlygų, todėl suderindamas paskirtą bausmę teismas negali vadovautis BK 63 str. 5 d. nuostatomis dėl bausmių apėmimo.

Suderindamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimą, atitinkantį BK 178 str. 2 d., numatyta maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė, o už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimą, atitinkantį BK 178 str. 1 d., numatyta maksimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir Norvegijos karalystės baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių dydžiai sutampa su šias veikas atitinkančių BK straipsnių maksimalių bausmių dydžiais.

Esant šioms aplinkybėms ir suderinant paskirtą bausmę su BK nuostatomis, įvertintina tai, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už kvalifikuotą vagystę, už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą vagystę, bei už vagystę.

Dėl to yra pagrindas spręsti, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė dėl Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimo, Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimo, bei Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimo neviršija BK numatytų bausmių, kurios galėtų būti skiriamos pagal 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bei 178 str. 1 d. maksimumo jas subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 3 d. nuostatomis, todėl suderinus Norvegijos Karalystėje paskirtą bausmę su BK nuostatomis M. K. paliktina paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2015-10-09 teisme gautame rašte dėl informacijos patikslinimo nurodyta, kad nuteistasis 2015-05-29 jau buvo atlikęs 629 dienas laisvės atėmimo bausmės (412 dienos iki teismo ir 217 dienų po teismo), į atliktos bausmės laiką įskaičiuota suėmime išbūtas laikas, bausmė būtų visiškai atlikta iki 2017 m. rugpjūčio 3 d.

Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas iki nuteistojo išdavimo iš Norvegijos Karalystės, taip pat laikas, vykdant nuteistojo tranzitą į Lietuvos Respubliką.

BK 50 str. 3 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 str. 3 d. parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato BVK. BVK 71 str. nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. BVK 83 str. numatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BVK 90 str. 1 d. atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas BVK 140 str. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. yra nuteistas už tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą, bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 4 str., 7 str., 11 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str. 2 d., 3 d., 365 str. 2 d., teismas

nutaria:

pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 ir § 258 pažeidimą, Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, ir § 49 pažeidimą, bei Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 paskirtą 4 metų kalėjimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., bei 178 str. 1 d. ir palikti paskirtą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. K. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuoti visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (kardomojo kalinimo laiką) iki nuteistojo išdavimo iš Norvegijos Karalystės, taip pat laiką, vykdant nuteistojo tranzitą į Lietuvos Respubliką.

Apie priimtą nutartį, išsiunčiant nutarties nuorašą, informuoti nuteistąjį M. K., jo interesus atstovaujančią advokatę, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.